Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. gruodžio 31 d. tkp.at.
Dr. Erichas Lendorferis. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Baimės ir panikos taktika buvo pasirinktos priemonės, kad žmonės patikėtų pandemija. Daugiausia Vakarų šalyse gyventojai buvo ir tebėra sistemingai ir moksliškai skatinami į paniką ir šoko paralyžių, taigi ir į masinę psichozę, pasitelkiant brutalią baimės propagandą ir nepakartojamą bei nepakeliamą baisiausio pobūdžio melo audinį, kurį angloamerikiečių elitas ir įvairios jų institucijos per vietos valdžios institucijas ir jų norinčius pagalbininkus užsakė nuo pat C-p(l)andemijos pradžios, ir sistemingai pakartotinai traumuojami vis trumpesniais laiko tarpais.
Kelias į įvairių sąmonės technologijų mokslinių tyrimų vietą, pavyzdžiui, šoko poveikį ir ribas atliekant proto kontrolės tyrimus, veda į Londoną, į Tavistoko kliniką, įkurtą 1920 m. ir veikusią beveik už visuomenės akių. Šiomis dienomis išleistoje naujoje knygų serijos “verheimlicht – vertuscht – vergessen – Was 2022 nicht in der Zeitung stand” metraštyje labai sėkmingai dirbantis politologas, rašytojas, tiriamosios žurnalistikos ir dokumentinių filmų kūrėjas Gerhardas Wisnewskis dviejuose straipsniuose nagrinėja abejotiną Tavistoko instituto veiklą. Toliau pateikiamas tekstas daugiausia paimtas iš šių dviejų minėtų straipsnių.
Tavistoko klinika iš pradžių buvo įkurta 1920 m. Londone iš dalies Karo propagandos biuro (angl. War Propaganda Bureau, WPB), Didžiosios Britanijos valstybės karo propagandos biuro, darbuotojų. 1947 m. jis tapo Tavistoko institutu, kuris ir šiandien formuoja didelę dalį mūsų tikrovės, kuri pernelyg dažnai painiojama su garsiąja “Zeitgeist”. Zeitgeist nėra miglotas, neatskaitingas “kolektyvinis psichikos klimatas”, bet jis yra kuriamas, ir jį kuria, be kita ko, Tavistock’o institucijos.
Iki 1952 m. buvo įsteigti keturi skirtingi Tavistoko institutai: 1947 m. – Tavistoko žmogiškųjų santykių institutas, 1948 m. – Tavistoko medicinos psichologijos institutas, 1948 m. – Tavistoko santykių institutas ir 1952 m. – Tavistoko karjeros ir konsultacijų tarnyba. Tikslios šių institutų mokslinių tyrimų temos iš esmės neaiškios, tačiau kai kurie dalykai tapo žinomi. Be kita ko, paaiškėjo, kad Tavistoko klinikoje vaikai buvo įtikinėjami keisti lytį. Apie šį skandalą tapo žinoma šių metų liepos mėnesį, tačiau mūsų žiniasklaida apie jį, žinoma, nepranešė. Netrukus pasirodys mano straipsnis šia tema.
Išsamios karo propagandos pradžia
Prieš 1914 m. ginklams įsijungiant į Pirmąjį pasaulinį karą, 1913 m. britai jau buvo įkūrę Karo propagandos biurą (WPB, Amt für Kriegspropaganda). Juk tam, kad žmonės galėtų šaudyti ir mirti, juos pirmiausia reikėjo tinkamai nuteikti. O 1913 m. niekas iš tikrųjų nebuvo nusiteikęs kariauti – priešingai: Vokietijos imperija nekariavo jau 24 metus nuo tada, kai į valdžią atėjo kaizeris Vilhelmas II, todėl buvo giriamas kaip “taikdarys” ir netgi svarstyta galimybė skirti jam Nobelio taikos premiją.
Tačiau kai kurių britų elito atstovų planai buvo visai kitokie. Vokietija, pramoniniu, moksliniu ir ekonominiu požiūriu sėkminga žemyno galybė, ėmė juos nervinti. Jie taip pat nerimavo, netgi paniškai bijojo, kad išradingieji vokiečiai gali suvienyti jėgas su Rusija, turtinga žaliavų. (…) Tai neabejotinai būtų sukūrę supervalstybę.
Tai tema, kuri anuomet taip pat gąsdino JAV ir tebegąsdina jas iki šiol, todėl per abu pasaulinius karus, o taip pat ir per visus dabartinius užmojus ir priemones, kuriomis siekiama ekonomiškai ir kultūriškai sunaikinti Vokietiją ir didelę Europos dalį, jos siekė bet kokia kaina užkirsti kelią Vokietijos ir Rusijos sąjungai. Geriausia priemonė tam pasiekti – sukelti karą tarp šių dviejų galybių. Ernstas Wolffas netgi rašo, kad Antrojo pasaulinio karo baigtį nulėmė Volstrito bankų suteiktos paskolos! Gerai žinoma, kaip baigėsi abu pasauliniai karai ir kad Versalio sutartyje dėl Pirmojo pasaulinio karo pradžios kaltė buvo priskirta tik Vokietijai. – Nugalėtojai rašo istoriją!
Žinomi autoriai vergauja karo propagandai
Tai, kas vėliau vyko propagandos forma, taip pat neturi analogų. Tokie pripažinti autoriai kaip H. G. Wellsas (“Pasaulių karas”), Arthuras Conanas Doyle’is (“Šerlokas Holmsas”) ar Johnas Galsworthy (“Forsaitų saga”), laikydamiesi griežčiausio slaptumo, rašė daugybę šmeižikiškų straipsnių, kuriuose buvo nesuvokiamo melo, pavyzdžiui, kad vokiečiai belgų vaikams kapojo rankas, kaizeris Vilhelmas buvo vaizduojamas bendraujantis su velniu, kaip beždžionę primenanti pabaisa su pavogta mergaite rankose arba kaip žudikas hunas ir dar daugiau. Ši propaganda davė efektą, kurio norėjo Didžiosios Britanijos ir JAV elitas. Be to, elitas įsteigė institutus ir analitinius centrus, kad pradėtų totalinį psichologinį karą iš pradžių prieš Vokietiją, o paskui prieš visą pasaulį.
Traumatizavimo atradimas
Tačiau pirminis klinikos tikslas buvo tirti ir gydyti naujo tipo nukentėjusiuosius nuo karo, t. y. sunkiai traumuotus asmenis. Pirmojo pasaulinio karo metu iššaudžius milijonus sviedinių, daugybė kareivių patyrė stiprų šoką, vadinamąjį “shell shock”, kuris buvo vartojamas apibūdinti sunkiai psichologinei traumai, o karo gydytojų terminologijoje atsirado terminas “karo neurozė”.
G. Wisnewski nurodo: “Simptomai buvo įvairūs: nuo dalinio paralyžiaus ir miego sutrikimų iki amnezijos, veido raumenų konvulsijų ir vadinamojo “isterinio aklumo” (Ärztezeitung, online, 2005 03 09). (…) Tačiau kariuomenei tai buvo problema: Pirmojo pasaulinio karo metais vis daugiau kareivių tapo netinkami tarnybai ir turėjo būti atšaukti iš fronto.” Iki karo pabaigos dėl šių simptomų apie 80 000 britų armijos karių buvo netinkami tarnybai. Todėl 1920 m. buvo įkurta Tavistoko klinika, kuri juos tyrė ir gydė.
Tironų svajonės
Iš pradžių galvoję apie šių karių bailumą, Tavistockeriai, tirdami šiuos žmones, netrukus padarė įdomų atradimą: būtent, kad šoko ištiktais pacientais buvo labai lengva manipuliuoti.
Išvada: sukrėtimais galima padaryti žmones be valios ir valdomus, sustabdyti protą ir atmintį, susilpninti savarankišką sprendimų priėmimą – apie tai svajoja tironai.
Taigi prieš save turėtume idealų objektą. Kitaip tariant, naujosios psichotechnologijos reikšmė toli gražu neapsiribojo tik karine sritimi. Tikriausiai todėl Tavistoko kliniką rėmė ir kiti stambūs finansininkai, pavyzdžiui, tokių svarbių globalistų kaip Rokfeleris ir Macy fondai. O tai savo ruožtu reiškia, kad milijardieriai jau 100 metų stengiasi kontroliuoti žmonijos mąstymą ir elgesį. Galų gale klinikos “išvados” turėjo juos džiuginti. Pavyzdžiui, Tavistoko psichiatras George’as Brockas Chrisholmas priėjo prie išvados, kad “pagrindinės karo ir psichikos ligų priežastys glūdi ne imperializme ar ekonominiame neteisingume, kurį atnešė Vakarai, o visuomenės tikėjime gėriu ir blogiu, kaip matome iš 1946 m. Chrisholmo rašyto laiško” (Rubicon, online 04. 05. 2022).
Gėrio ir blogio sampratos pabaiga
“Iš naujo interpretuoti ir galiausiai panaikinti gėrio ir blogio (vok. richtig und falsch) sampratą (…) – tokie yra pavėluoti beveik visos veiksmingos psichoterapijos tikslai”, – teigė Chrisholmas. Kitaip tariant, problema yra ne Rockefellerio ir Co. nusikaltimai, o gėrio ir blogio samprata.
1946 m. jis rašė: “Reikėtų ištrinti gėrio ir blogio sampratą, taip pat gyvenimo patirties ir vyresnio amžiaus žmonių išminties svarbą, taip pat iš gyvenimo ir mąstymo turėtų išnykti šeima, patriotizmas, monoteistinė religija.” (Brock Chrisholm: The Psychiatry of Enduring Peace and Social Progress, 1946, p. 5) Po aštuonerių metų jis pasiūlė: “Norint pasiekti pasaulinę vyriausybę, būtina iš žmonijos sąmonės pašalinti individualizmą, ištikimybę šeimos tradicijoms, nacionalinį patriotizmą ir religines dogmas”. 1946 m. J. Chrisholmas parengė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įkūrimo projektą, o 1948-1953 m. buvo pirmasis jos generalinis direktorius. 1959 m. jis buvo paskelbtas Metų humanistu (citatos ir pasakojimas pagal Rubikoną, ten pat).”
Taip pat labai tinka tuometinio CŽV direktoriaus Williamo Casey citata, kuris 1981 m. sakė: “Mūsų dezinformacijos programa bus baigta, kai viskas, kuo tiki Amerikos visuomenė, bus melaginga.” Tuo tarpu ši dezinformacijos programa jau taikoma ne tik JAV, bet ir visam pasauliui, ypač Vakarams ir ypač Vokietijai, o, kaip sužinojome, ypač Austrijai.
Teroro strategija – paralyžius per vidinį konfliktą (kognityvinį disonansą)
Kitas svarbus Tavistoko klinikos veikėjas, psichologas Kurtas Lewinas, nagrinėjo grupės dinamikos klausimus ir aprašė reiškinius, su kuriais susidūrėme per vadinamąją koronos pandemiją: “Vienas iš pagrindinių metodų, kaip palaužti moralę pasitelkiant “teroro strategiją”, yra laikyti žmogų nežinioje, kur jis yra ir ko tikėtis. Be to, jei dėl dažno svyravimo tarp griežtų drausminių priemonių ir pažadų apdovanoti bei prieštaringų pranešimų skleidimo šios situacijos “kognityvinė struktūra” tampa visiškai neaiški, asmuo gali net nežinoti, kada konkretus planas padės pasiekti tikslą, o kada ne. Pavyzdžiui, ar atostogauti, ar ne, ar mesti darbą, ar ne, ar statyti namą, ar ne, ar turėti vaikų, ar ne. “Tokiomis sąlygomis net ir tuos, kurie turi aiškius tikslus ir yra pasirengę rizikuoti, paralyžiuoja dideli vidiniai konfliktai dėl to, ką daryti” (citata iš Daniel Estulin; Tavistock Institute – Social Engineering the Masses, Walterville 2015, p. 16).
1945 m. Tavistoko klinikos direktorius brigados generolas Johnas Rawlingas Reesas ragino: “Sprendžiant šių laikų socialines ir nacionalines problemas, mums reikia šoko būrių, o jų negali suteikti psichiatrija, kuri yra išimtinai institucinė. Mums reikia mobilių psichiatrų komandų, kurios galėtų laisvai judėti ir užmegzti ryšius su vietos aplinka.” Masiškai paplitus televizijai, tai tapo nereikalinga, nes dabar žmonės galėjo būti šokiruojami tiesiog namuose, savo kambariuose.
Kova už sąmonę
1957 m. Tavistoko psichiatras daktaras Williamas Sargantas savo knygoje “Mūšis už protą: konversijos ir smegenų plovimo fiziologija” (angl. Battle for the Mind. A Physiology of Conversion and Brainwashing, Londonas, 1957 m.) netgi kalbėjo apie “nuomonių implantavimą”. “Daugelio žmonių įvairios nuomonės gali būti formuojamos po to, kai smegenų veikla buvo sutrikdyta dėl atsitiktinai ar tyčia sukeltos baimės, pykčio ar susijaudinimo”, t. y. dėl šoko. “Dažniausia tokio sutrikimo pasekmė – laikinas nuosprendžio, vertinimo sutrikimas ir padidėjęs įtaigumas (įtaigumas). Jo masinis pasireiškimas kartais apibrėžiamas terminu “bandos instinktas” ir labiausiai pasireiškia karo metu, per dideles epidemijas ir kitais panašiais visuotinio pavojaus atvejais, kai padidėja baimė ir individualus bei bendras įtaigumas.” Pagalvokite, pavyzdžiui, apie “Corona”. Arba dabartinis karas Ukrainoje. Nuo to laiko šokas tapo įrankiu kelyje į manipuliuojamą, valios neturintį žmogų.
Nuolatinis retraumavimo procesas – Alfredas Hičkokas ir lavonų krūvos
Šokas, šokas – argi tai neskamba pažįstamai? Be abejo: Po Antrojo pasaulinio karo “Vakarų” traumavimas atitinkamai tęsėsi. Nes jei bent kartą prisiminsite, suprasite, kad nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nuolat patiriame sukrėtimus. Nuo to laiko buvo daug kolektyvinių sukrėtimų, kurie paveikė mases žmonių ar net visą pasaulį: “šaltasis karas” su nuolatine branduoline grėsme, Kubos raketų krizė (beveik branduolinis karas), Džono F. ir Roberto Kenedžio, taip pat Martino Liuterio Kingo žudynės, Vietnamo karo (My Lai skerdynės), rugsėjo 11-osios įvykiai, Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimas virš Ukrainos, “German-Wings” skrydžio 9525 katastrofa ir Malaizijos oro linijų skrydžio 370 dingimas, taip pat Černobylio ir Fukušimos branduolinės avarijos, pastaroji mums ypač įdomi: Nes po to tam tikra Angela Merkel, perėmusi vadovavimą sukrėstiems vokiečiams, buvo vienintelė vyriausybės vadovė, kuri kartu su savo šalimi atsisakė branduolinės energetikos ir be didesnio pasipriešinimo sunaikino jos energijos tiekimą.
Vokiečiai yra viena labiausiai traumuotų tautų pasaulyje: Pirmasis pasaulinis karas, Versalis, ekonominė krizė, Reichstago gaisras, Antrasis pasaulinis karas, kiliminis bombardavimas, ekspropriacija, tremtis, holokaustas, Reino pievų stovyklos (JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos belaisvių stovyklos Reino krašte Antrojo pasaulinio karo pabaigoje), Šaltasis karas (branduolinė grėsmė). Holokaustas sukrėtė ne tik žydus, bet ir vokiečius, kurie apie jį nieko nežinojo ir nebuvo su juo susiję. Po karo jiems buvo rodomi filmai su kalnais lavonų, už kuriuos jie turėjo būti atsakingi.
Teigiama, kad bent vienas iš jų buvo sukurtas padedant siaubo meistrui Alfredui Hitchcockui, tačiau po karo buvo retai rodomas (žr. “Psichopato režisierius: atkurtas Hitchcocko dokumentinis filmas apie Holokaustą”, Der Spiegel, online, 2014 08 01). Tai filmai, kurie dar ir šiandien šokiruoja kiekvieną (beje, taip pat ir Izraelio) moksleivių kartą, ir tai daroma sąmoningai.
Kai sniegas tampa juodas…
Filosofas lordas Bertramas Russellas, glaudžiai susijęs su Tavistoku, rašė: “Ateities socialiniai psichologai turės daugybę mokyklinių klasių, su kuriomis išbandys įvairius metodus, kad išugdytų nepajudinamą įsitikinimą, jog sniegas yra juodas. (…) Būsimojo mokslininko užduotis – patikslinti šias maksimas ir tiksliai išsiaiškinti, kiek kainuoja vienam vaikui įtikinti, kad sniegas yra juodas” (1951 m. knygoje “Mokslo poveikis visuomenei”, angl. “The Impact of Science on Society”).
Žinoma, “juodasis sniegas” buvo tik žmogaus manipuliatyvumo ir tikslo pasmerkti žmoniją metafora: Tie, kurie tiki, kad sniegas yra juodas, matyt, prarado ne tik pažintinius gebėjimus, bet ir gebėjimą išgyventi. Išgyventi gali tik tie, kurie sugeba pasitikėti savo pojūčiais, savarankiškai rinkti, apdoroti ir paversti svarbią informaciją veiksmais. Tačiau kiekvienas, kuris yra taip susipainiojęs, kad negali to padaryti, yra pasmerktas mirti: daroma nuoroda į šiandieninę Vokietiją.
Aukščiausiasis šoko žurnalas
Viena iš didžiausių Vokietijos šoko žiniasklaidos priemonių yra vadinamoji pagrindinė žiniasklaidos priemonė “Der Spiegel”, kurios pirmtakas “Die Woche” buvo administruojamas britų kariuomenės. Vadinamojo “Spiegel” įkūrėją Rudolfą Augšteiną užverbavo britų spaudos apžvalgininkai, o laikraščiui leisti reikėjo britų karinio leidimo. Todėl po karo tokie spaudiniai buvo paniekinamai vadinami “licencijuota spauda”.
“Pagrindinė žiniasklaidos priemonė” “Spiegel” buvo savotiškas visos spaudos gongas ir savo viršelių straipsniais žmonėms sukeldavo daugybę šokų, nes “Spiegel” viršelis praktiškai pateisindavo ir apibūdindavo atitinkamą temą, kad likusi žiniasklaida žinotų, kur kreiptis, ypač galinga televizija. Britai įkūrė svarbias televizijos programas arba suteikė joms licencijas, pavyzdžiui, NWDR (dabar NDR ir WDR).
Amžinas granatų šokas (“Shell Shock”)
“Spiegel” viršelius dažnai sudarydavo kuo baisesnė ir įspūdingesnė nuotrauka ir ilgas straipsnis, kuriame, pasitelkus kuo daugiau “mokslininkų”, pagrindžiamas naujas “pavojus”. Tai buvo taikoma ir “mirštančiai jūrai”, ir mirštančiam miškui, ir “mirtinai pavojingai mėsai”, ir “skęstančioms upėms”, ir “ozono skylei”, ir žudikiškų virusų protrūkiui, ir AIDS – didžiajai mirčiai, ir “klimato katastrofai” (viršelio nuotrauka: Kelno katedra po vandeniu), AIDS, SARS, Corona ir kitoms krizėms.
Viskas, kas tik galėjo sukelti baimę, buvo panaudota ir dramatiškai sureikšminta. Be to, buvo “Pavojingas kaimynas” (rimtu veidu Putinas) ir “Žmogus, kurio bijo visas pasaulis” (Irano prezidentas Ahmadinedžadas). Prireikus buvo naudojami ir iš kosmoso skriejantys asteroidai. Dauguma šių sukrėtimų buvo visiškai dirbtiniai, sukonstruoti arba išpūsti, pavyzdžiui, ozono sluoksnio skylė, miškų nykimas, klimato katastrofa ir kt.
Kita vertus, Amerikos prezidentai buvo pristatomi kaip vilties nešėjai: “Clinton – America’s Hope” arba net prezidento Obamos žmona Michelle pavadinimu “Obama’s Best Man”. Kad taip ir liktų, “Spiegel”, kaip ir daugelį kitų žiniasklaidos priemonių, milijoninėmis sumomis remia Bilo ir Melindos Geitsų fondas.
Nuolatinė karo būsena
Kaip matote, “Der Spiegel” yra šoko ir propagandos žurnalas Tavistoko prasme, kuris, kaip ir didžioji dalis pagrindinės žiniasklaidos, vis dar vykdo anglosaksišką propagandą ir “šoko terapiją”, žinoma, tiesiogiai iš ten nekontroliuojamą. Tam neprieštarauja tai, kad vis dėlto kartais skelbiamos patikimos ir žurnalistiškai kokybiškos ataskaitos. Kitaip greitai niekas nebeskaitytų “Der Spiegel”.
Tačiau tai taip pat reiškia, kad psichologiškai buvome ir tebesame nuolatinėje karo būsenoje, panašioje į Pirmojo pasaulinio karo (ir, žinoma, visų kitų karų) “apvalkalų šoką”. O tai savo ruožtu galėtų paaiškinti, kodėl vokiečiai (be tėvo-motinos-valstybės mechanizmo) visiškai į nieką nereaguoja, nes yra “nuolatiniame transe” ir nuolatiniame persikraustyme nuolatinių juos supančių siaubų akivaizdoje: apatiški, bejėgiai ir bejėgiai prieš tai, ką sako valdžia, kad ir apie ką ji kalbėtų.
Kai kas tai vadina smegenų dekonstrukcija, tačiau nėra reikalo kalbėti tokiais sudėtingais terminais. (Apie tai, kad tai beveik taip pat taikoma ir austrams, tikrai nereikia kalbėti). Iš tikrųjų tai gana primityvus metodas, kurį britai atrado atsitiktinai: Šokiruokite žmogų iki maksimumo, tada paimkite jį už rankos ir tempkite kur nors – jis pats su jumis eis. Šokas yra tarsi didelis gongas, kuris tą pačią akimirką, kai nuskamba, patraukia visą dėmesį ir jausmus, kaip parodė vadinamoji koronos pandemija: gatvėje, lifte ar kalbant telefonu beveik nebuvo jokios kitos pokalbio temos. Jei anksčiau žmonės kalbėdavo apie orus, dabar jie tarsi užhipnotizuoti kalbėjo apie “Corona”. Žmonėms buvo sukelta nuolatinė šoko būsena, kuri užtikrino jų valdomumą ir kuri tęsiasi iki šiol!
Arba, kaip rašė Tavistock’o atstovas Lewin’as: “Kai nėra įtampos, normalus žmogaus vidinis “aš” yra labai diferencijuotas, subalansuotas, daugialypis ir įvairiapusis. Kai vidinį “aš” veikia pakankama aplinkos įtampa, visi gebėjimai išlieka budrūs ir pasirengę imtis veiksmingų veiksmų prieš ją. Tačiau kai veikia nepakeliama įtampa, subalansuota vidinio “aš” geometrija sugriūva ir virsta akla, abejinga mase. Lieka primityvi, regresavusi asmenybė. Žmogus paverčiamas gyvuliu, išnyksta labai diferencijuoti ir įvairiapusiški gebėjimai. Kontroliuojama aplinka užvaldo asmenybę” (citata iš: Tavistoko institutas, laisvai paremtas daktaru Johnu Colemanu, http://kath-zdw.ch). Su “primityviomis regresavusiomis asmenybėmis” pakankamai gerai susipažinome per “koronos pandemiją”.
Ideali valdymo būsena
Todėl šoko būsena yra ideali kontrolės būsena. Štai kodėl visose knygose apie “proto kontrolę” galima perskaityti, kad ji visada prasideda nuo traumavimo. Pavyzdžiui, gerai žinoma minčių kontrolės auka Cathy O’Brien pasakojo apie nuolatinį traumavimą smurtaujant prieš save ir kitus: “Mokykliniais metais buvome rituališkai traumuojami, nuolat įjungiami į transą ir vėliau programuojami.” Amerikos visuomenės perprogramavimą ji žaismingai pavadino “Amerikos transo formavimu” (Immenstadt 2008).
Tai ypač išryškėjo per 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius: keletą dienų ir savaičių per televiziją buvo rodomi vis tie patys vaizdai. – Tie patys krentantys lėktuvai, tie patys griūvantys bokštai, tie patys kenčiantys žmonės, tie patys kaltinimai kartojosi tol, kol kilo emocijų kokteilis, privertęs mus paklusti.
Daugybė kartais prieštaringų impulsų sukėlė paralyžių, apatiją ar rigidiškumą – visi Tavistoko metodai. Po ilgesnių sukrėtimų, kaip teigia vėlesnis Tavistoko vadovas Erikas Tristas bendrame tekste su savo kolega daktaru Frederiku (Fredu) Emeriu, “didelė dalis gyventojų pastebi, kad nebenori priimti sprendimo, o tai sumažina jų ketinimų galią. (…) Tokios strategijos galima laikytis tik neigiant gilias žmogiškumo ir individualios psichikos šaknis, kurios sieja žmones asmeniniu lygmeniu (…).” (Estulin, op. cit., p. 147f.)” “Tokia grupė bus lengvai kontroliuojama ir klusniai vykdys įsakymus, nesipriešindama, o tai ir yra pratybų tikslas”, – cituoja Estulinas Tristą ir Emery (ibid.).
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. informacijos ir jausmų chaosas buvo valstybės nukreiptas ir kontroliuojamas. “Karas su terorizmu”, išpuoliai prieš Afganistaną ir Iraką, pilietinių teisių suvaržymas ir kt. Vyriausybė, paversdama šoką veiksmais ir taip sumažindama jo bejėgiškumą, praktiškai perėmė traumuoto piliečio atsakomuosius veiksmus. Nors ir su salstelėjusiu poskoniu. Daugelis žmonių, žinoma, manė, kad bombos Afganistane ir Irake iš tikrųjų nebuvo tinkamas vaistas, bet priėmė jas su dėkingumu, nes nieko geresnio nebuvo.
Tavistoko klinika “taip pat laikė save CŽV projekto MKULTRA pradininke”, – rašė Colemanas, – “nežmoniško elgesio manipuliavimo projekto, kurio metu šeštajame ir septintajame dešimtmetyje tūkstančiai tiriamųjų buvo psichiškai ir fiziškai išnaudojami – kartais iki mirties”. Kitaip tariant, iš nelygios pradžios Velingtono rūmuose susikūrė organizacija, kuri turėjo lemtingai nulemti Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų likimą; organizacija, kuri virto itin sudėtinga manipuliavimo mašina, paprastai vadinama “masiniu smegenų plovimu”, teigia Colemanas. Tavistoko žinovas Estulinas sako, kad Tavistoko institutas lemia visos planetos likimą, taigi ir šiuolaikinės visuomenės formą.
Šoko kulminacija
Šiuo metu išgyvename sukrėtimų kulminaciją: po “Corona” krizės prasidėjo karas Ukrainoje, atgimsta praėjusio amžiaus branduolinės baimės, kyla nauja masinės imigracijos banga, sparčiai kyla energijos kainos, gresia elektros energijos tiekimo nutraukimas, nedarbas, maisto trūkumas ir infliacija. Egzistencinės baimės ir, ir.
Kitaip tariant, per daug sukrėtimų, kuriuos reikia apdoroti. “Per pastaruosius 50 metų psichologijos, sociologijos ir psichiatrijos tyrimai parodė, kad žmogaus protas gali susidoroti tik su ribotu skaičiumi jį supančių pokyčių (…): Per daug “fizinių ir psichologinių iššūkių užgožia žmogaus smegenų sprendimų priėmimo mechanizmą”. Kitaip tariant, “įvykių seka, kuri įvyksta taip greitai, kad žmogaus smegenys nespėja įsisavinti informacijos” (Estulin, op. cit., p. 146).
Tavistoko institute Ericas Tristas ir Frederickas Emery sukūrė “socialinio sukrėtimo” teoriją, vadinamąjį “būsimų sukrėtimų stiprintuvo efektą”, kai gyventojai tampa visiškai paklusnūs dėl masinių reiškinių, tokių kaip energijos trūkumas, ekonomikos ir finansų žlugimas ar teroristiniai išpuoliai. “Jei “sukrėtimai” būtų pakankamai arti vienas kito ir jei jie būtų vis intensyvesni, tada, pasak Trist ir Emery, būtų įmanoma visą visuomenę įvesti į masinės psichozės būseną” (Estulin, op. cit., p. 146 ir toliau).
Wisnewski rašo: “Deja, šiame skyriuje neįmanoma aprašyti visos Tavistoko veiklos ir ryšių. Todėl čia apsiribojau Tavistoko “šoko technologija”. Šiuo požiūriu esame siaubo filmo, kuriame prarandame orientaciją, nuo kurio sunku atsiriboti ir kuris daro mus bejėgius, viduryje. Naujausias pavyzdys – 2022 m. lapkričio 16 d. tariamas Rusijos raketos smūgis į Lenkijos teritoriją, kuris dar kartą suaktyvino siaubingą branduolinio karo viziją, nes Lenkija, žinoma, yra NATO teritorija. Tačiau net ir JAV leido šiai siaubo vizijai išsisklaidyti tik netrukus: raketos konstrukcija rodo, kad jos kilmės vieta yra Ukraina, o ne Rusija. Tačiau prieš toliau leisdami save manipuliuoti ir valdyti šiais dirbtinai sukurtais sukrėtimais: Sukurkime tam sąvoką. Nes tik tada, kai kažkas turi sąvoką, galima tai suvokti, suprasti ir apdoroti. Todėl nuo šiol savo publikacijose šį procesą vadinsiu Tavistoko šoku arba trumpiau – Tavišoku.”
Šis tekstas pasirodė 2022 m. gruodžio 31 d. pavadinimu „Tavistock Institut London: Wirkung von Schocks wird seit 100 Jahren erforscht“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Vaizdas OpenClipart-Vectors Pixabay
Šiame straipsnyje išsakytos nuomonės nebūtinai atspindi TKP fiksuotų autorių nuomonę.
Dr. Erichas Lendorferis studijavo psichologiją, socialinę ir kultūrinę antropologiją, daugelį metų, iš kurių 10 dirbo savo įmonėje, dirbo žmogiškųjų išteklių konsultantu ir daugelį metų užsiima sąmonės ir meditacijos tyrimais.
