Karantino drama – katastrofiškos pasekmės psichinei sveikatai

Koronavirusas

Išaugę savižudybių skaičiai, depresijos ir kita

Autorė Pauline Schwarz

Originalus straipsnis paskelbtas 2020 m. lapkričio 12 d.

trumpai: žiniasklaidoje šiuo klausimu informacijos beveik nėra; Vokietioje „rekordiškai daug“ žmonių neatvyksta į darbą dėl psichinių priežasčių; Kalifornioje per keturias savaites tiek bandymų nusižudyti, kiek anksčiau per metus ir savižudybių prevencijos centras pranešė, kad skambučių skaičius išaugo 8000%.

Vokietija konkrečių skaičių, susijusių su savižudybėmis dėl karantino, neskelbia, tačiau yra kitų šalių duomenų, pagal kuriuos galima numanyti, kad čia mūsų laukia nemalonūs netikėtumai.

Dar krizės pradžioje daug ekspertų – gydytojų, psichologų ir psichiatrų – perspėjo dėl psichologinių pasekmių, kurias neišvengiamai sukels koronaviruso prevencinės priemonės, ir dėl stipraus savižudybių skaičiaus augimo. Nepaisant šių pareiškimų iki šiol nėra oficialių arba standartiniam piliečiui pasiekiamų Vokietijos federalinės statistikos tarnybos skaičių, galinčių patvirtinti arba paneigti tas prognozes. Tiesa, gegužės mėnesį laikraštyje Augsburger Allgemeine rašyta, kad jų atlikta apklausa tokio padidėjimo Bavarijos, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Reinlando-Pfalco, Tiuringijos, Berlino, Zarlando ir Bremeno federalinėse žemėse nerodo, tačiau konkrečių skaičių pateikta nebuvo. Žurnalas Ärzteblatt spalio pradžioje netgi paskelbė apie savižudybių skaičiaus Frankfurte prie Maino sumažėjimą, tačiau šiuo metu yra duomenų, kad čia mūsų dar laukia piktas pabudimas.

Vokietijoje kasmet nuo savo rankos miršta apie 10 000 žmonių, o dar 100 000 mėgina nusižudyti. Dabartiniai tyrimai rodo, kad 90 procentų šių žmonių pasikėsina nutraukti arba nutraukia savo gyvenimą dėl depresijos arba kitų psichinių ligų – o jų koronakrizės laikotarpiu daugėja. Prekybininkų ligonių kasos KKH tinklalapyje rugpjūčio mėnesį skelbta, kad „rekordiškai daug“ žmonių neatvyksta į darbą dėl ligos. Pirmąjį 2020 m. pusmetį į darbą žmonės nėjo ne tik dėl peršalimo simptomų, 26 700 nedarbingumo lapelį gavo dėl psichinių priežasčių – tai yra 80 procentų daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. Neatvykimo į darbą dėl koronaviruso skaičius – 523 atvejai – atrodo palyginti mažas.

Rimta priežastis nerimauti

Kylantis psichinių ligų skaičius mane jaudina visų pirma dėl to, kad dar prieš koronavirusą labai trūko vietų tokiems žmonėms gydyti. Pacientai kartais laukia mėnesius ir netgi metus, kad gautų ligonių kasų apmokamą vietą gydyklose, nes vienas atsisakymas priimti seka kitą. Teikdama psichoterapijos paslaugas telefonu, tiesiogiai susiduriu su šių žmonių neviltimi bei pasidavimu – ir dėkingumu, kad pagaliau pavyko prisiskambinti gyvam žmogui. Kad ir kokią simpatiją jausčiau kai kuriems savo pašnekovams, kad ir kaip man jų būtų gaila, bet kai vėl ir vėl turiu jiems duoti atsakymą – vietų nėra, man belieka prisiimti ant savęs tylą, įtūžį arba ašaras kitame laido gale. O poreikis nepaliauja augti. Mano darbinis telefonas visą dieną skamba be perstojo, nuo septynių ryto iki dviejų nakties. Ypač įsidėmėtina, kad apie 70 procentų skambinančiųjų skundžiasi, jog maždaug pusmetį nesėkmingai ieško gydymo vietos – tai reiškia, paieškas jie pradėjo kilus koronakrizei. Sutapimas? Kaži.

Norintiems daugiau sužinoti šia tema ir peržiūrėti konkrečius skaičius arba paveiktųjų pasisakymus tenka nusivilti – vokiečių žiniasklaidoje šiuo klausimu daug informacijos nėra. Anglų kalba, laimei, šį tą rasti galima – pateikiama daug ir gan išsamių straipsnių iš kitų šalių, kurie galbūt žadina, kad bus prabilta ir pas mus. Ypač iš JAV praktiškai nuo pat pradžių girdisi daug kritiškų balsų. Pavyzdžiui, Kalifornijos medicinos centro John Muir Medical Center gydytojai ir slaugytojai pranešė, kad visiško uždarymo metu jie susidūrė su daugiau žmonių, mirusių dėl savižudybės nei dėl koronaviruso. Ligoninės priimamojo vadovas Dr. Mike deBoisblancas KGO-TV laidoje teigė: „Dabar per keturias savaites turime tiek bandymų nusižudyti, kiek anksčiau turėdavome per metus.“ Slaugytoja Katy Hansen papildė, kad per savo 33 metų darbo patirtį ji nebuvo mačiusi tiek žmonių sau padarytų sužalojimų, todėl ji nusprendė pasisakyti viešai. Anot jos, reta kurį buvo galima išgelbėti, nes dauguma bandymų nusižudyti nebuvo „pagalbos šauksmas“, o įvykdyti rimtai apsisprendus – „tie žmonės tiesiog norėjo mirti“.

Be tokių pranešimų iš fronto linijos, dabar pasirodo ir tyrimų, kurie verčia rimtai sunerimti. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) tyrimas parodė, kad jau dabar matomos akivaizdžios su koronavirusu susijusių priemonių pasekmės. Nustatyta, kad baimės sutrikimų simptomų 2020 metų birželį buvo tris kartus daugiau nei tuo pačiu metu 2019 m., o depresinių sutrikimų skaičius išaugo net keturis kartus. Be to, iš 5 470 apklaustų JAV gyventojų 13,3 % nurodė, kad pradėjo pirmą kartą vartoti psichotropines medžiagas arba jų vartoja daugiau. Apklaustųjų, kurie per pastarąsias 30 dienų iki apklausos rimtai svarstė savižudybės galimybę, skaičius siekė 10,7 % – 2018 metais tai buvo tik 4,3 %. Beje, kalbant apie depresinių sutrikimų padažnėjimą, vokiečių privačioje aukštojoje mokykloje Getingene atliktas tyrimo projektas pateikė panašius skaičius: 2 000 ištirtųjų su depresija susijusių simptomų pasireikšdavo penkis kartus daugiau, palyginti su kontrolės grupe.

Kad tokių tyrimų rezultatai ne pievas rodo, patvirtina ir Europos skubios pagalbos numerio asociacijos ataskaita, kurioje informuojama apie staigiai padidėjusius įvairių šalių ir miestų skambučių psichologinės pagalbos numeriais skaičius. Kaip teigia kongreso narys Patrickas J. Kennedy, Nešvilyje skambučių vietiniais psichologinės pagalbos numeriais skaičius išaugo 800 % – baisu, bet niekis, palyginti su Kalifornija. Ten Didi Hirsch savižudybių prevencijos centras pranešė, kad tokių skambučių skaičius kovo mėnesį, palygintu su vasariu, išaugo nesuvokiamais 8 000 %. JAV visos šalies katastrofų ir nelaimių pagalbos linija „Disaster Distress Helpline“ tuo pačiu laikotarpiu nustatė skambučių padaugėjimą „kukliais“ 338 %, kas, palyginti su pernai, reiškia padidėjimą 891 %. Apie Vokietiją ataskaitoje pateikiama tik Berlyno senolių pagalbos linijos „Silbernetz“ pasisakymas, kad dabar skambina penkis kartus daugiau žmonių, ir Viurcburgo konsultavimo tarnybos pranešimas, kad karantino metu skambučių skaičius padidėjo nuo 32 iki 50 per parą.

Savižudžių skaičius nepadidėjo tik Vokietijoje? Sunku tuo patikėti 

Akivaizdu, kad žmones labai kamuoja socialinė izoliacija ir progresuojanti ekonominė krizė. Todėl tai nieko naujo. Panagrinėjus istoriją paaiškėja, kad visų sunkių krizių metu reikšmingai išaugdavo savižudybių skaičius. Yra duomenų, kad savižudybių buvo padaugėję 1918 m. ispaniškojo gripo metu, per SŪRS protrūkį 2003 m., didžiosios depresijos laikotarpiu praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ir kilus 2008 m. finansinei krizei. Didžiosios depresijos laikotarpiu savižudybių skaičius buvo išaugęs netgi 22 %, o per pirmuosius pasaulinės finansinės krizės metus, 18 JAV valstijų šis skaičius buvo padidėjęs 6,4 %. Mokslininkai mano, kad šis padidėjimas susijęs su tuo, kad milijonai amerikiečių staiga susidūrė su naujomis finansinėmis problemomis. Vokiečių psichiatrijos ir psichoterapijos profesorius Hauke Wiegand apie tai dar yra minėjęs: „JAV vienu procentu padidėjus bedarbių skaičiui, vienu procentu padaugėdavo ir savižudybių.“

Tarpautinis valiutos fondas jau dabar prognozuoja, kad mūsų pasaulinė ekonomika patirs stipriausią nuosmukį, koks yra buvęs po pasaulinės ekonomikos krizės. Todėl „didysis uždarymas“ gali kainuoti dar daug žmonių gyvybių – galbūt daugiau nei nusineš virusas. Jau dabar ne tik JAV, bet ir kitose šalyse kalbama apie staigiai kylančius savižudybių skaičius. Pietų Korėjoje tyčinių susižalojimų skaičius pirmąjį 2020 m. pusmetį pakilo 36 %. Dėl depresijų gydoma 5,8 % žmonių daugiau, o moterų savižudybių skaičius tuo metu buvo 17,6 % didesnis (Pietų Korėjoje 60 % savižudžių yra moterys). Tailande savižudybių skaičius per pirmuosius šešis koronaviruso protrūkio mėnesius išaugo 22 %, o Japonijoje 15,4 %. Panašius ir kartais blogesnius pranešimus skaitome iš Nepalo (+25 %), Naujojo Delio, Suomijos (+15 %) ir Filipinų. Malavyje, kuris prieš koronakrizę dar buvo sparčiai ekonomiškai besivystanti Rytų Afrikos šalis, savižudybių padaugėjo visais 57 % procentais. Šį liūdną sąrašą vainikuoja Kalkuta, kurioje savižudybių padaugėjo 100 %.

Žiūrėdama į šiuos skaičius negaliu patikėti, kad Vokietijoje savižudybių skaičius neišaugo. Kad bent jau Berlyno skaičiai neteisingi, dar birželio mėnesį faktiškai parodė ugniagesių statistika: iki balandžio Berlyne iš aukščio nušoko tiek žmonių, kiek per visus 2019 metus. Šiemet iki spalio mėnesio ugniagesiai 294 kartus vyko į operacijas, vadinamas „užsismaugimas / pasikorimas“. Kaip į Berlyno deputato Marcelio Luthe užklausą atsakė Vidaus ir sporto reikalų senato valdyba, ankstesniais metais tokių iškvietimų buvo trys, 2018 – septyni. Tyčinių medikamentų perdozavimo, susijusio su kvėpavimo sutrikimu, atvejų padaugėjo 31 procentu, o ūminio bandymo nusižudyti agresyviais metodais atvejų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 15 procentų. Ir apie tai niekas nekalba. Vokiečių kalba žiniasklaidoje praktiškai nėra jokios informacijos šia tema, todėl pradedu įtarti, kad apie sunkias psichologines koronaviruso priemonių pasekmes tylima sąmoningai ir sąmoningai neskelbiami savižudybių skaičiai. Ar ne keista: trečiojo pasaulio šalis, kaip Malavis, sugeba pateikti konkrečius duomenis, o galingą biurokratinį aparatą turinti ekonomiškai stipri Vokietija –ne?

Iš vokiečių kalbos vertė Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann.

Šis tekstas pirmą kartą pasirodė 2020 m. lapkričio 5 d. pavadinimu „Die dramatischen psychischen Folgen des Lockdowns“ svetainėje https://www.tichyseinblick.de/

Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

1 thought on “Karantino drama – katastrofiškos pasekmės psichinei sveikatai

  1. Ketinau rašyti komentarą prie straipsnio apie realius skaičius, tik ten nėra komentaro laukelio: intensyvios terapijos lovų skaičius mažas arba mažėja tada, kai stinga slaugos personalo (jo Vokietijoje stinga seniai, nes darbas blogai apmokamas) arba personalas išsiųstas karantinuotis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht.

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.