Originalus komenataras paskelbtas 2021 m. rugsėjo 7 d.
Lidžita Kolosauskaite.
Dalis mano pažįstamų yra skiepyti. Nei karto nei vienam neskambinau dėl to pabambėti, pamoralizuoti ar pagąsdinti. Nė karto negirdėjau, kad kažkas iš nesiskiepijančių siūlytų drausti skiepus apskritai ar kažkaip riboti galimybes pasiskiepyti to norintiems.
Bet va tie, besiskiepijantieji, kaip kokios musės – turi pazvimbti savo tiesas gyvenime, nes taip išsiedukavo per skiepą, kad jau beveik profesoriai.
Vakar sulaukiau labai nemalonaus skambučio iš žmogaus, kurį iki tol laikiau visiškai adekvačiu. Buvo susirūpinęs, kad tiek daug pasisakau prieš skiepus, netikiu mokslu, Vyriausybe, dėstau sąmokslo teorijas.
Pokalbis buvo apgailėtinai pilnas klišių – visas pasaulis nesusimokė (taip, taip, sąmokslas, kitaip nei ekonomika, politika ar aplinkosauga, gali būti tik lokalus; visi pasaulio politikai tik dėl sutapimo per naktį tapo gydytojais ir ėmė visus gydyti nuo vienos ir tos pačios ligos – antri metai), tai vyksta ir senose demokratijose (“senos” demokratijos totalitarizmo keliu pasukti negali), reikia pasitikėti specialistais (būtent tais, kuriems moka nesusimokiusios Vyriausybės), jei Vyriausybės nebūtų taikiusios jokių priemonių, būtų blogiau (neaišku, kas, bet būtų) ir galų gale klasikiniai – mes patys juos išsirinkome (šiaip tai ne, Vyriausybė net nėra renkama) ir, jei kažkas negerai, galėsi balsuoti po 3 m. (neaišku, ar apskritai dar leis balsuoti, bet galima tikintis palaukti).
Ir visas šitas totalus, jokiais argumentais nepagrįstas, karvės blyno vertas sapaliojimas dar būtų visai nieko, jei ne galutinis, tiesiog “ant menčių paguldęs” argumentas:
– Taigi Jūsų niekas nevaržo, Jūs galite dalyvauti politikoje ir viešajame gyvenime, – sako man kadais buvęs mielas pažįstamas.
Ir jaučiu, kaip (deja, tai jau ne mano valioja) balsas pakyla.
Manęs niekas nevaržo, nes:
1) Nuo rugsėjo 13 d. oficialiai negaliu naudotis universitetais, bibiliotekomis ir tarpmiestiniu transportu – tomis viešosiomis paslaugomis, kurios apmokamos ir iš mano mokesčių;
2) Nuo rugsėjo 13 d. oficialiai negaliu naudotis tam tikromis privataus verslo paslaugomis, kurios apskritai neturėtų būti reguliuojamos Vyriausybės (didieji prekybos centrai, kirpyklos, kavinės);
3) Jau dabar man draudžiama mitinguoti;
4) Jau dabar draudžiama patekti į Seimo pastatą;
5) Nuvykus į ligoninę gimdyti, pirmiausiai patikrins ne gimdos kaklelį, o nosį, ir, sąrėmiams palengvinti, užmaukšlins antsnukį, kad turbūt jau 3 k. vakcinuoti medikai neapsikrėstų nuo manęs liga, kuria net ir pagal jų oficialius standartus nesergu.
Bet ką čia tos mano “bėdelės”, palyginti su “educated vaccinated” kančiomis dėl to, kad kažkas nori – kaip jie drįsta! – atsisakyti medicininės procedūros, kurios saugumu abejoja.
Ir iš kur tas įžūlumas kalbėti apie problemas, vietoj to, kad po 3 m. užbraukti kitas pavardes (jei dar kažkas leis, žinoma)?
Šitas pokalbis buvo siaubingas šaltas dušas ir labai aštrus priminimas, kad skirtis ryškėja – net ir tarp realių draugų/pažįstamų.
Vieni kovoja už savo kūno ir dvasios laisvę, kiti už… Aš nežinau, už ką. Būtent tai sunkiausia suprasti, už ką jie visgi kovoja.
____________________________________________________
Šis Lidžios Kolosauskaites tekstas pasirodė 2021 m. rugsėjo 7 d. pavadinimu „TAIGI NIEKAS TAVĘS NEVARŽO“ internete.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis
