,,Švedijoje mažiau mirčių, negu tose šalyse, kuriuose buvo paskelbtas griežtas karantinas (lockdown)‘‘

Demokratija Koronavirusas

Švedijoje gyvenantis vokiečių žurnalistas ir fotografas Henning Rosenbusch „NachDenkSeiten“ parašė straipsnį apie koronos politikos „švediškąjį modelį“, kurį Vokietijos žiniasklaida dažniausiai komentuoja labai vienpusiškai. Žurnalistas prisiima asmeninę atsakomybę už tai, ką rašo, jo neriboja jokie suvaržymai iš valstybės pusės. Neseniai Rosenbusch turėjo galimybę pasikalbėti apie švedų modelį su gydytoju Sebastian Rushworth, kuriam korona rūpi ne tik mediciniškai, bet ir kaip žurnalistui. Kaip Švedija išgyveno pandemiją? Ar Švedijoje tikrai blogiau negu kitose šalyse, kuriose taikomos griežtos priemonės ir suvaržymai?

Šis interviu su Sebastian Rushworth yra antroji straipsnių ciklo dalis, kurioje vokiečių žurnalistas ir fotografas Henning Rosenbusch iš Švedijos informuoja „NachDenkSeiten“. Straipsnis „tai, kas akivaizdžiai nutylima apie Švediją“ jau buvo paskelbtas.

Dr. Sebastian Rushworth dirba vienos šešių pagrindinių Stokholmo klinikų skubios pagalbos skyriuje, todėl balandžio mėnesį buvo Švedijos „Covid-19“ proveržio epicentre. 37-erių trijų vaikų tėvas ir medicinos daktaras, studijavęs karališkajame Karolinskos institute, kuris kasmet skiria Nobelio premiją, turi interneto tinklaraštį, kuriame siekia, kad įrodymais pagrįstos medicinos išvados būtų prieinamos ne tik mokslininkams. Jo indėlis į Covid-19 temą patraukė tarptautinį dėmesį, jo straipsniai išversti į vokiečių kalbą.

Dr. Rushworth, jūs esate šeimos tėvas, ar yra pasaulyje vieta, kurioje šiuo pandemijos metu Jūs labiau norėtumėte būti, negu Švedijoje?

Dr. Sebastian Rushworth: Ne. Manau, kad Švedijoje labiau buvo laikomasi mokslinių rekomendacijų, negu populistinių raginimų imtis vis griežtesnių priemonių. Bet ne todėl, kad mes kažkokie protingesni už kitus. Dauguma Švedijos žiniasklaidos priemonių, panašiai kaip užsienio spauda, ​​reikalavo griežto karantino, kaip, pavyzdžiui, didžiausio Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ vyriausiasis redaktorius Peter Wolodarski kovo 13-osios straipsnyje. Kaip ir beveik visose kitose vakarų šalyse, Švedijos žiniasklaida kasdien bombarduoja žmones atvejų skaičiais ar mirties statistika, kuri labai retai klasifikuojama ir įtraukiama į kontekstą, pavyzdžiui, nėra palyginimų su jau buvusiais gripo protrūkiais.

Tačiau Švedijos valstybinės sveikatos priežiūros institucijos, vadovaujamos epidemiologo Anders Tegnell, remdamosis konstitucija, iš esmės gali savarankiškai priimti sprendimus, o vyriausybės galimybės kištis į kasdienį pareigūnų darbą ar nustatyti apribojimus asmenims yra labai ribotos. Pavyzdžiui, judėjimo ir kelionių laisvė Švedijoje yra labai gerbiama. Ir nors kitos vyriausybės pasidavė, tikriausiai, dėl savo žiniasklaidos ir kitų šalių bei tarptautinių organizacijų spaudimo, Švedijos vyriausybė to negalėjo padaryti net ir norėdama.

Iki šiol daugelis Vakarų žiniasklaidos priemonių vadovaujasi credo: „Švedijos bandos imuniteto strategija žlugo.“

Švedijos sveikatos institucijos niekada tiesiogiai nedeklaravo, kad jų tikslas yra bandos imunitetas. Tačiau epidemiologiniu požiūriu visos šių institucijų strategijos lemia bandos imunitetą. Taip pat ir skiepijant: ateityje žmonės visame pasaulyje kada nors turės bandos imunitetą Covid-19 virusui. Bus leidžiama ligos sukėlėjui išplisti tiek, kad atsirastų šis bandos imunitetas, arba bus paskiepyta pakankamai žmonių.

Alternatyva bandos imuniteto strategijai būtų visiško infekcijos sunaikinimo strategija, kurios, mano nuomone, nė vienas rimtas mokslininkas nelaiko įmanoma„Covid-19“ atveju. Iki šiol žmonijos istorijoje buvo sėkmingai išnaikinta tik viena infekcinė liga, tai yra raupai: nes buvo aiškiai matomi simptomai ir nebuvo asimptominio plitimo. Šis faktas parodo, kaip sunku visiškai sunaikinti infekcijos sukėlėją. Pavyzdžiui, mes daugiau nei trisdešimt metų aktyviai dirbome, siekdami išnaikinti poliomielitą ir vis dar to nepasiekėme, nors labai efektyvi vakcina egzistuoja nuo 1950-ųjų.

Tačiau Švedija už šį laisvą požiūrį – netaikyti griežto karantino, mokyklų uždarymo ar kaukių, sumokėjo didžiulę kainą – mirtingumas čia didžiausias, nei bet kurioje Vakarų šalyje.

Ar šiuo metu taip ir yra? Ne, jokiu būdu. Pavasarį piko metu per dieną nuo Covid-19 mirdavo daugiau nei 100 žmonių. Šiandien nuo covido arba su covidu miršta trys žmonės per dieną. Rugsėjo mėnesį, kai Švedijoje buvo mažiausias visų laikų mirtingumas, mirusiųjų nuo covido buvo dar mažiau. Tuo pat metu Švedijoje dėl kitų priežasčių kasdien miršta 250 žmonių. Pagal gyventojų skaičių 2000 m. sausį mirčių buvo daugiau– 100 000 gyventojų mirtingumas buvo 110,8 negu 2020 m. balandį su Covid-19. 100 000 gyventojų buvo 101,1 mirties atvejų. Covid 19 aukų amžiaus mediana yra įprastos gyvenimo trukmės šalyje intervale –daugiausiai mirusių žmonių buvo virš 86-erių. Tai ir pernelyg didelis mirtingumas, palyginti su ankstesniais metais, kas rodo, kad tarp šių aukų yra daug pažeidžiamų žmonių, kurie būtų mirę 2020 m. Covid-19 šiuo metu Švedijoje galima priskirti tik 1,2% mirčių, tačiau tikėtina, kad būtent šios mirtys sulauks 99% dėmesio. Turime į viską žvelgti iš tikros perspektyvos, pateikti teisingus skaičius, kad galėtume tinkamai įvertinti pavojus.

Kaip atrodo palyginti mažas mirčių skaičius Švedijoje, lyginant ją su kitomis šalimis?

Švedija po koronos piko balandžio mėn. buvo šios liūdnos statistiko viršūnėje. Šiandien situacija yra kitokia. Daugelyje šalių, kuriose įvestas griežtas karantinas, privalomos kaukės ir uždarytos mokyklos, pvz., Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje ar Didžiojoje Britanijoje, nepaisant labai ilgo karantino ir kaukių, dabar milijonui gyventojų yra kur kas daugiau mirčių nei Švedijoje. Jei toliau tai tęsis, Prancūzija taip pat atsidurs ten pat, kur ir minėtos šalys. Vokietijai čia vis dar sekasi labai gerai, tačiau spalio mėn., lyginant pagal gyventojų skaičių, mirčių buvo beveik dvigubai daugiau nei Švedijoje. Bet aš suskaičiuočiau ne tik mirusiuosius nuo koronos, bet ir tuos, kurie mirė dėl apribojimų nuo koronos laiku nesuteiktos tinkamos medicininės pagalbos.

Ką turite omenyje?

Anders Tegnell ne kartą pabrėžė, kad korona tai maratonas, o ne sprintas. Žmonės turi sugebėti ištverti taikomas priemones ilgesnį laiką. Daugelyje Europos šalių vyksta protestai ir jau konfliktuojama su policija, pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje. Jungtinės Karalystės vyriausybės atliktame tyrime numanoma, kad vien tik po pirmojo karantino ilgalaikėje perspektyvoje mirs 200 000 žmonių dėl sveikatos priežiūros uždelsimo ir ekonominių bei socialinių pasekmių. Dr. Stanfordo universiteto neuroradiologijos skyriaus vadovas Scott Atlas neseniai pavadino karantinus („Lockdowns“) visiškai destruktyvia politika, kadangi visi šalies gyventojai praranda savo gyvenimo metus.

O Švedijoje ar nėra jokios žalos?

Pandemijos pradžioje apsilankymai greitosios pagalbos skyriuose smarkiai sumažėjo. Piko metu dauguma žmonių turėjo „Covid-19“, tačiau taip buvo dėl to, kad daugelis kitų žmonių nesikreipė į būtinosios pagalbos skyrius. Priežastys gali būti dvejopos. Pirmiausia, apsilankę greitosios pagalbos skyriuje, žmonės bijojo užsikrėsti Covid. Antra, daugelis nenorėjo papildomai apkrauti sveikatos sistemos, nes buvo manoma, kad ji patiria didžiulį krūvį. Bet buvo kiek kitaip. Balandžio mėnesį mes, dirbantys greitosios pagalbos skyriuje, daug laiko praleidome sėdėdami ir laukdami pacientų.

Upsalos ligoninėje dėl širdies priepuolių piko metu buvo 50 procentų mažiau priėmimų, o pas mus Stokholme buvo 40 procentų mažiau. Mes žinome, kad žmonėms, ką tik patyrusiems infarktą ir negavusiems skubios pagalbos, kyla žymiai didesnė rizika mirti, be to, jiems yra didesnė ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, rizika. Manau, kad tikriausiai praeis dar keli metai, kol žinosime, kokiu mastu žmonėms pakenkė baimė dėl „Covid-19“.

Tačiau koronos pandemija Švedijoje taip pat nesibaigia, pažvelkime į neseniai padidėjusį hospitalizacijų skaičių?

Manau, kad tampa gana aišku, kad SARS-CoV-2 yra sezoninis virusas, kaip ir kiti keturi „slogos“ koronavirusai. Būtų keista, jei būtų kitaip, turint omenyje, koks koronos virusas yra panašus į juos biologiškai. Ir aš manau, kad, kaip ir visų kitų sezoninių kvėpavimo takų virusų, vasaros mėnesiais sumažėjo, o dabar – nuo rudens padaugėjo. Švedijoje pandemijos stadija jau baigėsi ir mes perėjome į endeminę stadiją.

Taigi, nemanau, kad susiduriame su antrąja banga. Manau, kad matome sezoninį efektą. Mano nuomone, šie atvejų skaičiai taip pat yra prasta priemonė nustatyti, kiek virusas aktyvus populiacijoje. Švedijoje šiandien atliktų testų skaičius yra aštuonis kartus didesnis nei pavasarį. Taigi, turėtume atsižvelgti į tai, kiek ligonių paguldyta į ligonines, kiek buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuose ir kiek mirė. Ir šie skaičiai auga daug lėčiau negu pozityvių atvejų skaičius.

Iš vokiečių kalbos vertė Nida Matiukaitė

Šis tekstas pirmą kartą pasirodė 2020 m. lapkričio 5 d. pavadinimu „Viele Länder haben trotz ihrer Lockdowns weit mehr Tote als Schweden“ svetainėje https://www.nachdenkseiten.de/

Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.