Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator
Naujausi Izraelio duomenys rodo, kad infekcijų ir hospitalizacijų skaičius toliau didėja, o mirčių skaičius vėl auga. Skiepytiems žmonėms, kuriems antikūnų kiekis nuolat mažėja, tai ypač svarbu. Tačiau užsikrečia net ir tie, kurie dabar gavo trečiąją, sustiprinančiosios injekcijos dozę.
Trečiaja doze Izraelyje pradėta skiepyti rugpjūčio 1 d. Nors B. Netanyahu vyriausybė buvo labai artima bendrovei “Pfizer” ir pateikė visus duomenis, naujoji Bennetto vyriausybė paskelbė apie perėjimą prie “Moderna”. Kiek keista, kad Izraelio žiniasklaidoje plačiai apie tai rašyta nebuvo. Kuo iš tiesų skiepijama dabar, nėra visiškai aišku,
Ministerijos šaltiniai laikraščiui “Times of Israel” pranešė, kad trečiąją dozę buvo gavę apie 2790 viruso nešiotojų. Iš jų 187 buvo hospitalizuoti, o 88 pasireiškė sunkūs simptomai. Mažiau nei 15 iš jų mirė, nors ministerijos ataskaitoje tikslus skaičius nenurodytas.
Ministerijos duomenimis, daugiau kaip 1,4 mln. izraeliečių jau paskiepyta trečiąja vakcina. Kampanija buvo skirta vyresniems nei 60 metų asmenims, o vėliau buvo įtraukti ir visi, vyresni nei 40 metų izraeliečiai, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojai, mokytojai ir nėščios moterys.
Iki sekmadienio vakaro 75 % 70-79 metų amžiaus izraeliečių buvo paskiepyti trečiuoju skiepu, 60 % 60-69 metų amžiaus, 36 % 50-59 metų amžiaus ir 10 % 40-49 metų amžiaus izraeliečių, turėjusių teisę skiepytis tik nuo penktadienio.
Blogos naujienos
Izraelio pareigūnai vis dar bando informaciją pateikti kaip teigiamą, tačiau praėjus savaitei po trečiosios dozės jau mirė iki 15 izraeliečių, o 88 sunkiai serga – ar tai tikrai geros naujienos?
Šiuo atveju svarbiausia yra praėjęs laikas: kiek jo praėjo nuo paskiepijimo? Po trečiosios dozės antikūnų kiekis padidėja 20-40 kartų. Gamintojų teigimu, po antrosios dozės kelias savaites apsauga pasiekia 90-95 proc. lygį, tačiau ji nėra ilgalaikė. Šie žmonės turėtų patekti į kategoriją žmonių, turinčių didesnį antikūnių kiekį. Jie turėtų būti saugūs. Tačiau akivaizdu, kad taip nėra.
Tendencija, egzistavusi su pirmosiomis dviem dozėmis, skiepyti sveikus vyresnio amžiaus žmones, galinčius toleruoti vakcinas, tikriausiai yra dar didesnė su trečiąja doze. Tai reiškia, kad skaičiai yra dar blogesni, nei atrodo.
Kaip rašo laikraštis “Jerusalem Post“, praėjusią savaitę “Maccabi Health Services” paskelbtoje preliminarioje ataskaitoje nurodoma, kad po trečiosios dozės “Pfizer” injekcija buvo 86 proc. veiksminga užkertant kelią infekcijai 60 metų ir vyresniems žmonėms. Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad vakcina tik 39 proc. veiksmingai apsaugo nuo delta viruso atmainos perdavimo.
Atskirame Tel Avivo Sourasky medicinos centro tyrime nustatyta, kad jaunesniems nei 65 metų žmonėms, kurių imunitetas buvo nuslopintas, po trečiojo skiepijimo “Pfizer” koronaviruso vakcina, išsivystė 43 % daugiau antikūnų nei po antrojo skiepijimo. Tarp vyresnių nei 65 metų asmenų šis rodiklis buvo 36 proc. didesnis.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos generalinio direktoriaus Nachmano Ašo (Nachman Ash), tikimasi, kad trečiosios dozės poveikis bus ilgesnis nei dviejų ankstesnių – tikriausiai mažiausiai 9-12 mėnesių. Jis, matyt, savo viltį grindžia tuo, kad bus pasiektas didesnis antikūnų titras.
Kiekybė be kokybės
Tačiau iš Japonijoje atlikto tyrimo žinome, kad mRNA injekcijomis pagamintų antikūnų pusinės eliminacijos laikas yra tik du mėnesiai, nepriklausomai nuo jų kiekio, o po šešių-septynių mėnesių jų nebebuvo galima aptikti.
Kitas tyrimas parodė, kad po natūralios infekcijos susiformuoja labai platus ir ilgalaikis imunitetas, apsaugantis netgi prieš visus variantus:
“Užsikrėtus sunkiu ūminiu kvėpavimo takų sindromo 2-uoju koronavirusu (SARS-CoV-2) susidaro B ląstelių atsakas, kuris tęsiasi mažiausiai metus. Per tą laiką B ląstelės išreiškia vis platesnius ir stipresnius antikūnus, kurie yra atsparūs susirūpinimą keliančių variantų mutacijoms.”
Taigi, imuninė sistema yra tokia protinga, kad verčia antikūnus gaminančias B ląsteles mutuoti taip, kad imuninė apsauga iš anksto prisitaikytų prie virusų, prieš kuriuos ji kovoja, pokyčių. Taip atsitinka ir po vakcinacijos vienu iš mRNA preparatų. Tačiau ši B ląstelių mutacija sustoja jau po antrosios dozės:
“Tarp pirmojo ir antrojo etapo B ląstelės gamina antikūnus, kurių neutralizuojantis aktyvumas padidėja, tačiau po to jų stiprumas ir plotis nebedidėja.”
Kitas sustiprinamasis skiepas to nekeičia, tik sukuria daugiau antikūnų iš tų, kurie jau buvo nepakankamai efektyvūs po antrosios dozės.
Kitu tyrimu nustatyta, kad naujuose variantuose surišantys antikūnai turi didesnę surišimo energiją nei neutralizuojantys. Tai reiškia, kad jie išstumia virusus neutralizuojančius antikūnus, prisijungia prie jų ir taip paslepia juos nuo imuninės sistemos. Infekciją stiprinantys antikūnai (ADE) yra potenciali ir rimta vakcinų problema, nes jie sukelia sunkesnes ligas. Ši problema su “Corona” vakcinomis žinoma jau 20 metų.
Variantų generavimas
Keletas mokslininkų atkreipė dėmesį į tai, kad genų inžinerijos preparatai – tiek mRNA, tiek vektorių pagrindu – ypač skatina imuninės sistemos išsiderinimo riziką dėl naujų variantų. Tai neseniai pareiškė, pavyzdžiui, ne kas kitas, o vienas mRNA vakcinų išradėjų Robertas Malone’as.
Kuo platesnis imuninis atsakas, tuo mažiau galimybių virusams jo išvengti. Kaip teigiama La Jolla Immunolgy Institute atliktame tyrime, plotis atsiranda dėl natūralios infekcijos, kai T ląstelės atpažįsta iki 1434 viruso požymių, o, kaip teigiama minėtame tyrime, imuninis atsakas taip pat automatiškai išsiplečia dėl autonominės atminties B ląstelių mutacijos.
Tačiau genų inžinerijos preparatai veikia taip, kad į ląsteles įvedamos nedidelės viruso dalies statybinės instrukcijos, kad būtų sukeltas imuninis atsakas. Jei ši maža dalis pakinta, imuninei sistemai tampa sunku arba neįmanoma atpažinti viruso. Jei viruso replikacijos metu skiepijamo asmens organizme atsiranda mutacijų, pirmenybė teikiama tiems variantams, su kuriais imuninė sistema negali kovoti arba gali kovoti ne taip veiksmingai.
Taip neatsitinka nei neskiepytiems, nei atspariems infekcijai. Neskiepytuose asmenyse, kurių imuninė sistema yra stipri, suveikia įgimtas imuninis atsakas viršutiniuose kvėpavimo takuose, arba išsivysto platus specifinis atsakas prieš daugelį viso viruso požymių.
Izraeliui vertėtų sutelkti dėmesį į gydymą ivermektinu, o ne į vakcinaciją. Juk Izraelio gydytojas ir mokslininkas, atlikęs tyrimą Šebos ligoninėje, įrodė, kad gydymas ivermektinu yra labai veiksmingas ir nebrangus.
____________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. rugpjūčio 23 d. pavadinimu „Infektionen, Erkrankungen und Todesfälle auch nach Booster-Shot mit 3. Dosis in Israel“ svetainėje www.tkp.at
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Willi Heidelbach nuotrauka Pixabay
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
