Edwardas Snowdenas jau seniai perspėjo apie skaitmeninį finansinį fašizmą.
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. birželio 23 d. www.rubikon.news.
Hakon von Holst. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kai Edwardas Snowdenas išvyko iš Amerikos, už skrydį į Honkongą jis sumokėjo grynaisiais pinigais. Naudojant kredito kortelę pabėgimas būtų nepavykęs. Pasaulis niekada nebūtų apie jį sužinojęs. Net ir būdamas tremtyje Rusijoje E. Snowdenas naudojasi tik banknotais ir monetomis. Šiuo metu informatorius (angl. whistleblower) griežtai perspėja dėl skaitmeninių valstybės valiutų, o kartu ir dėl grynųjų pinigų panaikinimo.
“Pasiruošiau kaip žmogus, kuris tikisi mirti.”
Pastaruoju metu E. Snowdenas dirbo Havajų saloje Oahu. Jo darbdavys buvo NSA. E. Snowdenas užėmė privilegijuotą padėtį: manoma, kad tik kelios dešimtys žmonių visame pasaulyje galėjo taip plačiai susipažinti su bene pažangiausios pasaulyje vyriausybinės žvalgybos agentūros struktūromis ir informacija.
E. Snowdenas kelerius metus tyrinėjo JAV vyriausybės vykdomą sekimo sistemą visais jos aspektais. Pavyzdžiui, NSA rinko visų įmanomų Žemės gyventojų ryšio duomenis.
Pagrindinėje būstinėje Merilende esančiuose kompiuteriuose užteko įvesti vardą ir pavardę, kad sužinotum viską apie tikslinį asmenį: kiekvieną elektroninį laišką, kiekvieną telefono skambutį, kiekvieną įrašą socialiniuose tinkluose, kiekvieną trumpąją žinutę… Kai kuriais atvejais netgi buvo galima atkurti interneto sesijų įrašus, tarsi aukos ekranas būtų užfiksuotas vaizdo kamera.
NSA darbuotojams taip pat būtų galima realiuoju laiku pranešti apie tam tikrą pasirinktų asmenų veiklą. Tai gali būti inžinierius Indonezijoje, ministras Europoje arba federalinis teisėjas Amerikoje.
Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, apie kuriuos E. Snowdenas norėjo informuoti visuomenę. Norėdamas žurnalistams perteikti sudėtingą informaciją, jis turėjo surengti susitikimą neutralioje vietoje. E. Snowdenas rašė 2019 m. išleistoje autobiografijoje:
“Pasiruošiau kaip žmogus, kuris tikisi mirti. Išvaliau savo banko sąskaitas, pinigus sudėjau į seną plieninę šovinių dėžutę, kad Lindsay (mano partnerė) galėtų juos surasti, o vyriausybė negalėtų jų konfiskuoti” (1).
Už vieno slapto dokumento (o Edwardas Snowdenas norėjo perduoti tūkstančius) perdavimą JAV baudžiama iki 10 metų kalėjimo. Be to, buvo ir tebėra mirties bausmė.
Pabėgimas su grynaisiais pinigais
Prieš išvykdamas Snowdenas pranešė NSA apie skubią medicininę pagalbą. Jis teigė, kad jį ištiko epilepsijos priepuolis. Tačiau savo merginai Lindsay Mills jis paliko išmanųjį telefoną ir raštelį:
“Turiu išvykti į darbą. Myliu tave.”
Su keturiais nešiojamaisiais kompiuteriais bagaže, specialia antena ir Rubiko kubu jis išvyko iš namų:
“Tada nuvykau į oro uostą ir nusipirkau kito skrydžio į Tokiją bilietą, už kurį sumokėjau grynaisiais. Tokijuje nusipirkau dar vieną bilietą, už kurį taip pat sumokėjau grynaisiais, ir 2013 m. gegužės 20 d. atvykau į Honkongą – miestą, kuriame pasaulis mane sutiks pirmą kartą” (2).
Jei E. Snowdenas būtų turėjęs mokėti kredito kortele ar net išmaniuoju telefonu, jis būtų išduotas vėliausiai Tokijuje. Pastebėjus įtartiną bagažą, jis būtų buvęs suimtas. Tai jau dabar rodo, kokie pavojai gresia pereinant prie pasaulio be grynųjų pinigų. Nereikia, kad valstybė uždraustų grynuosius pinigus; pakanka, kad privačios bendrovės, pavyzdžiui, oro transporto bendrovės, pradėtų atsisakyti grynųjų pinigų kaip atsiskaitymo priemonės.
Saugiai su pabėgėliais Honkonge
Netrukus po to, kai 2013 m. birželio 5 d. “The Guardian” paskelbė pirmąją Glenno Greenwaldo ataskaitą, tapo žinoma E. Snowdeno buvimo Honkonge vieta. Prie jo viešbučio būriavosi daugybė spaudos atstovų. Ten buvo žmogaus teisių advokatas Robertas Tibbo, kuris per šoninį išėjimą slapta išvedė E. Snowdeną ir paslėpė jį negausiame draugiškai nusiteikusių pabėgėlių bute. Ir vėl triumfavo grynieji pinigai:
“Jie taip griežtai atmetė mano pasiūlymą kompensuoti jiems papildomas išlaidas, kad turėjau slapta padėti pinigus į jų kambarį. (…). Negaliu apsakyti žodžiais, ką man reiškė gauti tiek daug iš žmonių, kurie patys turėjo tiek mažai (…)” (3).
FTB ir Lindsay Mills
E. Snowdeno nebuvimo priežastį jo partnerė sužinojo tik tada, kai jo veidas pasirodė visuose televizijos kanaluose. Jai pasidarė nejauku namuose, kur pareigūnai apvertė jos butą aukštyn kojomis, ir ji persikraustė pas draugę. Jos motina Eileen buvo aktyvi vietos politikė ir patarinėjo Lindsay Mills, kaip elgtis dabar:
“Nuvažiavome į artimiausią filialą ir Eileen liepimu išėmiau visus pinigus, jei FTB įšaldytų mano sąskaitas. (…). Filialo vadovas norėjo sužinoti, kam man reikia tiek pinigų, o aš atsakiau: “Gyvenimui.”
NSA žino, ką perkate parduotuvėje
Jei apsipirkinėjate naudodamiesi kortele arba mobiliuoju telefonu, išduodate savo buvimo vietą. Be to, informacija apie žmogaus gyvenimo ritmą – matoma iš laiko žymos, kada buvo įrašytas mokėjimas, – apie jo pomėgius – kokiose parduotuvėse jis apsipirkinėjo, ar jis taupus, ar išlaidus – tai galima sužinoti iš mokėjimų sumos. Tokie metaduomenys leidžia jus geriau nuspėti.
Jei įsigytų prekių kvitas nėra parašytas ranka arba atspausdintas atskiroje pardavimo vietoje, slaptosios tarnybos taip pat gali atsekti, ką tiksliai nusipirkote. Dideliuose mažmeninės prekybos tinkluose apie parduotus produktus neabejotinai realiuoju laiku pranešama centrinei būstinei, kad, pavyzdžiui, būtų galima laiku pateikti naujus užsakymus. Ką galima sužinoti apie jus, jei NSA įsilaužia į šią sistemą, E. Snowdenas glaustai aprašė savo biografijoje:
“(…) Vyriausybei būtų maža sužinoti, kad skaitote šią knygą. Bent jau nebūtų sunku sužinoti, kad ją turite, (…) nusipirkote kaip kietą viršelį internete arba įsigijote tikroje parduotuvėje su kreditine kortele” (4).
Visus šiuos įdomius teiginius galite perskaityti E. Snowdeno autobiografijoje “Permanent Record”. Ją tikrai verta perskaityti. Knygą už grynuosius pinigus galite įsigyti bet kuriame knygyne. Tiesiog nurodykite knygynui ISBN numerį, žr. skyrių Šaltiniai.
Kaip šiandien Rusijoje moka Edwardas Snowdenas?
Savo biografijos 243 puslapyje E. Snowdenas rašo, kad Amerikoje jis ir jo mergina už viską mokėjo grynaisiais pinigais. Ir kaip jam sekasi su tuo tvarkytis Rusijos tremtyje? 2019 m. jis sakė valstybiniam transliuotojui France24:
“Niekada nesinaudoju kredito kortelėmis. (…). Ir, žinoma, žinome, kad yra vietų, kuriose duomenų bazėse ieškoma informacijos apie mūsų asmeninį gyvenimą, ir atrodo, kad tai nėra gerai, todėl užuot mokėjęs už daiktus grynaisiais pinigais.”
Interviu galite išklausyti čia:
Skaitmeninės valiutos diegimas visame pasaulyje
Europos centrinis bankas ir ES Komisija šiuo metu dirba prie skaitmeninės valiutos koncepcijos. Kartu su juo – ne mažiau kaip 87 šalių centriniai bankai.
Kai kuriose mažose Karibų jūros salose jau įvesta elektroninė valiuta, lygiagreti gryniesiems pinigams. Kitose pasaulio dalyse ši naujovė egzistuoja tik Nigerijoje, daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos valstybėje. Ten kiekvienas prekybininkas privalo priimti mokėjimus naująja e. valiuta. Kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną ir mobiliojo telefono numerį, gali juo naudotis, atsisiųsti į telefoną elektroninę piniginę ir ja atsiskaityti.
Tačiau jei vertinate savo privatumą, turėsite padaryti nuolaidų. Nes kelias į SIM kortelę veda per NIN registracijos centrą. NIN yra nacionalinis identifikavimo numeris. Be jos negalite įsigyti SIM kortelės. Teikiant paraišką reikia atskleisti daug duomenų. Reikia turėti visų dešimties pirštų atspaudus. Galutinai atlikę procedūrą, galite naudotis e-nara pagal galiojančius apribojimus: Taikomas 50 000 NGN (apie 110 eurų) dienos operacijų limitas. Be jokių kitų nuolaidų valstybei, išskyrus NIN registraciją, piliečiui leidžiama elektroninėje piniginėje laikyti 300 000 NGN (apie 675 eurus).
Kalbant apie tai, 2014 m. Nigerija taip pat buvo šalis, kurioje buvo įdiegta labai moderni asmens tapatybės kortelė. Pirmasis vyriausybės išduotas asmens tapatybės dokumentas su “Mastercard” simboliu! Įtraukta kredito kortelė.
Snowdeno įspėjimas
Dar kartą pažvelkime iš pasaulinės perspektyvos. Edwardas Snowdenas įžvelgia didelį pavojų finansų sistemos raidai. Jis mano, kad ketinama išstumti grynuosius pinigus, galiausiai juos pakeisti ir perimti kiekvieno pasaulio cento kontrolę. Edwardas Snowdenas griežtai įspėja:
“Skaitmeninė centrinio banko valiuta taip pat nėra kriptovaliutos sąvokos pritaikymas valstybės lygmeniu – bent jau ne kriptovaliutos, kaip ją šiuo metu supranta beveik visi pasaulyje ją naudojantys asmenys.
Vietoj to centrinio banko skaitmeninė valiuta veikiau yra kriptovaliutos (…) iškrypimas – kriptofašistinė valiuta, (…) aiškiai sukurta tam, kad jos naudotojai netektų pagrindinės nuosavybės teisės į savo pinigus ir kad valstybė būtų kiekvieno sandorio tarpininkė” (Edwardas Snowdenas).
Valstybė – kiekvieno sandorio tarpininkė. “Deutsche Bank” vadovas patvirtino šį tikslą, kai 2016 m. Pasaulio ekonomikos forume pasisakė taip:
“Tačiau mes nerimaujame dėl grynųjų pinigų, nes manau, kad grynieji pinigai turėtų būti dematerializuoti. (…). Manau, kad vyriausybėms tai būtų įdomu. (…). Būtų geriau, jei viskas būtų atsekama” (5).
Christine Lagarde, tuomet dar Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė, taip pat dalyvavo prie apskritojo stalo, prie kurio John Cryan pasakė šiuos žodžius. Todėl ji pritarė Cryano Davose išsakytai prognozei, kad po dešimties metų grynųjų pinigų tikriausiai nebeliks. TVF aktyviai skatina atsisakyti grynųjų pinigų. Be to, jis yra E-Naira projekto kampanijos dalyvis. Daugelis šalių yra skolingos Tarptautiniam valiutos fondui. Nigerija su stulbinančiais šešiais milijardais JAV dolerių – atsižvelkite į mažas vyriausybės pajamas.
2018 m. Singapūre vykusiame Fintech festivalyje Christine Lagarde pasisakė už skaitmeninių valiutų diegimą. Lagarde labai kritiškai vertino grynųjų pinigų gebėjimą būti kontroliuojamiems jų naudotojų ir apsaugoti jų anonimiškumą. Tai ji išreiškė tame pačiame renginyje sakydama:
“Ar centriniai bankai skubėtų į pagalbą ir pasiūlytų visiškai anoniminę skaitmeninę valiutą? Tikrai ne. Nusikaltėliams tai būtų didelė paspirtis. (…).”
Taigi Edwardas Snowdenas pralaimėtų. Pranešėjai negali išsigelbėti. Christine Lagarde drąsiame naujame pasaulyje niekas nesužinos apie vyriausybės ar panašių subjektų nusikaltimus. Taigi kliūtys, trukdančios pagerinti valstybės būklę, tampa vis didesnės. Tampa sunkiau rasti naują kelią. Kad tik niekada nebūtų uždrausti grynieji pinigai! Tegul visur išlieka galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais!
Tam reikia jūsų pagalbos:
- Įsitraukite į šliaužiantį grynųjų pinigų panaikinimą ir jo keliamus pavojus. Svetainėje Bargeldverbot.info rasite daugybę aktualių ir tiriamųjų straipsnių.
- Skleiskite vertas skaityti ataskaitas socialiniuose tinkluose arba el. paštu. Informuokite apie tai kitus žmones. Išplatinkite skrajutes šia tema.
- Jei įmanoma, už kiekvieną pirkinį mokėkite grynaisiais pinigais.
Šaltiniai ir pastabos:
(1) Permanent Record, ISBN 9783103974829, Frankfurtas, 2019 m., p. 357.
(2) Ten pat. Puslapis 361
(3) Ten pat. Puslapis 375
(4) Ten pat. puslapis 407
(5) Davosas 2016 – finansų transformacija (nuo 14:30 minutės)
Šis tekstas pasirodė 2022 m. birželio 23 d. pavadinimu „Der Weckruf“ svetainėje www.rubikon.news .
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
