Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. gruodžio 16 d.
Tobias Riegel. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Dėl piliečių abejonių vyriausybės politika kalta ne politika: dėl plačiai paplitusio skepticizmo vyriausybe kalti žinučių tarnybos “Telegram” suvedžiotojai. Šia iškreipta logika pateisinami dabartiniai veiksmai, kuriais siekiama apriboti “Telegram” veiklą. Be to, šis atpirkimo ožio taktika pridengiami savi veiksmai ir simptomai pateikiami kaip priežastys. O naujasis kancleris kartoja nerimą keliančią frazę su panaikintomis “raudonosiomis linijomis”. Tobias Riegel.
Federalinė vyriausybė nagrinėja, kaip galėtų kovoti su “neapykantos ir kurstymo” skleidimu per žinučių tarnybą “Telegram”, pasak žiniasklaidos pirmadienį pranešė Teisingumo ministerijos atstovė spaudai. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad “Telegram” vis dažniau naudojama visose Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos stebimų reiškinių srityse. Teisingumo ministerija tęsė:
“Ypač konstitucijos apsaugai reikšmingos Coronos neigimo scenos šalininkai naudojasi šia platforma skleisdami savo planus, taip pat mobilizuodamiesi demonstracijoms ir renginiams.”
“Telegram“, kuri, remiantis jos pačios pateikta informacija, yra įsikūrusi Dubajuje, todėl ją sunku patraukti baudžiamojon atsakomybėn iš Vokietijos, suteikia galimybę “nesudėtingai dalytis ir pagal baudžiamąją teisę reikšmingais vaizdo įrašais, vaizdais ir garso failais, beveik nesikiša į turinį administraciniu požiūriu ir taip suteikia galimybę daryti įtaką kitiems asmenims”, pasak Vokietijos naujienų agentūra teigia Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba.
Daug priešiškų balsų prieš “Telegram“
[…] Bavarijos ministras pirmininkas Markusas Söderis (CSU) žiniasklaidos akivaizdoje net neatmetė galimybės paslaugą blokuoti: “Pirmiausia reikia aiškiai pareikalauti, kad “Telegram” pašalintų neapykantą ir agitaciją, ir to prievolę įtvirtinti teisiškai.” Jei tarnyba “nesutiktų padėti, taip pat yra galimybių ją ir blokuoti”.
Tačiau kas nustatytų, kur “neapykanta ir agitacija”, o kur – teisėtas kitų nuomonių atstovų keitimasis informacija, kol kas lieka neaišku.
Scholzas ir “susireikšminę ekstremistai”
Naujasis SPD kancleris Olafas Scholzas savo dabartiniame vyriausybės pareiškime tiesiogiai nemini “Telegram”, tačiau pakartoja savo labai abejotinas pozicijas dėl kitaip mąstančiųjų ir taip sustiprina kampaniją prieš “Telegram”. Tuo tarpu kyla klausimas, ar “susireikšminusių ekstremistų” nėra daugiau politikoje ir vyriausiose redakcijose, o ne demonstracijose prieš neproporcingas, antikonstitucines ir įrodymais nepagrįstas koronaviruso priemones. Kuri pusė šiuo metu primeta savo valią kitai? Scholz sakė:
“Mes nesitaikstysime su maža mažuma susireikšminusių ekstremistų, bandančių primesti savo valią visai mūsų visuomenei. (…)
Aiškiai išsireiškiant: nedidelė ekstremistinė mažuma mūsų šalyje nusigręžė ne tik nuo mokslo, racionalumo ir proto, bet ir nuo mūsų visuomenės, mūsų demokratijos, mūsų politikos ir mūsų valstybės. (…) Mūsų visuomenė nėra susiskaldžiusi”.
Scholzas grasina: “Padarysime viską, kas būtina. Federalinė vyriausybė neturi jokių raudonų linijų.” Jis sako, kad jo vyriausybė “nesiilsės nė akimirkai ir mes pajudinsime kiekvieną įmanomą svertą, kol visi susigrąžinsime savo buvusį gyvenimą ir visas laisves”.
“Corona” politika nėra force majeure: tai politinis smurtas
Prie šių “svertų” Šolcas gali priskirti ir “Telegram” ryšių apribojimą. Jis nesako, kad būtent vyriausybės politika kelia grėsmę “buvusiam gyvenimui” ir laisvėms: juk turime pandemiją ir tai yra force majeure. NZZ, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad konstitucinėje valstybėje visada turi būti raudonos linijos – kitaip ji tokia nebūtų.
Be to, reikia dar kartą pabrėžti: valdžios politikos, dėl kurios sumažėjo intensyviosios terapijos lovų ir kuri nesaugojo rizikos grupių, (neskiepytų) atpirkimo ožių ženklinimas yra atmestinas. Argumentas dėl “kitų saugojimo” pasiskiepijus subliūško. Todėl skiepijimas naujomis “Corona” vakcinomis yra ir lieka asmeninis pasirinkimas. Bet kokia prievarta ir privilegijavimas turi būti nedelsiant sustabdyti, ir ne tik skiepijimo klausimu: dėl abejotino duomenų pagrindo reikėtų išnagrinėti visą “Corona” politiką (atsižvelgiant į pamatinį proporcingumo principą), siekiant nustatyti, ar ji yra “tinkama” ir “adekvati”, o prieš tai dar reikėtų išsiaiškinti, ar ji apskritai yra “būtina” ir ar ja siekiama “teisėto tikslo”.
Interneto saugos įstatymo taikymas prieš “Telegram”?
Didelis skaičius didžiųjų žiniasklaidos medijų taip pat pasisako už “Telegram” suvaržymą. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Pavyzdžiui, “Mitteldeutsche Zeitung” šia tema rašo:
“Juk “Telegram” yra platforma ne tik baudžiamąjai neapykantai, bet ir priemonė milijonams privačių ryšių. Daugelyje šio pasaulio diktatūrų tinklas įsitvirtino kaip mėgstamiausia opozicinių judėjimų platforma būtent dėl savo atsparumo bet kokiam valstybės reguliavimui. Tokią blokadą vis tiek nebūtų lengva įgyvendinti: Rusija šio bandymo atsisakė po dvejų metų.”
[…]
Bendrovė į užklausas iš Vokietijos kol kas dar neatsakė, tai, pasak bendrovės įkūrėjo Pavelo Durovo, esą įprasta praktika. Paklaustas apie ginčą su Irano vyriausybe, jis pasak DPA 2015 m. “Twitter” parašė, kad “Telegram” dar nesudarė jokių sandorių su jokiomis vyriausybėmis ir neplanuoja to daryti ir ateityje.
Baudžiamąją atsakomybę turi nustatyti teismai, o ne privačios įmonės
Žiniasklaidos teigimu, AfD pasisako prieš reguliavimą: “Interneto saugos įstatymo įstatymas turėtų būti panaikintas”, – sako AfD parlamentinės frakcijos skaitmeninimo ekspertė Joana Cotar. Esą teisinga, kad “Telegram” iš to pasitraukia. Galiausiai kiekvienas gali imtis teisinių veiksmų tiesiogiai prieš asmenį, kuris per žinučių tarnybos dėka paskleidė tariamai nusikalstamą turinį.
FDP frakcijos Bundestage vadovo pavaduotojas Konstantinas Kuhle taip pat mano, kad Interneto saugos įstatymas yra problematiškas: “Jis įpareigoja pačius socialinius tinklus ištrinti nusikalstamą turinį”, – sako K. Kuhle. Tačiau: “Vokietijoje teismai, o ne privačios įmonės, turi spręsti dėl baudžiamumo už atskirą turinį.” NachDenkSeiten šį pagrindinį klausimą nagrinėjo remdamiesi “Facebook” pavyzdžiu:
“Taigi, kalbama ne apie tam tikro turinio apsaugojimą nuo kritikos, bet apie principo – žodžio laisvės principo – gynimą. Vokietijos teismai gali jį apriboti įžeidimo, žmonių kurstymo ir pan. atvejais. Privatus JAV koncernas to daryti teisės neturi. Todėl, viena vertus, reikia stiprinti teismų personalą ir, kita vertus, apriboti “Facebook” galimybes savavališkai trinti informaciją.”
Oficialus žiaurumas yra pavojingesnis nei naudotojų komentarai
Nepaisant visko, “Telegram” komentarai nė iš tolo negali būti tokie socialiai destruktyvūs kaip “Corona” politika ir su ja susijęs visiškai oficialus nuomonės formavimas prieš milijonus nepritariančiųjų. Be to, neapykantą internete pirmiausia sukelia (daugiausia socialinis) susiskaldymas ir už jį atsakinga politika, o ne forumo įrašai: šie komentarai yra simptomas, o priežastis – politika. Dar iki koronaviruso buvo didelių socialinių nesutarimų ir nelygybės. Dabartiniai nesutarimai, kuriuos sąmoningai išprovokavo “Corona” politika ir aštri propaganda, dar labiau sustiprina šias nesutarimų linijas.
Taip pat pastebimas ir veidmainystės aktas: tie, kurie dabar ragina riboti bendravimą dėl “neapykantos”, nesikiša, kai didžiojoje žiniasklaidoje ar iš politikų tribūnos vyksta sąmoningas socialinis skaldymas ir kalbinis žiaurumas.
“Telegram” kaip išeitis: šmeižtas ir draudimai kuria subkultūras
“Telegram” taip pat atlieka vožtuvo funkciją: jei kitaip manantys piliečiai neranda savo atstovų didžiojoje žiniasklaidoje, jie nusigręžia. Jei nesutinkantieji taip nenuilstamai spraudžiami į kampą, kaip pastaraisiais mėnesiais, tam tikru metu neabejotinai kils desperacija. Jei demonstracijos prieš “Corona” politiką nebūtų absurdiškai ribojamos (arba apskritai uždraustos), piliečiai joms susitartų įprastais būdais: tačiau šmeižtas ir draudimas kuria subkultūras. Ne kiekvieną dabartinio protestavimo prieš “Corona” politiką formą laikau gera, tačiau iš principo labai sveikintina, kad protesto judėjimas šiuo metu vyksta.
Kad visuomenėje įsivyrautų taika, oficialioji pusė turėtų ištiesti pagalbos ranką – tačiau naujoji vyriausybė renkasi provokacijų ir eskalavimo kelią.
Kaip ir visuose socialiniuose kanaluose, “Telegram” kartais pasitaiko labai abejotinų pareiškimų. Tačiau “bendras priešiškumas valstybei”, kuriuo kaltinami “Corona” protestų dalyviai, netaikomas didžiajai daugumai “Corona” politikos kritikų: atvirkščiai, dabartinę vyriausybės politiką netiesiogiai galima apibūdinti kaip “priešišką valstybei”: nes ji nukreipta prieš pagrindines teises ir sąmoningai kenkia socialinei taikai. Viršelio nuotrauka: DANIEL CONSTANTE / shutterstock.com
Šis tekstas pasirodė 2021 m. gruodžio 16 d. pavadinimu „Der nächste Sündenbock: Telegram“ svetainėje nachdenkseiten.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: pixabay
