Trump, Twitter ir parlamentinė demokratija

Demokratija

Ernst Wolff komentaras

Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. sausio 11 d., vertimą į anglų kalbą galite rasti čia.

Mikrotinklaraštis Twitter kartu su socialiniais tinklais Facebook ir Instagram praeitos savaitės pabaigoje iš pradžių laikinai sustabdė, o po to ir galutinai uždarė Donaldo Trumpo paskyras. Tokiu būdu iš JAV prezidento buvo atimta galimybė ir toliau tiesiogiai komunikuoti su 88 milijonais Twitterio sekėjų, 35 milijonais Facebooko abonentų ir 25 milijonais Instagrammo naudotojų.

Twitteris šį žingsnį pagrindė „tolimesne smurto kurstymo rizika“. Facebooko ir Instagramo vadas Markas Zuckerbergas savo Facebooko paskyroje rašo: “Šokiruojantys pastarųjų 24 valandų įvykiai aiškiai rodo, kad prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudodamas savo likusiu valdymo laiku nori pakenkti taikiam valdžios perdavimui savo įpėdiniui Joe Biden.“

Į šiuos socialinių tinklų sprendimus daugybė žmonių sureagavo teigiamai. Ir tai nestebina, nes pyktis ant JAV prezidento yra didelis. Jam valdant JAV patyrė didžiausią turto perskirstymą šios šalies istorijoje, jis nenusausino, kaip buvo pažadėjęs per rinkimus, pelkės Vašingtone, bet buvo jai dar ir palankus ir monarcho stiliumi naudojosi prezidento postu asmeniniam pasipelnymui.

Nežiūrint to, dėl šių socialinių tinklų sprendimų jokiu būdu negalima džiūgauti. Priešingai: cenzūra bauginančiai atskleidžia, kad demokratines vertybes, kaip pvz. žodžio laisvę, mūsų laikais suteikia ar atima nebe politika, o tiesiogiai skaitmeninės įmonės ir už jų stovintys didieji investuotojai.

Kas šie investuotojai, parodo žvilgsnis į internetinių portalų akcininkų struktūrą: didieji Twitterio instituciniai akcininkai yra turto valdymo įmonės Vanguard, Morgan Stanley Investment Management ir BlackRock, kurie kartu valdo truputį daugiau nei 21 procentą akcijų. Facebook ir Instagram priklauso multimilijardieriaus Marko Zuckerbergo Facebooko imperijai. Čia akcijų turi ir BlackRock ir Vanguard, bet Zuckerbergas su savo beveik 60 procentų balso teise gali būti laikomas vieninteliu valdovu.

Tarp keturių didžiausių Amazon ir Apple akcininkų, kurie šeštadienį pranešė uždarantys Trumpo atsarginį portalą Parler, randame taip pat BlackRock ir Vanguard, ir tokius ultraturtuolius kaip Jeff Bezos ir Arthur Levinson.

Nedaug kuo skiriasi ir Youtube užkulisiai. Vaizdo portalas Youtube, kuris pastarosiomis savaitėmis nutildė daugybę žmonių, kritikuojančių pandemijos priemones, priklauso Google motininiam koncernui Alphabet, kurio keturi stambiausi akcininkai šalia steigėjų ir multimilijardierių Larry Page ir Sergey Brin yra Vanguard ir BlackRock.

Kad saujelė ultraturtingų akcininkų gali apriboti ne tik JAV prezidento, bet ir mūsų visų žodžio laisvę, parodo, kur slypi tikrasis mūsų laikų galios centras. Tai taip pat parodo, kokį vaidmenį šiandien atlieka parlamentinė demokratija: rinkimai, peršantys nuomonę žmogui, kad jis savo balsu turi įtakos politiniam visuomenės formavimui, tapo priedanga tų jėgų, kurios išvengia bet kokios rinkėjų kontrolės valdžiai.

Nors parlamentinė demokratija jau nuo jos įvedimo visad buvo turtingųjų ir galingųjų valdžios įrankiu, tik praeityje tie turtai ir galia buvo pasiskirstę tarp gerokai daugiau personalijų, nei yra šiandien. Todėl valdantieji būdavo priversti daryti nuolaidas dirbančiai liaudžiai, kuri savo teises atsikovodavo daugiausia organizuodamasi profsąjungose ar reforminėse partijose.

Bet tai pasikeitė per paskutiniuosius dešimtmečius dėl milžiniškos pinigų ir galios koncentracijos. Nebėra kovojančių profsąjungų ar partijų, kurios rūpintųsi darbuotojų teisėmis. Vietoj to skaitmeninio-finansinio komplekso viršūnėse turime šimteriopus milijardierius, kurie kada panorėję arba perka politikus, žurnalistus, mokslininkus ir profesinių sąjungų atstovus, ar juos savo turtais ir iš to kylančia galia spaudžia tol, kol šie jiems paklūsta.

Kad šie ultraturtingieji ir ultragalingieji dabar jau nesivaržydami fašistinių diktatorių stiliumi apkarpo mūsų teises, turi paprastą priežastį: pandemijos priemonės, kurias korumpuotų žurnalistų ir dar korumpuotesnių mokslininkų pagalba įgyvendino politika, jiems per pastaruosius dešimt mėnesių suteikė visų laikų didžiausią turto ir galios prieaugį ir pasaulį pavertė vieta, kurioje septynių milijardų žmonių gerovė dar didesniu mastu nei iki šiol yra pavaldi nevaržomam mažulytės mažumos godumui.

Vertė Daiva Petereit-Pilinkienė

Šis tekstas pasirodė 2021 m. sausio 11 d. pavadinimu „Trump, Twitter und die parlamentarische Demokratie“ svetainėje KenFM.

Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht.

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.