Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. birželio 10 d. off-guardian.org
Kit Knightly. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Jei ir kada valdžia nuspręs atsisakyti pandemijos naratyvo, “lockdown’ai” niekur nedings. Atrodo, kad jie bus pervadinti į “klimato lockdown’us” ir bus vykdomi priverstinai arba tiesiog grėsmingai laikomi virš visuomenės galvos.
Bent jau taip teigiama PSO darbuotojo parašytame straipsnyje, kurį paskelbė vienas iš mega-korporacijos analitinių centrų.
Pažvelkime atidžiau.
Ataskaitos autorė ir rėmėjai
Ataskaitą, pavadintą “Kaip išvengti klimato lockdown’o”, parašė Mariana Mazzucato, Londono universitetinio koledžo ekonomikos profesorė ir Pasaulio sveikatos organizacijos padalinio, vadinamo Sveikatos ekonomikos taryba visiems, vadovė.
Pirmą kartą jį 2020 m. spalį paskelbė “Project Syndicate”, ne pelno siekianti žiniasklaidos organizacija, kuri (kaip galima nuspėti) yra finansuojama iš Atviros visuomenės fondo, Bilo ir Melindos Geitsų fondo ir daugelio, daugelio kitų fondų dotacijų.
Po to ją perėmė ir perspausdino Pasaulinė darnaus vystymosi verslo taryba (World Business Council for Sustainable Development, WBCSD), kuri save apibūdina kaip “pasaulinę, vadovų vadovaujamą organizaciją, vienijančią daugiau kaip 200 pirmaujančių įmonių, kurios dirba kartu, kad paspartintų perėjimą prie darnaus pasaulio.”.
WBCSD narėmis iš esmės yra visos didžiausios pasaulio bendrovės, įskaitant “Chevron”, BP, “Bayer”, “Walmart”, “Google” ir “Microsoft”. Daugiau nei 200 narių, kurių metinės pajamos viršija 8 TRILIJONUS dolerių.
Trumpai tariant, PSO dirbantis ekonomistas parašė ataskaitą apie “klimato apribojimus”, kurią paskelbė ir Gateso ir Soroso remiama nevyriausybinė organizacija, ir grupė, atstovaujanti beveik visiems planetos bankams, naftos bendrovėms ir technologijų milžinėms.
Kad ir kas joje būtų parašyta, akivaizdu, kad jai pritarė pasaulį valdantys žmonės.
Kas ten parašyta?
Pats ataskaitos tekstas iš tiesų yra gana gudriai sukonstruotas. Joje ne atvirai pasisakoma už klimato kaitos sustabdymą, bet aptariami būdai, kaip “mes” galime užkirsti tam kelią.
“Plintant COVID-19 […] vyriausybės įvedė uždarymo priemones, kad neleistų visuomenės sveikatai pavojingai situacijai tapti nekontroliuojamai. Netolimoje ateityje pasauliui vėl gali tekti taikyti lockdown’us – šį kartą siekiant įveikti ekstremalią klimato kaitos situaciją […] Kad išvengtume tokio scenarijaus, turime peržiūrėti savo ekonomines struktūras ir kapitalizmą tvarkyti kitaip.”
Taip gudriai sukuriama argumentų prieš juos regimybė, nors iš tikrųjų remiamasi apriorinėmis prielaidomis, kad bet kokie vadinamieji “klimato lockdown’ai” būtų a) būtini ir b) veiksmingi. Nė viena iš šių aplinkybių niekada nebuvo nustatyta.
Kitas dalykas, kuris pateikiamas ataskaitoje, yra tam tikras priežastinis ryšys tarp aplinkos ir “pandemijos”:
“COVID-19 pati savaime yra aplinkos būklės blogėjimo pasekmė.”
Balandžio mėnesį parašiau straipsnį, kuriame nagrinėjau nuolatinius žiniasklaidos bandymus susieti Kovid19 “pandemiją” su klimato kaita. Visi – nuo “Guardian” iki Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos – laikosi tos pačios pozicijos: “Pagrindinė pandemijų priežastis yra gamtos niokojimas”:
“Dėl miškų kirtimo ir laukinių gyvūnų medžioklės gyvūnai ir juose esantys mikrobai vis dažniau susiduria su žmonėmis ir gyvuliais”.
Šiai pozicijai pagrįsti niekada nepateikiama jokių mokslinių įrodymų. Tai veikiau faktais nepagrįsta gąsdinanti frazė, naudojama siekiant priversti visuomenę susieti vidinę savisaugą (ligų baimę) ir rūpestį aplinka. Tai tiek pat skaidru, kiek ir silpna.
“Klimato lockdown’ai”
Taigi, kas tiksliai yra “klimato lockdown’as”? Ir ką tai reikštų?
Autorė kalba gana aiškiai:
“Pagal “klimato blokadą” vyriausybės apribotų asmeninių automobilių naudojimą, uždraustų raudonos mėsos vartojimą ir įvestų ekstremalias energijos taupymo priemones, o iškastinio kuro bendrovės turėtų nutraukti gręžinius.”
Štai ir viskas. “Klimato lockdown’as” reiškia, kad nebebus vartojama raudona mėsa, vyriausybė nustatys apribojimus, kaip ir kada žmonės naudojasi privačiomis transporto priemonėmis, ir toliau taikys (nepatikslintas) “ekstremalias energijos taupymo priemones”. Tikėtina, kad tai apimtų ir anksčiau siūlytus kelionių lėktuvu draudimus.
Apskritai tai gali būti daug griežtesnė priemonė nei “visuomenės sveikatos politika”, kurią visi kentėme pastaruosius metus.
Kalbant apie iškastinio kuro kompanijų vertimą nutraukti gręžinius, tai yra persmelkta praktinio neišmanymo, kuris egzistuoja tik akademiniame pasaulyje. Tarkime, jei sugebėtume pereiti prie visiško atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, vis tiek nesugebėtume sustabdyti iškastinio kuro gręžimo.
Nafta naudojama ne tik kaip kuras, bet ir varikliams tepti, chemikalams ir plastikams gaminti. Pavyzdžiui, plastikų, naudojamų vėjo turbinoms ir saulės baterijoms gaminti.
Anglis reikalinga ne tik elektrinėms, bet ir plienui gaminti. Plieno, kuris yra gyvybiškai svarbus beveik viskam, ką žmonės daro šiuolaikiniame pasaulyje.
Man tai primena aštuntojo dešimtmečio Viktorijos Vud (Victoria Wood) skečą, kuriame aukštesniosios viduriniosios klasės moteris, sutikusi angliakasį, pastebi: “Manau, kad dabar, kai turime elektrą, anglių mums nebereikia.”
Daugelis post-fosilinių utopinių idėjų tokiu būdu parduodamos žmonėms, kurie patogiai atsiribojo nuo to, kaip pasaulis iš tikrųjų veikia.
Tai atsispindi tariamame aplinkos “atgaivinime” lokdownų metu – mitiniame kūrinyje, sukurtame tam, kad būtų galima paauksuoti žmonių namų areštą ir priversti juos patikėti, kad Kinija nustos gaminti 900 mln. tonų plieno per metus ir kad JAV kariuomenė išmeta ne daugiau teršalų nei 140 kitų valstybių kartu sudėjus.
Iš tikrųjų kyla klausimas, kodėl nevyriausybinė organizacija, kurią, be kita ko, remia “Shell”, BP ir “Chevron”, norėtų siūlyti uždrausti iškastinio kuro gręžinius? Bet apie tai jau kitą kartą.
Kaip išvengti “klimato lockdown’o”
Taigi, “klimato lockdown’as” – tai distopinės socialinės kontrolės ir nepraktiškų nesąmonių, kuriomis greičiausiai siekiama parduoti darbotvarkę, mišinys. Tačiau nesijaudinkite, mums to daryti nereikia. Yra būdas išvengti šių kraštutinių priemonių, taip teigia autorius:
“Kad išvengtume tokio scenarijaus, turime iš pagrindų pertvarkyti savo ekonomines struktūras ir kapitalizmą daryti kitaip […] Norint įveikti šią trigubą krizę, reikia perorientuoti įmonių valdymą, finansus, politiką ir energetikos sistemas į žaliąją ekonomikos transformaciją […] Norint pasiekti žaliąjį ir tvarų atsigavimą, reikia kur kas daugiau […] norime pakeisti darbo, tranzito ir energijos vartojimo ateitį.”
“Pertvarkyti”? “perorientuoti”? ” transformuoti”?
Atrodo, kad žvelgiame į naujai kuriamą visuomenę. “Perkrovimo”, jei norite, o atsižvelgiant į norimą mastą, manau, kad jį netgi galima būtų pavadinti “didžiuoju perkrovimu” (“great reset”).
Žinoma, išskyrus tai, kad “didysis perkrovimas” tėra laukinė “sąmokslo teorija”. Elitas nenori Didžiojo perkrovimo, net jei nuolat kartoja, kad nori…
…jie tik nori masinio mūsų socialinio, finansinio, vyriausybinio ir energetikos sektorių “pertvarkymo”.
Jie nori, kad jūs nieko neturėtumėte ir būtumėte laimingi. Arba kitaip.
Iš tiesų, tai ir yra keisčiausia šiame straipsnyje: Nors dauguma baimę keliančių pornografinių viešųjų paslaugų programų bent jau stengiasi būti subtilios, šiame tekste neabejotinai vyrauja atvirai grėsmingas tonas (paryškinta autoriaus):
“Vienaip ar kitaip, radikalūs pokyčiai neišvengiami; mūsų užduotis – užtikrinti, kad pasiektume norimus pokyčius, kol dar turime galimybę rinktis”.
Visas straipsnis yra ne tiek argumentas, kiek ultimatumas. Ginklas, įremtas į kolektyvinę visuomenės galvą. “Žinoma, mes nenorime jūsų užrakinti namuose, priversti valgyti perdirbtus sojos kubelius ir atimti jūsų automobilius, – sako jie mums, – bet mums gali tekti tai padaryti, jei nepaisysite mūsų patarimų.”
Ar ateityje bus “klimato lockdown’ų”? Nenustebčiau. Tačiau dabar – užuot rimtai svarstę – jie atlieka kitokį vaidmenį. Tai gąsdinanti hipotezė – grasinimas, kuriuo siekiama įbauginti visuomenę, kad ji pritartų griežtoms globalistinėms reformoms, sudarančioms “didįjį perkrovimą”.
Dėkojame visiems socialiniuose tinkluose į tai atkreipusiems mūsų dėmesį.
________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. birželio 10 d. pavadinimu „What I know (and don’t know) about SARS-CoV-2“ svetainėje off-guardian.org .
Translated with the help of www.DeepL.com/Translator
Etienne Girardet nuotrauka Unsplash
