Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugsėjo 4 d. tkp.at.
Prof. Dr. Christian Kreiß. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastaruoju metu Vokietijos ekonomikos prognozės kasdien darosi vis niūresnės. Tačiau yra ir laimėtojų. Kas už to slypi?
Ekonominė padėtis ir prognozės
Pastarosiomis savaitėmis beveik kasdien gaunama naujų blogų naujienų apie Vokietijos ekonominę padėtį. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) generalinis direktorius Dr. Martinas Wanslebenas jau liepos 20 d. sakė: “Mes visi tiesiog skurstame. Vokietijai nupiešiu paveikslą: Nenustebčiau, jei galiausiai taptume 20-30 proc. skurdesni” (1).
Rugpjūčio 29 d. laikraštis “Handelsblatt” išspausdino antraštę: “Vokietija įstrigo energijos kainų spąstuose: “Svarbiausiose pramonės šakose įmonės užsidarys eilėmis”. Elektros ir dujų kainos yra daug kartų didesnės nei JAV ir Azijoje, o didžiausias kainų šuolis dar tik laukia. Vokietijos įmonės baiminasi deindustrializacijos.”(2) Dokumente teigiama, kad Vokietijos pramonė “šiuo metu už gamtines dujas moka aštuonis kartus didesnę rinkos kainą nei JAV”. Vokietijos konkurencingumui tai nėra palanku. Todėl pagrindiniai ekonomikos veikėjai įspėjo apie Vokietijos deindustrializaciją.
Ypač sunki padėtis susiklostė mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) – klasikiniam “Mittelstand” ir Vokietijos ekonomikos pagrindui. Pavyzdžiui, 2019 m. tik apie 3,5 proc. visų Vokietijos darbuotojų dirbo DAX bendrovėse. (3) Kita vertus, vidutinio dydžio įmonėse, kuriose dirbo iki 500 darbuotojų, buvo įdarbinta apie 58 proc. visų darbuotojų. (4)
Rugpjūčio 29 d. vieno verslo žurnalo straipsnio antraštė: “Insideris: “Tūkstančiams vidutinio dydžio įmonių gresia išnykimas. Dėl itin padidėjusių elektros energijos ir žaliavų kainų daug mažų ir vidutinių įmonių patiria didelių sunkumų, perspėja vienas informuotas asmuo. Baimė, kad gamyba gali sustoti, yra didelė, padėtis yra “katastrofiška”.” (5) Vokietijos mažųjų ir vidutinių įmonių asociacijos (Deutscher Mittelstandsbund) neseniai atlikta apklausa parodė, kad 36 proc. apklaustų mažųjų ir vidutinių įmonių, paklaustos apie savo verslo perspektyvas ateinantiems šešiems mėnesiams, apibūdino padėtį kaip “blogą”, o 10 proc. kaip “keliančią grėsmę jų egzistavimui”. (6) Tai nieko gero nežada.
Nugalėtojai
Vieno liūdesys – kito džiaugsmas: ne visos įmonės gali skųstis dabartiniais pokyčiais. Pavyzdžiui, JAV energetikos bendrovėje “ExxonMobil” 2022 m. pirmąjį pusmetį pardavimai išaugo 61 proc. iki maždaug 200 mlrd. dolerių, o pelnas po mokesčių patrigubėjo iki 23,3 mlrd. dolerių. (7)
Palyginimui, Vokietijos vyriausybės paketas, skirtas aukštesnėms energijos ir žaliavų kainoms sušvelninti (nuolaida degalams, 9 eurų bilietas Vokietijos geležinkeliuose ir t. t.), siekė beveik 10 mlrd. eurų. 2022 m. pirmąjį pusmetį “Gazprom” uždirbo 2,5 trilijono rublių, kas atitinka maždaug 41,6 mlrd. eurų pelno, t. y. daugiau nei per visus praėjusius metus, nors 2021 m. taip pat buvo neblogi. (8) Atrodo, kad Vokietijos ir Europos ekonominės sankcijos Rusijai ir Amerikai nedaro didelės žalos, priešingai nei Vokietijos Mittelstand.
Kas už to slypi?
Mano vertinimu, šiuos pokyčius lemia du pagrindiniai veiksniai.
Pirma, dideli valgo mažus. Didžiųjų korporacijų ir už jų stovinčių milijardierių valdžia turi būti padidinta. Tai daro su didelėmis korporacijomis gerai susiję lobistai.
Antra, ketinama susilpninti Vokietijos, ketvirtos pagal stiprumą pasaulyje (9), labai nemėgstamos JAV konkurentės, ekonomiką. Norint tai padaryti, ypač svarbu paveikti Vokietijos “Mittelstand”, kuri sudaro beveik pusę iš maždaug 2700 pasaulinių “paslėptų čempionų” (angl. hidden champions). (10)
Didieji ėda mažuosius
Čarlzas Švabas (Charles Schwab) jau 2020 m. birželį išleistoje knygoje prognozavo, kad didelė dalis mažų ir vidutinių įmonių žlugs, tačiau didieji įmonių tinklai nežlugs. (11)
Dėl “Corona” uždarymų įvyko būtent tai, ką ir prognozavo Švabas: įmonių pelnas ir juos valdančių milijardierių turtas smarkiai išaugo, o daugelio mažų ir vidutinių įmonių padėtis susilpnėjo. Kiekviena uždarymo diena buvo milijardinė dovana didžiosioms korporacijoms. Pavyzdžiui, “Amazon”: Vietos mažmenininkai liko nukraujavę, o “Amazon” pelnas dėl to išaugo. (12)
Šią raidą – stiprinant didelius, silpninant mažus – šiuo metu stiprina JAV Federalinės rezervų sistemos politika, pagal kurią nuo 2022 m. gegužės mėn. didinamos palūkanų normos (13), ir pramoninių šalių, ypač Europos, sankcijų politika Rusijos atžvilgiu. Stambių korporacijų likvidumo atsargos per blokavimą buvo labai padidintos. (14) Vadovaudamiesi šūkiu “grynieji pinigai yra karalius” (angl. cash is king), didieji rinkos dalyviai yra gerai pasirengę artėjančiam ekonomikos nuosmukiui. Ne taip yra su MVĮ. Tikėtina, kad daugeliui jų artimiausiais mėnesiais pritrūks oro, t. y. grynųjų pinigų. Ne visi dėl to liūdi.
JAV konkurencijos silpnėjimas Europoje, ypač Vokietijoje
JAV jau kelerius metus susiduria su didele perteklinių pajėgumų problema. Per pastaruosius keturis dešimtmečius gamybos pajėgumai ir masinė gamyba augo neproporcingai sparčiau nei masinės pajamos. To priežastis – vis didėjanti pasiskirstymo nelygybė. (15) Kad būtų galima parduoti visą produkciją, masinė paklausa buvo palaikoma vis didesnėmis skolomis.
Visa JAV skola – privati ir valstybės skola kartu sudėjus – šiuo metu sudaro 359 proc. ekonominės galios (BVP). (16) Kitaip tariant, kiekvienam nacionalinio produkto doleriui tenka apie 3,6 JAV dolerio skolos. Ši skola niekada negali būti visiškai grąžinta.
Ši dviguba perteklinių pajėgumų ir skolų problema būdinga ne tik JAV. Pasaulio skola šiuo metu yra rekordiškai didelė. 2022 m. kovo mėn. pabaigoje jų vertė siekė sunkiai įsivaizduojamus 305 trilijonus JAV dolerių, arba 305 000 milijardų JAV dolerių. Tai sudaro apie 348 proc. pasaulio ekonominės galios. (17)
Per pastaruosius 14 metų nuo 2008 m. finansų krizės susidaręs skolos perviršis buvo įmanomas tik todėl, kad pramoninių šalių centriniai bankai sumažino palūkanų normas kaip niekad anksčiau istorijoje ir išspausdino daugiau šviežių pinigų nei bet kada anksčiau. JAV centrinio banko pinigų pasiūla nuo 2008 m. padidėjo maždaug vienuolika kartų, euro zonoje – devynis kartus. (18) Tik dėl šio centrinių bankų vykdomo pinigų spausdinimo ir itin mažų palūkanų normų skolininkai, tiek privatūs, tiek vyriausybių, iki šiol galėjo padengti palūkanų naštą, susijusią su šiuo skolų kalnu.
Tačiau pigių pinigų laikai baigėsi nuo 2022 m. gegužės, kai JAV Federalinė rezervų sistema pradėjo drastiškai didinti palūkanų normas. Tikėtina, kad dėl padidėjusių palūkanų normų daugelis labai įsiskolinusių mažųjų ir vidutinių įmonių (angl. zombie companies) ir kai kurios valstybės nebeturės lėšų. (19)
Be to, energijos ir žaliavų kainų didėjimas yra papildoma našta, dėl kurios ypač nukentės Europos bendrovės, ypač Vokietijos bendrovės, kurios yra ypač priklausomos nuo rusiškų dujų. Tikėtina, kad ne visos Vokietijos MVĮ išgyvens šį dvigubą smūgį. Ne visi dėl to liūdi. Taigi kyla klausimas:
Kodėl Vokietijos politikai atviromis akimis siunčia ekonomiką į pražūtį?
Oskaras Lafontaine’as neseniai pateikė daug ką atskleidžiantį atsakymą: “Vokietija nėra suvereni šalis. […] Vokietija Ukrainos kare veikia kaip JAV vasalė. […] Pagrindiniai šviesoforo politikai Scholzas, Baerbockas, Habeckas ir Lindneris yra ištikimi JAV vasalai”. Žalieji “tapo blogiausia karo partija Vokietijos Bundestage”. Annalenos Baerbock pareiškimus, kad turėtume “sugriauti Rusiją”, reikia vadinti fašistiniais. […] Vokietijos užsienio politika kenkia mūsų šalies interesams ir neprisideda prie taikos Europoje.” (20)
Būtent tai, praėjus dienai po Oskaro Lafontaine’o pastabų paskelbimo, patvirtino mūsų užsienio reikalų ministrė Baerbock savo liūdnai pagarsėjusiu pareiškimu: “Nesvarbu, ką mano Vokietijos rinkėjai galvoja”, Vokietijos ekonomikai ir žmonėms žalingos sankcijos išliks, net jei žiemą kils riaušės.
Pati M. Baerbock spėja, kad Vokietijoje žmonės ” išeis į gatves ir sakys, kad negali mokėti už energiją”. (21) Nepaisant to, ji nori bet kokia kaina išlaikyti sankcijas. Galima užduoti klausimą: Jei Vokietijos užsienio reikalų ministrė vykdo politiką ne Vokietijos piliečiams, tai kam?
Tokia JAV tarnaujanti vasalinė politika ne tik akivaizdžiai kenkia Vokietijos ekonomikai ir ypač mažesnes pajamas gaunantiems mūsų šalies gyventojams, kurie ir taip sunkiai suduria galą su galu, bet ir kelia didelį pavojų taikai. Nes, mano nuomone, JAV daro viską, kad užkirstų kelią taikos susitarimui.
Taip, dar daugiau: JAV požiūriu, karo Ukrainoje peraugimas į NATO karą būtų jos perteklinių pajėgumų ir skolų problemų sprendimas. Jei karas išplis į Vakarus, JAV gali sunaikinti didelius gamybos pajėgumus Vidurio Europoje – svetimoje teritorijoje, taigi, JAV pramonės bazės naudai. Mano nuomone, JAV yra labiausiai suinteresuotos eskaluoti šį karą. 2022 m. vasario 24 d. šampano kamščiai galėjo sprogti daugelyje JAV užkulisių: Pagaliau karas! (22) Daug ką paaiškina vien džiugus ginklų atsargų šuolis nuo 24.2 punkto. (23)
Be to, hegemoniniu požiūriu tikras, gilus tarptautinis Rusijos ir Vokietijos supratimas ir bendradarbiavimas būtų košmaras JAV. Didžiulė Rusijos valstybė, sudaranti aljansą su Vidurio Europa, Vidurio Europos techninė, intelektualinė, ekonominė patirtis, efektyvumas kartu su didžiule Rusijos žeme ir daugybe žmonių: toks aljansas būtų didžiulė galios ir politikos grėsmė JAV hegemoniniams interesams.
Todėl, kiek žinau, pagrindinis anglosaksų užsienio politikos kertinis akmuo daugiau nei 100 metų buvo įvaryti pleištą tarp Rusijos ir Vokietijos, sukelti nepasitikėjimą ir priešiškumą. Konfliktas Ukrainoje suteikia JAV naują puikią galimybę suskaldyti dvi šalis, dvi tautas. Būtent tai ir daro mūsų politikai, kurių sprendimai, kaip atvirai sako pati M. Baerbock, tarnauja ne Vokietijos rinkėjams.
Dėl visų šių įvykių iš tiesų glumina tai, kodėl, nepaisant pražūtingos Vokietijos politikos, kuri daro didelę žalą šaliai, nesigirdi jokio pasipiktinimo ir kodėl nesiimama jokių personalo veiksmų.
Ką daryti?
Sprendimas būtų labai paprastas, būtent toks, kokį siūlo Oskaras Lafontaine’as: “Siekti paliaubų, pateikti taikos planą ir pradėti eksploatuoti “Nord Stream 2″.” (24) Norėčiau pridurti: Ir nubrėžkite personalo pasekmes. Pasitelkus šiek tiek sveiko proto, iš tiesų galima tik prisijungti prie “Twitter” hashtago #BaerbockRuecktritt. Tačiau ne tik Baerbock: geriausia išeitis būtų išformuoti šviesoforo koaliciją ir surengti naujus rinkimus.
Nuorodos
1 https://www.nachdenkseiten.de/?p=86125
2 https://www.handelsblatt.com/unternehmen/gas-und-strom-deutschland-steckt-in-einer-energiepreisfalle-in-schluesselindustrien-werden-betriebe-reihenweise-schliessen/28622880.html
3 Savi skaičiavimai, duomenys iš https://www.wiwo.de/finanzen/boerse/beschaeftigungsstand-der-top-unternehmen-dax-konzerne-das-ende-der-jobmaschine/24876712.html ir https://tradingeconomics.com/germany/employed-persons.
4 https://www.bvmw.de/themen/mittelstand/zahlen-fakten
5 https://deutsche-wirtschafts-nachrichten.de/521568/Insider-Tausenden-Mittelstaendlern-droht-das-Aus?utm_content=link_18&utm_medium=email&utm_campaign=dwn_telegramm&utm_source=mid1298&f_tid=b2546ecc569c9a3e2f9f10d1b258e706
6 Berliner Zeitung 2022 9 2: https://www.berliner-zeitung.de/wirtschaft-verantwortung/erste-firmen-stoppen-produktion-fuer-immer-substanz-der-industrie-bedroht-li.262725
7 https://corporate.exxonmobil.com/-/media/Global/Files/investor-relations/quarterly-earnings/earnings-announcements/2022-earnings-announcements/2q-earnings-release.pdf
8 https://www.tagesschau.de/wirtschaft/unternehmen/gazprom-gewinne-russland-101.html
9 https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_GDP_(nominalus) žiūrėta 2022 m. kovo 11 d.
10 https://www.bvmw.de/themen/mittelstand/zahlen-fakten
11 Schwab, Charles ir Malleret, Thierry, Covid-19: The Great Reset, 2020 m. birželis, p.134
12 https://www.nachdenkseiten.de/?p=72535&pdf=72535
13 https://tradingeconomics.com/united-states/interest-rate
14 “The Economist” 2020 m. gruodžio 9 d.
15 https://menschengerechtewirtschaft.de/wp-content/uploads/2020/07/Buch-Mephisto-30.4.20-mit-Bild-1.pdf p.60 ir toliau.
16 Tarptautinis finansų institutas (iif), Pasaulinis skolos monitorius, 2022 m. gegužės 18 d.
17 Ten pat.
18 https://tradingeconomics.com/united-states/central-bank-balance-sheet ir https://tradingeconomics.com/euro-area/central-bank-balance-sheet
19 https://www.epochtimes.de/meinung/gastkommentar/prof-kreiss-was-haben-waldbraende-mit-zombie-unternehmen-zu-tun-a3861092.html
20 Berliner Zeitung 30.8.22: https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/oskar-lafontaine-deutschland-handelt-im-ukraine-krieg-als-vasall-der-usa-li.261471
21 https://www.welt.de/politik/ausland/article240801361/Baerbock-Regierung-steht-an-der-Seite-der-Ukraine-egal-was-meine-deutschen-Waehler-denken.html
22 https://www.cashkurs.com/gesellschaft-und-politik/beitrag/der-erloesende-erste-schuss-der-ukraine-krieg-aus-historischer-perspektive
23 https://finment.com/boerse-aktien/ruestungsaktien/die-top-7-der-ruestungsaktien-2022-diese-wertpapiere-profitieren-vom-neuen-wettruesten/
24 https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/oskar-lafontaine-deutschland-handelt-im-ukraine-krieg-als-vasall-der-usa-li.261471
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugsėjo 4 d. pavadinimu „Wer profitiert von der deutschen Außen- und Wirtschaftspolitik?“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Eko pramono nuotrauka Pixabay
