Pereinamaisiais 2020 metais daug kas baigėsi, taip pat nebeliko tikėjimo, kad šioje šalyje (Vokietijoje) dar egzistuoja kažkas, kas vadinama kritine dvasia.
Autorius: Stefan Barme
Originalus straipsnis paskelbtas 2020 m. gruodžio 17 d.
Tūkstančius metų mąstytojai svarstė politines ir socialines problemas, kritiškai reiškėsi ir skatino diskusijas. Tačiau jie nieko negali pasakyti apie koronos viruso atvejį, kurį globalaus pasaulio elitas naudoja kaip priemonę didžiausiam jų planuojamam žmonijos istorijoje sukrėtimui (great reset). Vieni teisinasi turį per mažai patirties virusologijos srityje, kiti begėdiškai pataikauja valdžios elitui arba naudoja savo intelekto likučius tam, kad savo tekstais diskredituotų dižiuliu greičiu vykdomų laisvės apribojimų priešininkus. Kaip galima paaiškinti šį reiškinį?
Intelektualai arba visiškai atsiriboja nuo to, kas vyksta arba prisitaiko prie oficialiose medijose vyraujančių tendencijų
Nuo 2020 m. vasaros Vokietijoje žmonės plūsta į gatves, protestuodami prieš visiškai neproporcingas „Coronos“ priemones ir drastišką jų pagrindinių teisių apribojimą. Pastebėtina, kad tam tikra gyventojų grupė nedalyvauja protestuose, galbūt norėdama demonstruoti lojalumą vyriausybei ir pagrindinei srovei oficialiose medijose. Tai mūsų intelektualai, kurie akivaizdžiai mutavo nuo kritinės dvasios apologetų iki bjaurios miegančių avių bandos. Čia galima išskirti du pagrindinius modelius: vieni intelektualai atsitraukia, nes jie neva neturi pakankamos kompetencijos dalyvauti dviejų susipriešinusių medicinos srities mokslinių srovių diskusijose , taigi, jie tiesiog negali objektyviai įvertinti ,,Coronos‘‘ atvejo; kiti aiškiai parodo, kad jie palaiko Corona-Koehler-tikėjimo (kad reikia apsaugoti senukus ir labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius) poziciją.
Panagrinėkime du ryškius pavyzdžius: lapkričio 15 d. garsus publicistas Henrykas M. Broderis pokalbyje su rašytoju, filosofu ir tinklaraštininku Gunnaru Kaiseriu , pasisakydamas apie „Coronos“ kritikus Keną Jebseną “ (KenFM “) ir Michaelą Wendlerį, priskiria juos sąmokslo teoretikams:
„Bet aš manau, kad jie yra apgailėtini sutvėrimai, sėdi ten išsigandę, kaip ir aš, ir beviltiškai ieško paaiškinimo. Tačiau nėra racionalaus paaiškinimo. Racionalaus paaiškinimo nėra. Manau, kad puiku, jog ekspertai, virusologai ir epidemiologai nesutaria. Nes neįmanoma sutarti. Aš taip pat nežinau, ar kas nors vienas iš jų yra neteisus, o gali būti, kad jie visi teisūs, bet vienas tik antradieniais, kitas – penktadienio rytais (…) Aš esu visiškai pasimetęs“(1). Filosofas Peteris Sloterdijkas šių metų rugsėjo 5 d. interviu su „Berliner Zeitung“ , paklaustas, ar jam suprantamas draudimas protestuoti prieš koronos suvaržymus Berlyne – kuris galiausiai vėl buvo atšauktas -, atsakė:
„Ne tik suprantamas, bet ir neišvengiamas, nes tokie demonstruotojai susirenka ne tik protestuoti prieš higienos taisykles, bet ir jas pažeisti. Aš negaliu suprasti šių žmonių (…) Neįsivaizduoju, kas gali paskatinti žmogų eiti prie Brandenburgo vartų ir šaukti: „Aš netikiu koronos pavojingumu.“ Panašiai nuskambėtų, jeigu globalizacijos priešininkai imtų šaukti, kad žemė nesisuka aplink savo ašį . Man taip pat nepatinka pandemijos ir norėčiau, kad jų nebūtų, bet tai, kas šiuo metu vyksta JAV, Brazilijoje, Indijoje, Peru ir neseniai vėl Ispanijoje ir Prancūzijoje, kai siautulingai išplito nematoma klastinga dalelė X, vadinama SARS-CoV-2 , kurią žmogus perduoda žmogui, nebėra vien tikėjimo klausimas. “(2).
Šiame kontekste nereikėtų nutylėti, kad„ Ciniško proto kritikos “autorius neseniai laikraščiui„ Bild “ pasakė:„ Galima įsivaizduoti, kad Spahnas laikui bėgant taptų puikiu federaliniu kancleriu “(3).
Faktai, skaičiai ir sveikas žmogaus protas
Broderio ir Sloterdijko pasisakymai rodo, kad mūsų intelektualai pasirodė esą katastrofiški bejėgiai, susidūrę su pasauline koronos afera. Panašu, kad šios galvos galutinai atsisveikino su Kanto „Sapere aude!“ Kas daugumai mažiau intelektualiai išsilavinusių žmonių aišku, vos spustelėjus pelę, būtent, kad korona yra gigantiškas, visą pasaulį apimantis melas, didiesiems vokiečių intelektualams, autoriams ir menininkams to suprasti neįmanoma. Tiesiog tai pernelyg baisu …
Drąsus „normalus pilietis“, nepriklausantis intelektualinei sferai, bet bent jau turintis sveiko proto, po kelių apsilankymų alternatyviuose portaluose internete, ras šiuos nepaneigiamus ir lengvai patikrinamus faktus. Pvz. apie „Coronos“ aferą jau yra daugybė straipsnių „Rubicon“e, kuriuose viskas buvo išsamiai paaiškinta, todėl mes apsiribojame tik keletu pagrindinių punktų:
• SARS-CoV-2 viruso egzistavimas dar nėra moksliškai įrodytas, vis dar nėra surastas jo izoliatas ( 4);
• Galiausiai PGR testas neturi informacinės vertės (taigi, jo rezultatai moksliškai nepatikimi! );
• Nėra perteklinio mirtingumo, mirtingumas nuo COVID-19 yra panašus kaip didelio gripo protrūkio atveju, o bendras mirtingumo rodiklis , yra toks, kaip įprasto lengvo gripo sezono metu (5)
• 2020 m. Vokietijos intensyviosios terapijos skyriuose buvo mažiau sergančių žmonių, negu kitais metais, o plaučių ventiliacija buvo taikoma rečiau, nei praėjusiais metais (7);
• Vertinant oficialius duomenis nustatyta, kad „SARS-CoV-2 ir vėliau atsiradusi liga COVID-19 niekuo nesiskiria nuo savo pirmtakės (6).
Reikia pabrėžti, kad teiginys, jog egzistuoja dvi vienodai rimtos arba kokybiškai ir kiekybiškai lygiavertės stovyklos, konfrontuojančios viena su kita, jokiu būdu nėra teisingas. Vienoje pusėje prof. Dr.Christianas Drostenas (neaišku, koks jis iš tikrųjų profesorius?-vert.past.) (8), palaikantis bendradarbiavimo ir finansinius santykius su vakcinacijos šalininku bei propaguotoju Billu Gatesu, prof. Dr. Hendrikas Streeckas (prieš kelis mėnesius buvo įrodyta, kad jis nėra mokslininkas) (9), taip pat dar paplaukęs veterinarijos gydytojas prof. Lotharas H. Wieleras, pagarsėjęs savo pareiškimu: “Šiomis taisyklėmis (su korona susijusiais apribojimias – vert.))niekada negali būti suabejota!”
Be to Roberto Kocho institutas yra politiškai kontroliuojamas ir pateikia „nieko vertus“ skaičius, kaip 2020 m. lapkričio 23 d. ZDF tiesioginėje transliacijoje pabrėžė medicinos profesorius Matthiasas Schrappe, buvęs Sveikatos ekspertų tarybos narys (10). ). O ką mes turime kitoje pusėje? Daugybę tarptautiniu mastu žinomų ekspertų, tokių kaip prof. Johnas P. A. Ioannidis iš Stanfordo universiteto, vienas labiausiai cituojamų mokslininkų pasaulyje, prof. Sucharit Bhakdi, taip pat dešimtys tūkstančių medicinos bei sveikatos palaikymo srities specialistų (11). Priešingai nei mūsų minėti mąstytojai, net šeštos klasės mokinys atskirtų, kuriais ekspertais galima pasitikėti.
Be to nereikia vertinti situacijos pagal mirštamumo ir mirtingumo bei intensyviosios terapijos lovų užimtumo kriterijus ir panašiai. Ne, pakanka stebėti kasdienius įvykius mūsų gatvėse ir pasitelkti sveiką protą. Jeigu šioje šalyje iš tikrųjų siaustų mirtinas virusas, niekada nemirtų beveik vien tik vyresni žmonės, sergantys kitomis gretutinėmis ligomis ; niekada nebūtų leidžiama lakstyti užsidengus veidą bet kokiomis kaukėmis, skaromis ar šalikais, kad būtų išvengta virusų; politikai niekada nevažinėtų ankštais liftais be tinkamos kaukės; valgyklos, kavinės ir restoranai ir kt. būtų uždaryti. Ne tik prekybos centrai, kitos parduotuvės, bet ir viešasis transportas funkcionuotų taip, kad čia nebūtų jokių spūsčių …
Trumpai: akivaizdu, kad „Causa Corona“ yra milžiniškas nusikaltimas prieš žmoniją, kuris mūsų intelektualų nepajėgia išvilioti iš jų dramblio kaulo bokštų. Dabar akivaizdu, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp didžiausio mūsų epochos globalaus elito projekto „Didysis perkrovimas (,,Great reset“) ir sąmoningai kurstomos koronos isterijos. Prisdengiant korona, ekonomiką totaliai smukdo „lockdown“ų (griežtų apribojimų) serijos, maža to – drastiškai ribojamos pagrindinės žmogaus teisės. O mūsų intelektualams neatrodo, kad tai verta apmąstymų ir diskusijų.
Bandymai pateisinti intelektualų kapituliaciją
Tai mieliau paliekama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įkūrėjui Klausui Schwabui (12). “Jūs nieko neturėsite ir būsite laimingi”, – idiotiškai įžūliai teigiama šios demokratiškai neteisėtos organizacijos propagandiniame filme. Ir kad pasiektume visišką laimę, mes dovanų dar gausime transhumanizmą bei totalią skaitmeninę kontrolę.
Kaip galima paaiškinti visišką intelektualų nepajėgumą įvertinti pasakaitę apie koroną ir su ja susijusį planuojamą didžiausią perversmą žmonijos istorijoje? „YouTube“ vaizdo įraše, kuris jau buvo cituotas aukščiau, Henrykas M. Broderis du kartus pamini mėgstamiausią intelektualių „Coronos“ krizės pavojingumo neigėjų argumentą: „Neįmanoma kažko panašaus surengti globaliu mastu “.
Broderis, daugelį metų linksmai ir šmaikščiai komentavęs įvykius Federalinės Respublikos rūmuose, kurie dažnai primena beprotnamį, šiuo atveju labai klysta. Tai visiškai įmanoma. Tai yra tarsi pats save įsukantis mechanizmas, nes pakanka paskleisti žinią, kad neva Kinijoje atsirado kažkoks virusas žudikas, kuris galimai išplito į kitas šalis ir žemynus. Taip sukeliama panika visame pasaulyje bei kyla masinė isterija. „Wikipedijos“ puslapyje anglų kalba rašoma:
„Sociologijos ir psichologijos mokslai masinę isteriją apibūdina taip: gyventojų grupėje pasklinda gandas apie įsivaizduojamą kolektyvinę grėsmę, kuri gali būti t reali arba iliuzorinė, visa tai palaikoma toliau skleidžiant gandus ir kurstant baimę(…) Dažnai masinė isterija atsiranda tada, kai žmonių grupė mano, kad serga ta pačią liga ar kad jiems būdingi tie patys negalavimai. Tai kartais vadinama psichogeniniu masiniu susirgimu ar epidemine isterija. “(13).
Broderis ir Co, regis, taip pat nepastebi fakto, kad Christianas Drostenas, šis vos ne Mocartui prilygstantis ,,genijus‘‘ sugebėjo tarsi fokusininkas iš savo rankovės žmonijos labui ištraukti PGR testą. Stebėtina, kad šis vokietis pasaulyje vis dar laikomas tikslumo ir patikimumo įsikūnijimu. Taip pat aišku, kad bendradarbiauti nenorintys valstybių vadovai, mikliai uždarant ir vėl atidarant pinigų kranelį, yra pasirengę kompromituojančius faktus (apie tam tikrus veikėjus) vertinti taip, kaip palanku pinigų kranelio sukiotojams.
Intelektualų santūrumas ar aklumas koronos atžvilgiu ir ryšys tarp koronos aferos bei „didžiojo perkrovimo“ (,,Great reset‘‘) iš tikrųjų gali būti sietinas su informacijos stoka, tačiau kur kas labiau tikėtina, kad turime reikalų su savotišku „sacrficium intellectus“ : Žmogus nori visais įmanomais būdais išvengti pavojaus būti priskirtas prie „sąmokslo teoretikų“ , ir tai beveik tas pats, kas būti priskirtam prie „nacių“. Taigi, intelektualai nenori leisti užrišti sau burnos. Jeigu kas nors surizikuos būti apšauktas ,sąmokslo teoretiku‘‘ arba ,,naciu‘‘, jam grės visuomenės pasmerkimas, socialinė atskirtis, skaitytojų rato praradimas, ir, žinoma, finansiniai nuostoliai.
Jeigu koronavirusas iš tikrųjų yra naudojamas kaip priemonė „didžiojo perkrovimo“ įgyvendinimui, reiškia, kad dalis pasaulio elito elgiasi labai labai blogai. Tačiau ši prielaida yra nepopuliari, nes ji akivaizdžiai pakenktų daugelio amžininkų įvaizdžiui. Nepaisant to, kad blogis egzistuoja visur, niekas nenori būti įvardintas kaip blogietis: „Pragaras tuščias, visi velniai čia“, rašo Williamas Shakespeare’as „Audroje“ (14). „Causa ultima“ čia gali būti adekvačios reakcijos, susidūrus su blogiu stoka, kad mes nebejautrūs blogiui, esame nuo jo atbukę , ką aštuntajame dešimtmetyje pažymėjo Nobelio premijos laureatas Konradas Lorenzas:
„Vertinimas, kas yra gerai, kas blogai, dingo iš pasaulio (…) Žmogaus suvokimas, kas tai yra etika ir estetika, yra glaudžiai susijęs. Kai dingsta gėrio ir blogio pajutimas, išnyksta ir žinojimas, kas yra gražu, o kas negražu. Pasaulis dideliu greičiu bjaurėja “(15).
Prancūzijos žurnalistas Geoffroy Lejeune’as taip pat įžvelgia, kad praradome supratimą, kas yra blogis. Tuo jis 2019 m. gegužės mėn. vykusiame pokalbyje su Micheliu Houellebecqu aiškino ir šiuolaikinį bažnyčios įtakos žmonijai nuosmukį:
„Jei nėra pragaro, vadinasi, nėra ir šėtono, nėra blogio. Bažnyčia kalta, kad nustojo skelbti tai, kas vadinama „pamatinėmis vertybėmis“ (16). Lejeune’as užbaigė savo mintis Charleso Baudelaire’o citata: „Didžiausia velnio klasta yra įtikinti mus, kad kad jo nėra! Mes pasiekėme tokį tašką“ (16). Tačiau kyla klausimas, ar tik mes nesusiduriame su nuolatine žmogaus psichine būsena, kuri veda kur kas toliau: „Žmonės niekada nejaučia velnio, net jeigu jis juos griebia už gerklės“, – džiūgauja Mephisto Goethe’io „Fauste“.
Kitas paaiškinimas, kodėl intelektualai, kai įvyko „Corona spook“ ir „didžiojo perkrovimo“ eschatologija, nėrė į krūmus, yra daugelio mąstytojų begalinis tikėjimas pažanga: „Visuotinės būtinos pažangos samprata (…) yra modernumo mitas. Būtent pažangos sąvoka reiškia absoliutų tobulėjimą, tobulėjimą, kuriuo jokiu būdu negalima suabejoti ir kurio būtinai reikia siekti, nes jis tikrai pasiteisins. „Pažangūs žmonės“ yra tie, kurie išpažįsta pažangos siekimo būtinumą ir jį palaiko. Viskas, kas prieštarauja pažangai, patenka į „istorijos šiukšlių krūvą“ (17).
Koronavirusas tai tarsi trumpalaikis gamtos kerštas arba tarsi ašarų slėnis, kurį būtinai reikia perplaukti pakeliui į naują sąmonės lygį, aukštesnę civilizacijos pakopą, o gal net į ambicingai drąsų naująjį pasaulį, kurį numatė Klausas Schwabas?
Toliau ieškant intelektualų kapituliacijos priežasčių, labai svarbus dar vienas aspektas: Sebastianas Haffneris, apibūdindamas, kas tai yra nacionalsocializmas, pabrėžė, kad aukštas išsilavinimo lygis ir aukštesnis nei vidutinis intelektas nebūtinai koreliuoja su giliu gebėjimu suvokti bei jausti ir naudotis sveiku protu:
„Tarnaitė ir universiteto profesorius yra vienodai linkę tikėti sumaniai pateiktu faktu, o ne pasikliauti savo penkių juslių siunčiamais signalais bei sveiku protu“ (18). Be šių filosofinių-psichologinių paaiškinimų, galiausiai reikia atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Daugelio inteligentų apgailėtinas vaidmuo koronos istorijoje atsiranda dėl labai banalios priežasties: jų intelektualinė tuštybė draudžia jiems pripažinti, kad jie, kaip ir Hinzas ir Kunzas, leidžiasi būti bjauriausiu būdu apkvailinami: ,,Žmonės daug lengviau patiki melu, negu pripažįsta, kad jie buvo apkvailinti “, – sako Markas Twainas.
Tikėtina, kad intelektualams ypač sunku susitaikyti su faktu, kad juos paprasčiausiai,, išdūrė‘‘, nes jiems būdinga ne tik jau minėta tuštybė, bet ir nepaprasta arogancija, ką pastebėjo britų istorikas Paulas Johnsonas bei amerikiečių ekonomistas Thomasas Sowellas (19).
Vertė: Nida Matiukaitė, 2021.01.08
Šis tekstas pasirodė 2020 m. gruodžio 17 d. pavadinimu „Intellektuelle Bankrotterklärung“ svetainėje https://www.rubikon.news/
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Quellen und Anmerkungen:
(1) https://www.youtube.com/watch?v=DrqdohXN-fo, ab Minute 14:46
(2) https://www.berliner-zeitung.de/kultur-vergnuegen/peter-sloterdijk-coronademos-afd-halensee-im-ausnahmezustand-streift-der-staat-seine-samthandschuhe-ab-li.102632?pid=true
(3) https://www.bild.de/politik/kolumnen/kolumne/philosoph-peter-sloterdijk-bitte-erklaeren-sie-uns-die-zeit-in-der-wir-leben-73421748.bild.html
(4) https://www.rubikon.news/artikel/auf-hauchdunnem-eis
(5) https://swprs.org/studies-on-covid-19-lethality/
(6) https://sciencefiles.org/2020/11/17/fake-panik-ubersterblichkeit-wegen-covid-19-alles-nur-ein-statistisches-artefakt/
(7) https://www.reitschuster.de/post/klinik-studie-2020-weniger-beatmete-als-2019/
(8) https://www.corodok.de/drosten-wundersam-charite/
(9) https://telegra.ph/Prof-Streeck-und-seine-wirren-Corona-Thesen-09-19
(10) https://www.zdf.de/nachrichten/zdfheute-live/videos/schrappe-corona-kritik-video-100.html
(11) https://sciencefiles.org/2020/10/06/zuruck-zur-normalitat-schluss-mit-lockdown-und-einschrankungen-the-great-barrington-declaration/
(12) Klaus Schwab / Thierry Malleret: Covid-19: Der große Umbruch, Cologny/Genf, Forum Publishing, 2020.
(13) http://viaveto.de/corona.html (ab Minute 0:42)
(14) Siehe hierzu auch: Wie der Teufel die Welt beherrscht. 3 Bände, Berlin, Epoch Times Verlag, 3. Auflage 2020.
(15) Konrad Lorenz: „Das wirklich Böse. Involutionstendenzen in der modernen Kultur“, in: Oskar Schatz (Hrsg.): Was wird aus dem Menschen? Analysen und Warnungen prominenter Denker, Graz, Styria, 1974, Seite 294.
(16) Michel Houellebecq: Ein bisschen schlechter. Neue Interventionen — Essays, Köln, DuMont, 2020, Seite 160.
(17) Robert Spaemann: „Ende der Modernität?“, in: ders.: Philosophische Essays, Stuttgart, Reclam, 2012, Seite 236 f.
(18) Sebastian Haffner: Germany: Jekyll & Hyde. 1939 — Deutschland von innen betrachtet, Berlin, Verlag 1900, 1996, Seite 109 f.
(19) Paul Johnson: Intellectuals: From Marx and Tolstoy to Sartre and Chomsky, New York, Harper Perennial, 2007; Thomas Sowell: Intellectuals and Society, New York, Basic Books, 2012.
I