Stanfordo tyrimas: iš lockdown‘o jokios naudos, užtat žalos yra

Demokratija

Žlugdantis geriausių tyrėjų verdiktas

Autorius: Boris Reitschuster

Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. sausio 12 d.

John‘as Ioannidis dėsto viename geriausių pasaulio universitetų, Stanford University School, kaip medicinos profesorius. Jis specializuojasi medicinos, epidemiologijos, gyventojų sveikatos, biomedicinos duomenų mokslo ir statistikos srityse. Jis taip pat yra metamokslinių tyrimų inovacijų centro direktorius. Pasak Einšteino fondo Berlyne, jis šiuo metu yra vienas iš dešimties labiausiai cituojamų mokslininkų pasaulyje. Tokio kalibro žmogus negali būti paprasčiausiai išvadintas „Koronos neigėju“. Ta prasme tikrai gali, ir tikriausiai bus. Tačiau taikant šią šmeižto taktiką tokiam žmogui kaip jis, ji pati subliūkšta lyg nevykęs suflė. Spalį Ioannidis paskelbė patikrintą meta tyrimą „Pasaulio sveikatos organizacijos biuletenyje“ pavadinimu: „Infection fatality rate of COVID-19 inferred from seroprevalence data“. Joje jis apskaičiavo „vidutinį mirtingumo nuo infekcijos rodiklį“ covid-19 atveju „51 lokacijoje, lygų (…) 0,23 proc“. Palyginimui: RKI viršininkas Wieler‘is ir Christian‘as Drosten‘as Coronai priskyrė vieno procento mirtingumą (mirtingumą nuo infekcijos). Esant stiprioms gripo bangoms, šis rodiklis siekia apie 0,2 proc.

Jau šiuo tyrimu Ioannidis sukrėtė koronos panikos kurstytojus. Vadinamiesiems faktų ieškotojams buvo ypač sunku surasti savųjų „paneigimų“, nes tyrimas buvo ką tik paskelbtas PSO biuletenyje – kurio negalima atmesti kaip „sąmokslo platformos“ taip pat lengvai, kaip kad kitų šaltinių.

O dabar šitai! Ioannidis nenurimsta. Sausį jis ir bendraautoriai pristatė naują darbą, kuris lockdown‘o naudos naratyvą sudrebino iš pašaknų. Išvada, kurią jau buvo padarę ir lyderiaujantys PSO specialistai, tačiau kurios Vokietija negirdėjo ir girdėti nenori: lockdown‘ai nepasiteisino. Tyrimas pavadintas „Karantino ir įmonių uždarymo poveikio COVID-19 plitimui įvertinimas“ (žr. čia). Jam jau buvo atliktas išsamus „Peer-Review“ patikrinimas, todėl jo mokslinis patikimumas patvirtintas.

Autoriai ištyrė dešimties šalių duomenis: Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Irano, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Pietų Korėjos, Švedijos ir JAV. Švedijoje ir Pietų Korėjoje niekada nebuvo „lockdown‘o“, tuo tarpu JAV, Prancūzija, Vokietija, Anglija, Italija ir Ispanija šios priemonės griebėsi. Kai kuriais atvejais taikydamos ir ypač griežtas įkalinimo priemones savo pačių gyventojams. Tyrimo rezultatas: tose valstybėse, kuriose buvo imtasi griežtų priemonių, mirčių skaičius dažnai buvo didesnis nei tose valstybėse, kuriose buvo varžoma mažiau.

Daugiau rizikos vyresniems?

Tyrimo rezultatas yra ypač neraminantis vyresnio amžiaus žmonėms, kurių gerovė Vokietijoje ir yra skelbiama kaip pagrindinė lockdown‘o priežastis. Darbe čia sakoma: „Empiriniai duomenys apie mirčių charakteristikas vėlesniojoje bangoje prieš įvedant dar griežtesnes NPI (nemedikamentines priemones), palyginti su pirmąja banga (kai jos akivaizdoje buvo imtasi griežtesnių priemonių) rodo, kad taikant griežtesnes priemones COVID-19 mirčių skaičius slaugos namuose dažnai buvo didesnis nei taikant mažiau ribojančias priemones. Tai parodo, kad ribojamosios priemonės pažeidžiamų gyventojų grupių apsaugos vienareikšmiškai neužtikrina. Kai kurie duomenys taip pat rodo, kad pažeidžiamoms gyventojų grupėms esant arti visos populiacijos, taikant griežtesnes priemones infekcijos kartais gali pasireikšti dažniau“.

Ioannidis ir tyrėjai taip pat perspėja ir apie šalutinę žalą: „Apibendrinant galima teigti, kad aiškių įrodymų apie griežtesnių NPI (nemedikamentinių priemonių) vaidmenį kontroliuojant COVID 2020 m. pradžioje nerandame. Mes nekvestionuojame visų visuomenės sveikatos intervencijų ar koordinuoto komunikavimo apie epidemiją vaidmens, tačiau nerandame jokios papildomos naudos nurodymuose likti namuose ar uždaryti verslą. Tiesa, esami duomenys negali visiškai atmesti tam tikrų privalumų galimybės. Visgi net jei šie privalumai egzistuoja, jie negali išbalansuoti daugybės šių agresyvių priemonių daromos žalos. Tikslingesnės priemonės visuomenės sveikatos srityje, kurios veiksmingiau mažina užsikrėtimų skaičių, gali būti svarbios ateityje kontroliuojant ligas išvengiant neigiamų ribojamųjų priemonių padarinių. „

Koks skambus antausis visiems Lauterbach‘ams ir Söder‘iams, kurie nuolat reikalaudami dar griežtesnių priemonių žaidžia žmonių baimėmis ir viltimis. Ir kurie iki šiol negali net teigti, kad yra rimtai pasidomėję neigiamomis pasekmėmis, pavyzdžiui, užsakydami atitinkamus tyrimus. Kai to paklausiau federalinėje spaudos konferencijoje, išgirdau tik išsisukinėjančius atsakymus. Praėjusią savaitę vykusiose svarbiausiose konsultacijose prieš „Lockdown‘o“ konferenciją dalyvavo du fizikai, farmakologas, pediatras, virologas ir veterinaras – nė vienas ekonomistas, sociologas, edukologas ar psichologas. Vokietijos politika ir žiniasklaida bendrai ir nuosekliai ignoruoja papildomai daromą žalą. Tai yra nusikalstama.

Juo labiau, jei pažvelgtume į tai, kas oficialiai teigiama tyrimo rezultate: „NPI (nemedikamentinių priemonių) taikymas žymiai sumažino atvejų augimą devyniose iš dešimties tyrimo šalių, įskaitant griežtų priemonių netaikančias Pietų Korėją ir Švediją. Kita vertus, Ispanija, taikydama itin griežtą lockdown‘ą, nepasiekė jokio reikšmingo efekto. Atėmę epidemijos ir „lrNPI“ poveikius (ty švelnias priemonės, kaip Švedijoje ir Pietų Korėjoje) mokslininkai nustatė, kad „nė vienoje šalyje neišryškėjo aiškus, reikšmingas teigiamas mrNPI (griežtų priemonių) poveikis atvejų augimui: „Pavyzdžiui, Prancūzijoje poveikis, pritaikius griežtas priemones, palyginti su Švedija yra plius septyni procentai, o palyginus su Pietų Korėja – plius 13 procentų, turint omenyje, kad teigiami procentai reiškia didesnį užkrėtimų skaičių“.

Jokių aiškių privalumų

Tyrėjų reziumė: „Nors negalima atmesti nedidelių pranašumų, tačiau taikant ypač griežtas priemones nebuvo įmanoma nustatyti jokių reikšmingų pranašumų užsikrėtimų atvejų augimui. Panašus sumažėjimas gali būti pasiektas taikant ir mažiau ribojančias intervencijas “.

Vien šis tyrimas iš tikrųjų turėtų būti priežastis Karlsruhe‘s federaliniam konstituciniam teismui nedelsiant paskelbti didžiulius pagrindinių teisių ir piliečių laisvės apribojimus prieštaraujančiais Konstitucijai. Tada teisminė valdžia turėtų išsiaiškinti klausimą, ar šiuo atveju nebuvo vykdoma netgi nusikalstama laikytina veika. Tačiau kol kas pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse tyrimo tiesiog nepaisoma. Ir nepanašu, kad tai pasikeis. Įsivaizduokite, jai Tagesschau ir Heute, Spiegel, Süddeutscher ir FAZ pagrindinė naujiena būtų ši: „Stanfordo tyrėjai – lockdown‘as nepadeda, netgi gali padidinti riziką“. Nuotaika Vokietijoje pasikeistų greičiau nei Christianas Lindneris gali pakeisti savo nuomonę.

Tuo tarpu skaičiai, kuriuos turime Vokietijoje, taip pat pabrėžia tai, ką sako Ioannidis ir jo kolegos mokslininkai: Nuo lapkričio 1 d., vėl įvedus lockdown‘a, labai padaugėjo mirčių ir pozityviai diagnozuotų žmonių.

„Vokietijoje nuo lapkričio pradžios apie 25 000 žmonių tariamai ar iš tikrųjų ar galbūt iš dalies mirė nuo Covid-19“, – skundžiasi mokslo žurnalistas Clemensas Heni: „Kyla klausimas, ar jie galimai mirė dėl vykstančio lockdown‘o. „Merkel & Co.“ kiekvieną dieną atkakliai tvirtina, kad lockdown‘as yra būtinas norint „sumažinti skaičius“.“ Ir tęsia:„ Daugiau nei 20 000 mirusiųjų nuo lapkričio pradžios yra liūdna, kaip ir bet kam kitam mirus, bet jie nėra vadintini katastrofa, nes jie yra toks skaičius mirusių žmonių, kokio galima tikėtis rudenį ir žiemą, kai gripo epidemija gali būti rimtesnė.

Mokslo tinklaraštininkas Peteris F. Mayeris rašo: „Lockdown‘as yra visiškai nauja priemonė, kurią Kinijos vadovybė pirmiausia naudojo Vuhane, o paskui ji masiškai paplito Vakaruose. Seniau ši priemonė buvo laikoma nemoksliška ir kenksminga, bei buvo atmesta PSO. Iki šiol buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo ne tik neegzistuojančią jos naudą, bet ir didžiulę žalą. Dabar tai įrodo ir geriausi Stanfordo mokslininkai John‘as A. Ioannidis ir Jay Battacharya “.

„Ioannidis“ rezultatai taip pat sutampa su perteklinio mirtingumo mano svetainėje analizėmis, kurias atliko prof. Dr. Thomas Rießinger‘is ir Dr. A. Weber‘is. Abu jie šiandien daro politiškai labai neteisingą išvadą, kad Vokietijoje 2020 m. perteklinio mirtingumo nebuvo.

Be Ioannidis tyrimo, yra ir Ari Joffe‘s iš Albertos universiteto (Kanada), pediatro, kuris specializuojasi infekcinių ligų srityje, straipsnis. Jis padaro išvadą: Nors 2020 m. vasario ir kovo mėn. vis dar buvo rimtų priežasčių naudoti griežtas priemones, dabar yra visa eilė įrodymų, kad šis kelias yra neteisingas. Joffe’as praneša apie „didelę šalutinę žalą dėl reagavimo į pandemiją ir informaciją“ ir pateikia „sąnaudų-naudos analizę“, kurioje jis nustato, kad lockdown‘ai yra „daug žalingesni visuomenės sveikatai nei COVID-19.“

Joffe‘s straipsnis (išsami informacija čia) dar nebuvo patikrintas Peer-Review principu ir atitinkamai dar nėra moksliškai pagrįstas. Todėl griežtos koronos tramdymo politikos šalininkai gali jį nesunkiai sumenkinti. Visiškai priešingai nei Ioannidis tyrimą. Kiekvienas žmogus, kuriam svarbi yra žmonių sveikata, turėtų bent atsižvelgti ir pasidomėti juo. „Drosten and Co.“ turėtų užimti viešą poziciją šiuo klausimu, kaip ir Robert‘o Koch‘o institutas. Žiniasklaida turėtų plačiai skelbti. Su įvadais. Apie tai turėtų vykti didelė vieša diskusija. Visgi tikimybė, kad kažkas panašaus įvyks, neatrodo itin didelė. Visiškai gali būti, kad Ioannidis, kurį PSO pati viešina, klysta. Bet kodėl jis tuomet slepiamas? „Drosten & Co.“ ir mūsų vyriausybei tokiu atveju juk turėtų būti labai lengva jį paneigti.

Šis tekstas pasirodė 2021 m. sausio 12 d. pavadinimu „Stanford-Studie: Kein Nutzen durch Lockdowns, aber Risiken“ svetainėje www.reitschuster.de.

Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht.

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.