Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. sausio 12 d.
Išsami informacija apie maisto reformą.
Big Pharma nuoširdžiai susirūpinę mūsų sveikata ir visada mielai laukia mūsų gydymo įstaigose. Įsigilinus į sveikatos, mitybos ir mokslinių tyrimų išvadas, atsakymas nekelia jokių abejonių, jau nekalbant apie prašymą įslaptinti šių tyrimų duomenų išvadas nuo viešinimo. Ne betkokių baltymų reikia mūsų organizmui, o tų, ant kurių mes užaugome – kokybiškų!
Kažkas gal bandys postringauti, kad agro-kultūros pramonė yra žala klimatui ir apskritai – planetai, kas, beje, vistik nėra įrodyta, tad kokiu ištikrųjų tikslu yra siekiama tokio žmonijos pasiaukojimo ir ėjimo į kompromisą su sveikata.
Darosi neramu dėl tokių, akivaizdžiai žalingų alternatyvinių maisto pramonės “plėtros” “inovacijų” ir sprendimų tas naujoves integruoti. Kaip matome, jau ir Lietuvoje atsiranda įmonių, kurios priėmė šias “žaliojo kurso” reikalavimų “inovacijas” panaudoti savo produkcijos gamyboje. Belieka tik tikėtis, kad bus sąžiningai nurodomos visos produktų sudedamosios dalys, o ne slepiama.
“Naujovė maisto pramonėje – naminiai Acheta Domesticus* -AD– svirplių (ir kt. fermose auginamų vabzdžių) miltai. Vabzdžių mėgėjams nebereikės vykti į Rytų šalis, – jie nuo šių metų pradžios atvyksta patys į ES tiesiai ant jūsų stalo, nes šiais “maisto priedais”, “maisto papildais”, “maisto naujove” pavadintais miltais, bus “praturtinti” įvairūs maisto gaminiai:
- daugiagrūdėje duonoje
- bandelėse
- krekeriuose
- duonos lazdelėse
- javainių batonėliuose
- sausuose premiksuose, skirtuose kepiniams
- sausainiuose
- sausuose įdarytuose ir neįdarytuose makaronų gaminiuose
- padažuose
- perdirbtuose bulvių produktuose
- ankštinių augalų ir daržovių patiekaluose
- picose
- makaronų gaminiuose
- išrūgų milteliuose
- mėsos pakaitaluose
- sriubose ir sriubų koncentratuose ar tirpiųjų sriubų milteliuose
- kukurūzų miltų pagamintuose užkandžiuose
- į alų panašiuose gėrimuose
- šokoladiniuose konditerijos gaminiuose
- riešutuose ir aliejingosiose sėklose
- užkandžiuose, išskyrus traškučius
- mėsos pusgaminiuose, skirtuose visiems vartotojams;
Charakteristiko/sudėtis:
Žali baltymai
Riebalai
Žalia ląsteliena
Chitinas
Peleningumas
Peroksidų skaičius
Manganas
Cianidas
Sunkieji metalai:
Švinas
Kadmis
Mikotoksinai:
Aflatoksinai
Deoksinivalenolis
Ochratoksinas A
Dioksinai ir dioksinų tipo bifenilai
Mikrobiologiniai kriterijai:
Bendras aerobinių bakterijų skaičius
Mielės ir pelėsiai
Escherichia coli
Salmonella spp: neaptikta 25 gramuose
Listeria monocytogenes: neaptikta 25 gramuose
Bacillus cereus (spėjama)
Enterobakterijos (spėjama)
Koaguliazę gaminantys stafilokokai
Įdomesni faktai iš ES projekto patvirtinimo dokumentų:
2019 m. liepos 24 d. pareiškėjas pateikė ES Sveikatos ir Maisto Kontrolės Tarnybai prašymą apsaugoti (neviešinti !) nuosavybinius mokslinių tyrimų duomenis, pateiktus patvirtinti naudijimui maisto pramonėje patvirtinimui pagrįsti/įgyti, t.y. prašoma neviešinti išsamaus gamybos proceso (3), pirminių analizių rezultatų (4), analitinius duomenis apie teršalus (5), stabilumo tyrimų rezultatus (6), mikrobiologinių parametrų analitinius duomenis (7) ir baltymų įsisavinimo tyrimų rezultatus (8);
Savo mokslinėje nuomonėje ‘Tyrimų Komisija’ padarė tokias išvadas; – naminių svirplių Acheta Domesticus* miltai, iš kurių pašalinta dalis riebalų, yra saugūs, jei (!) naudojami pagal nurodytas saugaus naudojimo sąlygas ir laikantis reikalaujamų koncentracijos kriterijų (įdomu, kas galės tai užtikrinti…?). Tuo remiantis yra prieita ‘mokslinės nuomonės’, kad šių išvadų pakanka nustatyti, kad naminių svirplių Acheta Domesticus* miltai atitinka jų pateikimo rinkai reikalavimus pagal ES Reglamento Nr. 2015/2283 12 straipsnio 1 dalį;
Išreikštoje nuomonėje (…?)Tyrimo Komisija, remdamasi paskelbtais labai ribotais duomenimis apie su vabzdžiais susijusių alergijų atvejus, pareiškė, kad Acheta Domesticus* vartojimas buvo nevienareikšmiškai susietas su tam tikrais anafilakcijos (stipri alergiška, uždegiminė reakcija) atvejais; remdamasi šiais duomenimis, įrodančiais, kad Acheta Domesticus* sudėtyje yra daug alergizuojančių baltymų, padarė išvadą, kad vartojant šį naują “maisto produktą” gali atsirasti jautrumas Acheta Domesticus* baltymams. SMKTarnyba rekomendavo atlikti tolesnius AD* alergiškumo tyrimus.
Siekdama atsižvelgti į Sveikatos ir Maisto Kontroles Tarnybos rekomendaciją, Tyrimo Komisija šiuo metu nagrinėja būdus, kaip atlikti tolimenius būtinus AD* alergiškumo tyrimus. Kol Kontrolės Tarnyba nepatvirtino, kad iki šiol, įrodymai tiesiogiai susiję su AD* vartojimo alergijos atvejais nėra vienareikšmiai, Tyrimo Komisija mano, kad į E. Sąjungos leidžiamų naudoti ‘naujų maisto produktų’ sąrašą neturėtų būti įtraukti (!!) specialūs ženklinimo reikalavimai, o taip pat prašoma neminėti Acheta Domesticus* sąsajų su alerginėmis ir uždegiminėmis(infekcijomis!) organizmo frakcijomis. (Ar ši taktika niekam nieko neprimena..?)
SM Kontrolės Tarnyba taip pat išreiškė susirūpinimą, kad naminių svirplių AD* miltų vartojimas gali sukelti alergines reakcijas asmenims, kurie taip par yra alergiški vėžiagyviams, moliuskams ir erkutėms. Be to, SM Kontrolės Tarnyba pažymėjo, kad šiame “naujame maisto produkte” gali būti papildomų alergenų, jei šių alergenų yra substratuose, kuriais šeriami vabzdžiai. Todėl maisto produktai, kurių sudėtyje yra naminių svirplių AD* miltų turėtų būti tinkamai paženklinti, laikantis ES Reglamento Nr. 2015/2283 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
ES SM Kontrolės Tarnyba taip pat pareikalavo pareiškėjo išsamiau paaiškinti pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisės į šiuos mokslinių tyrimų duomenis ir patikslinti tokio reikalavimo (‘suteikti išimtinę teisę jais remtis’) priežastis, pagal ES Reglamento Nr. 2015/2283 26 straipsnio 2 dalies b punktą.
Į ką pareiškėjas* pareiškė, kad pagal nacionalinę teisę paraiškos pateikimo metu ji turėjo nuosavybės teisę į mokslinius tyrimus ir duomenis, apimančius išsamų gamybos proceso aprašymą, pirminių analizių rezultatus, analitinius duomenis apie teršalus, stabilumo tyrimų rezultatus, mikrobiologinių parametrų analitinius duomenis ir baltymų įsisavinimo tyrimų rezultatus, turėjo išimtinę teisę jais naudotis, ir kad trečiosios šalys negali teisėtai susipažinti su šiais duomenimis ir tyrimais, jais naudotis arba remtis. (Štai taip apeinami reikalavimai ir įstatymai…)
Tyrimo Komisija įvertino visą pareiškėjo* pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad pareiškėjas* pateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių atitikimą ES Reglamento Nr. 2015/2283 26 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl moksliniai tyrimai ir duomenys, apimantys išsamų gamybos proceso aprašymą, pirminių analizių rezultatus, analitinius duomenis apie teršalus, stabilumo tyrimų rezultatus, mikrobiologinių parametrų analitinius duomenis ir baltymų įsisavinimo tyrimų rezultatus, turėtų būti apsaugoti (įslaptinti !) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 27 straipsnio 1 dalį. Todėl 5 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo pateikti ES rinkai svirplių – AD* (ir kt. vabzdžių) miltus, ši informacija turėtų būti prieinama tik pareiškėjai.
Naminių svirplių AD* miltai, iš kurių pašalinta dalis riebalų, turėtų būti nedelsiant įtraukti į ES reglamente Nr. 2017/2470 nustatytą ES ‘Naujų Maisto Produktų’ sąrašą. Todėl šio tikslo įgyvendinimui ES reglamento Nr. 2017/2470 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, taip, kad naujojo produkto patvirtinimo procesas būtų pagreitintas. (!)
Su dokumentu galite susipažinti: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/…
Pareiškėjas*- gamintojas Vietname: https://www.cricketone.asia/
Įdomesni pasisakymai gamintojų tinklapyje:
“Partnerystė dėl tvaraus pasaulio”
Kriketo baltymai yra maistingi, efektyvesni ir visaverčiai. Tai patikimas ir tvarus* alternatyvių baltymų šaltinis, kuris nekenkia planetai* (..?!)
“Kas mes ir kokie mūsų tikslai” prisistato „Cricket One“;
Mūsų kompanija atsakinga už svirplių auginimo praktiką, taip pat mes kuriame aukščiausios kokybės ir tvariausius ingredientus maistui, gėrimams, kosmetikai ir naminių gyvūnėlių ėdalui. Kad ir koks būtų jūsų tikslas, esame pasiryžę dirbti su jumis nuo ankstyvos idėjos stadijos iki tol, kol pagaminsite gatavą produktą, kuris sužavės jūsų klientus.
“Tvarumas”
Mūsų “Cricket One” produkcijos procesas paliks mažiausią vandens ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) pėdsaką iš esamų alternatyvų maisto pramonės varijantų.
“Inovacijos”
Mes nuolat tobuliname naujus ingredientus iš svirplių, kad padidintume pritaikymą ir sužavėtų savo klientus.
“Jokio skurdo”
Visame pasaulyje daugiau nei 800 milijonų žmonių kenčia nuo netinkamos mitybos, ypač dėl mineralų ir baltymų trūkumo. Kadangi mūsų gyventojų skaičius didėja iki 10 milijardų, o maisto gamyba tampa vis sunkesnė ir sunkesnė, mums reikia efektyvesnio maisto šaltinio, kad galėtume pamaitinti badaujančią pasaulį. Svirpliai vienu ypu gali išspręsti ir netinkamą mitybą, ir efektyvumą.
“Nulinis alkio siekis”
Šiuolaikinis ūkininkavimas išstumia smulkius ūkininkus. Manome, kad auginant svirplius jie turi tai, ko reikia tvariam* konkurenciniam pranašumui sukurti. Mes padedame jiems tobulinti savo gebėjimus ir pagerinti pragyvenimo šaltinius mokydami, palaikydami ir pirkdami iš jų.
Atsakingas vartojimas ir produkcija:
Sisteminė mokslininkų bendruomenė teigia, kas gyvulininkystė yra atsakinga už 45% pasaulio žemės naudojimo, 23% pasaulio gėlo vandens ir 25% šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Palyginti su jautiena, kiaulėmis ir vištomis, svirpliai reikalauja dalies žemės, vandens, pašarų ir išskiria labai mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Klimato kaita:
“Mūsų maisto pasirinkimas turi įtakos mūsų planetai. Mūsų produktų linijos yra saugios, maistingos ir puikiai tausoja aplinką.”
•Komentaras remiamtis moksliniais tyrimais:
Kur problema?
“Medžiagoje, kurios pavadinimas yra CHITINAS – polisacharidas, susidedantis iš N‑acetilgliukozamino liekanų, sujungtų β‑1,4‑gliukozidiniu ryšiu. Chitinas yra antras po celiuliozės pagal paplitimą gamtinis polimeras.”
Susipažinkime kur randamas chitinas ir kuo jis skiriasi:
➡️Pagrindinis nariuotakojų (vabzdžių, vėžiagyvių), kitų bestuburių kutikulės ar kitų skeleto darinių komponentas.
➡️Jo yra daugelio grybų, kai kurių dumblių ląstelių sienelėje; atlieka apsauginę ir atraminę funkciją.
Kuo skiriasi chitinas esantis vabzdžiuose, vėžiagyviuose ir grybuose
Manoma, kad didžiausias chitino šaltinis pasaulyje yra zooplanktono odelės, kurių visame pasaulyje yra 379 milijonai tonų Antarkties kriliuose. Taip pat vėžiagyvių pramonės atliekos, tokios kaip krevečių, krabų ir omarų kiautai, kurių chitino kiekis yra 8–40%.
Grybai yra alternatyvus chitino šaltinis, jie turi mažesniį chitino kiekį nei vėžiagyviai (10–26 % kaip chitino-β-gliukano kompleksas).
Skirtingai nuo vėžiagyvių ir vabzdžių chitino, grybinio chitino neriboja sezoniniai ir regioniniai skirtumai ir jam NEREIKIA AGRESYVAUS APDOROJIMO RŪGŠTIMI, kad būtų pašalintas kalcio karbonatas ir kiti mineralai.
Dabar pakalbėkime būtent apie vabzdžių chitiną – kaip turbūt supratote gyvūninis chitinas yra sunkiai apdorojamas ir jam išskaidyti reikia didelių skrandžio pastangų.
Jeigu jis iki galo nesuvirškinamas, tuomet plonąjame žarnyne jis bus fermentuojamas mūsų – mikro-flora vadinamųjų bakterijų, ir šis procesas paskatins tam tikrų blogųjų bakterijų augimą, kas ne abejotinai gali sukelti rimtas žarnyno ligas.
2020m. Liepos 23čią dieną publikuotas mokslinių išvadų tyrimas, kurio metu buvo tiriama kaip skirtingų vabzdžių vartojimas paveikia žmogaus mikrobiomą. Buvo pamatyti neįtikėtini pokyčiai.
Po 15 valandų po svirplių ir didžiųjų kandžių suvartojimo, žmonių mikrobiomoje įvyko stiprūs pokyčiai, kurių metu stipriai išaugo Escherichia–Shigella ir Sutterella bakterijų.
Escherichia – Shigella* bakterijos yra asocijuojamos su žarnyno uždegimu, viduriavimu, disbioze.
Tuo tarpu Sutterella* bakterija yra siejama su tokiomis ligomis kaip autizmas, Dauno sindromas ir IBS (susirgusio žarnyno sindromas).
Alergijos gyvūnų chitinui
Chitinas taip pat provokuoja imuninį atsaką ir daugeliu atveju yra klasifikuojamas kaip alergenas. Dėl šios priežasties žmonės patiria algerines reakcijas krabams, vėžiagyviams.
(https://www.ucsf.edu/…/one-lifes-most-common-compounds…)
Chitinas patekęs į žmogaus plaučius arba žarnyną, aktyvuoja net 13 antro tipo T ląstelių “pagalbininkių”, citokinų gamybą, leukocitų gamybą ir makrofagų aktyvaciją – o tai visa grandininė imuninės sistemos reakcija. Kuri rodo, kad į chitiną žmogaus organizmas reaguoja kaip į parazitą ar svetimkūnį, kuris gali jam pakenkti !
(https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5680136/)
Tyrimai apie parazitus įvairiuose svirpliuose ir jų žalą žmonėms:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6613697/
Galiausiai, chitino poveikis žmogaus sveikatai dar nėra iki galo žinomas, nes jo tyrinėjimas yra dar tik pradinėje fazėje.
Redaguota Aurelia T.
Lietuvos maisto gamintojai:
https://www.valstietis.lt/…/kepejai-gaminius…/119093
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
