Maidano žudynių įvykiai nulėmė vieną prieštaringiausių valandų Europos istorijoje nuo Šaltojo karo pabaigos.
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. sausio 22 d. canadiandimension.com.
Prof. Ivan Katchanovski. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų. Ištrauka.
Pastaba sapereaude: šiame 2022 m. sausio mėn. straipsnyje išsamiai pristatomi 2014 m. “Maidano žudynių” Kijeve įvykiai. Jei norime suprasti karo Ukrainoje priežastis, turime pažvelgti į priešistorę. Tai darydami nestojame nei V. Putino, nei Vakarų pusėn.
(…)
Vakarų ir Rusijos vadovai ir jų žiniasklaida išreiškia labai prieštaringas nuomones dėl eskaluojamo konflikto Ukrainoje ir jo ištakų. JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas ir kiti pareigūnai ne kartą peikė Kremlių už tai, kad jis kursto krizę Ukrainos pasienyje, siekdamas išsikovoti įtakos sferą. Jie teigia, kad po to, kai 2014 m. prorusišką Viktoro Janukovyčiaus vyriausybę nušalino taikūs protestuotojai, kurių dešimtis išžudė vyriausybės snaiperiai, Rusija aneksavo Krymą ir, padedama Rusijos įgaliotinių, pradėjo hibridinį karą su Ukraina Donbase. Be to, Vakarų pareigūnai tvirtina, kad Ukraina yra suvereni valstybė, turinti teisę įstoti į NATO. Rusijos vadovai, priešingai, tvirtina, kad Ukrainos vyriausybė buvo nuversta per fašistinį pučą, dėl kurio Krymas savanoriškai prisijungė prie Rusijos, o Donbase prasidėjo pilietinis karas be Rusijos karinio dalyvavimo. Jie teigia, kad Ukraina nuo 2014 m. de facto valdo NATO, o nepripažintas separatistines respublikas Donbase laiko nepriklausomomis.
Įvairūs įrodymai, pateikti studijose, kurių autorius esu aš ir kuriems pritaria daugelis kitų šiuos klausimus tyrinėjančių Vakarų mokslininkų, rodo, kad abu šie naratyvai yra netikslūs. Iš tiesų klausimas, kuri pusė įvykdė “snaiperių žudynes”, yra esminis siekiant suprasti vieną iš “kruviniausių ir prieštaringiausių Europos konflikto valandų nuo Šaltojo karo pabaigos” ir pagrindinį lūžio tašką aštrėjančiame Vakarų ir Rusijos konflikte dėl Ukrainos.
Remiantis daugiau nei 100 sužeistų protestuotojų, kelių dešimčių kaltinimo liudytojų parodymais ir teismo balistinėmis bei medicininėmis ekspertizėmis, kurias atliko vyriausybiniai ekspertai, absoliučios daugumos protestuotojų ir policijos žudynes Kijevo Maidane (centrinėje aikštėje) 2014 m. vasario 20 d. iš esmės įvykdė Maidano opozicijos nariai, ypač jos kraštutiniai dešinieji elementai. Šis įvykis paskatino smurtinį korumpuotos ir oligarchinės, bet demokratiškai išrinktos Ukrainos vyriausybės nušalinimą ir sukėlė konfliktą, per kurį nuo to laiko žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. Vakarų šalių vyriausybės bent jau žinojo apie šį nuvertimą arba de facto jį rėmė.
Paslėpta konflikto kilmė
Ukrainos ir Rusijos konflikto, kurio ištakos siekia 2014 m. smurtu nuverstą prorusišką V. Janukovyčiaus vyriausybę, kilmę Vakarų šalių vyriausybės ir, su kai kuriomis svarbiomis išimtimis, didžioji žiniasklaida dažnai neteisingai pateikia, nutyli ar net slepia.
Mano atliktos studijos, kuriose analizuojami Maidano žudynių procesai (vykstantys nuo jų pradžios 2015 m.) ir tyrimai Ukrainoje, atskleidžia nepaneigiamus įrodymus, kad Maidano protestuotojus žudė snaiperiai, įsikūrę Maidano kontroliuojamuose pastatuose, o ne vyriausybės snaiperiai ar “Berkut” (riaušių malšinimo) policininkai, kurie kaltinami nukovę dešimtis demonstrantų. Tokie tyrimai apima recenzuojamą straipsnį, knygos skyrių, straipsnius ir vaizdo priedus, pristatytus didžiausiose akademinėse konferencijose, įskaitant neseniai vykusį virtualų pasaulinį Tarptautinės Vidurio ir Rytų Europos studijų tarybos kongresą Monrealyje. Su kai kuriomis svarbiomis išimtimis tokių įrodymų nepublikavo Vakarų žiniasklaida, kuri nuo pat pradžių dėl Maidano protestuotojų žudynių tuometinio prezidento V. Janukovyčiaus įsakymu kaltino vyriausybės snaiperius ir “Berkut” policiją.
Tokie įrodymai apima vaizdo įrašus, daugiau kaip 100 sužeistų protestuotojų ir kelių šimtų kitų liudytojų, įskaitant kelias dešimtis kaltinimo ir gynybos liudytojų Maidano žudynių teisme ir tyrime, parodymus, vyriausybės ekspertų atliktas teismo balistines ir medicinines ekspertizes.
Sinchronizuoti vaizdo įrašai rodo, kad konkretus absoliučios daugumos protestuotojų apšaudymo laikas ir kryptys nesutapo su specialiojo policijos padalinio “Berkut” šaudymo koviniais šaudmenimis konkrečiu laiku ir apytikslėmis kryptimis. Trys protestuotojai buvo nužudyti ir dešimt sužeista dar prieš šiam daliniui pasirodant Maidane. Sinchronizuoti vaizdo įrašai taip pat rodo, kad protestuotojų žudynės praktiškai nutrūko po to, kai valdžios snaiperių daliniai buvo dislokuoti režimo kontroliuojamose teritorijose netoli protesto epicentro. Vien vaizdo įrašai neginčijamai įrodo, kad “Berkut” ir vyriausybės snaiperiai nežudė Maidano protestuotojų.
Dešimtys vyriausybinių snaiperių padalinių narių ir vadų kaip kaltinimo liudytojai Maidano žudynių byloje paliudijo, kad jiems buvo įsakyta surasti ir neutralizuoti snaiperius, kurie nužudė ir sužeidė “Berkut” policininkus. Jie taip pat liudijo, kad snaiperiai juos apšaudė iš Maidano kontroliuojamų pastatų ir teritorijų. Net oficialus tyrimas nustatė, kad Janukovyčiaus vyriausybės snaiperiai nežudė Maidano protestuotojų. Tyrimas neseniai apkaltino specialiųjų pajėgų padalinio “Omega” snaiperį nužudžius vieną protestuotoją. Tačiau vaizdo įrašai, nuotraukos ir vyriausybės ekspertų atliktos teismo ekspertizės bei dviejų protestuotojų (abu buvo šalia jo) parodymai teisme atskleidė, kad jam į nugarą iš stačios pusės šovė korodavusi kulka iš Maidano kontroliuojamo pastato, kai protestuotojas stovėjo veidu į valdžios pozicijas.
BBC, Ukrainos televizijos ICTV paskelbtuose vaizdo įrašuose ir įvairioje kitoje medžiagoje, įskaitant Belgijos visuomeninio transliuotojo VRT netransliuotus garsiausio Maidano žudynių vaizdo įrašo segmentus, matyti, kaip snaiperiai Maidano kontroliuojamuose pastatuose šaudo į protestuotojus ir policiją, o dešimtys protestuotojų ir žurnalistų nurodo į ten esančius snaiperius. Vyriausybės tyrimas atskleidė, kad snaiperis, kuris buvo nufilmuotas šaudantis į BBC komandą, o BBC ir ICTV vaizdo įrašuose – į protestuotojus, tai darė iš viešbučio “Ukraina” kambario, kuriame tuo metu gyveno vienas iš kraštutinių dešiniųjų partijos “Svoboda” lyderių.
Absoliuti dauguma sužeistų Maidano protestuotojų Maidano žudynių teisme ir tyrime liudijo, kad į juos šaudė snaiperiai iš Maidano kontroliuojamų pastatų arba jie buvo tokių snaiperių liudininkai. Net oficialus tyrimas, remdamasis jų parodymais ir tiriamaisiais eksperimentais, nustatė, kad beveik pusė sužeistų protestuotojų buvo nušauti ne iš valdžios pozicijų, o iš kitų sektorių, ir niekam nepareiškė kaltinimų dėl jų nušovimo.
Teismo medicinos ekspertizės, kurias atliko vyriausybiniai ekspertai, kuriems buvo pavesta tirti Maidano žudynes, nustatė, kad absoliuti dauguma protestuotojų buvo sušaudyti iš šono ir nugaros bei iš viršaus į apačią kryptimis, kai stovėjo priešais ant žemės stovėjusią “Berkut” policiją. Tai atitinka jų šaudymą iš Maidano kontroliuojamų pastatų. Trijų nužudytų Maidano protestuotojų įėjimo ir išėjimo žaizdų vietos, nustatytos naudojant 3D modelį, kurį Maidano aukų advokatams parengė Niujorko architektūros bendrovė ir kurį paskelbė laikraštis “New York Times”, nesutampa su vyriausybinių ekspertų teismo medicinos ekspertizių metu nustatytomis žaizdų vietomis. Todėl jie negalėjo būti nušauti iš vyriausybės užimtų pozicijų. Kitos žaizdų ir kulkų skylių vietos skyduose ir šalmuose rodo, kad šaudyta iš Maidano kontroliuojamų pastatų.
Vyriausybės balistikos ekspertų atliktos teismo ekspertizės maždaug dešimtyje atvejų nustatė, kad į protestuotojus buvo šaudoma iš Maidano kontroliuojamų statinių, įskaitant viešbutį “Ukraina”. Atskleidžiama, kad prokuratūra beveik aštuonerius metus po žudynių nepasitelkė balistikos ekspertų, kad absoliučioje daugumoje bylų nustatytų šaudžiusiųjų vietas, net ir po to, kai Maidano žudynių teismas nurodė tai atlikti. Teismo balistinė ekspertizė, kurią atliko vyriausybiniai ekspertai, naudodami automatizuotą kompiuterinę sistemą, parodė, kad nužudytų protestuotojų kulkos nesutapo su policijos duomenų bazėje esančiais Berkut Kalašnikovo automatų kulkų pavyzdžiais.
Tyrimas ir žiniasklaida neatskleidė jokių įrodymų, kad V. Janukovyčius ar jo ministrai ir vadai būtų davę įsakymą šaudyti į Maidano protestuotojus. Nė vienas jo vyriausybės, policijos ar saugumo pajėgų narys neprisipažino dalyvavęs žudynėse ir neatskleidė jokių įrodymų, kad į protestuotojus šaudė vyriausybės pajėgos ar konkrečiai vyriausybės įsakymu.
Priešingai, yra įrodymų, kad prie policijos ir protestuotojų žudynių prisidėjo Maidano lyderiai, kraštutiniai dešinieji ir užsienio snaiperiai. Keli Maidano lyderiai ir aktyvistai davė parodymus, o 14 pačių prisipažinusių Maidano snaiperių būrių narių interviu žiniasklaidai ir Maidano žudynių teisme prisipažino, kad jie patys arba kiti Maidano snaiperiai šaudė į policiją ir protestuotojus.
Keletas buvusių Gruzijos kariškių liudijo, kad jiems ir kitoms Maidano snaiperių grupėms viešbutyje “Ukraina” ir Muzikos konservatorijoje konkretūs Maidano lyderiai ir buvę Gruzijos lyderiai įsakė šaudyti į policiją ir protestuotojus ir kad jie tapo žudynių liudininkais. Be to, į pensiją išėjęs Gruzijos karininkas taip pat teigė, kad Maidano žudynėse dalyvavo Gruzijos snaiperiai, susiję su buvusiu Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, jo partijos ir vyriausybės aukšto rango nariais. Prokuratūra ir Maidano aukų advokatai teigė, kad šie gruzinai buvo “veikėjai”, nors jų tapatybę patvirtina įvairūs įrodymai, pavyzdžiui, Ukrainos, Armėnijos, Baltarusijos ir Gruzijos valdžios institucijų dokumentai (vieno iš jų vaizdo įrašas neseniai buvo pripažintas įrodymu ir parodytas Maidano žudynių byloje).
Du kraštutinių dešiniųjų partijos “Svoboda” lyderiai atskiruose interviu taip pat teigė, kad Vakarų vyriausybės atstovas jiems ir kitiems Maidano lyderiams likus kelioms savaitėms iki žudynių pasakė, kad Vakarų vyriausybės nustos pripažinti V. Janukovyčių, kai protestuotojų aukų skaičius pasieks 100. Tokios konkrečios sąlygos sukūrė paskatas “aukoti” protestuotojus ir jų žudymą priskirti vyriausybės pajėgoms. Nužudyti protestuotojai buvo vadinami “dangiškuoju šimtu” net po to, kai oficialus tyrimas patvirtino, kad tą dieną žuvo 49 protestuotojai. Iškart po žudynių Vakarų vyriausybės dėl masinių žudynių apkaltino V. Janukovyčiaus vyriausybę ir jo pajėgas bei pripažino naująją Maidano vyriausybę.
Ukrainos vyriausybės atliktas tyrimas neigia, kad Maidano kontroliuojamuose pastatuose buvo snaiperių, nors yra daugybė įrodymų, kad 2014 m. vasario 20 d. jie įvykdė masines protestuotojų ir policijos žudynes. Stebina tai, kad praėjus beveik aštuoneriems metams po žudynių, kurios buvo patvirtintos vaizdo įrašais, liudijimais, liudininkų parodymais ir vyriausybės ekspertų atliktomis teismo balistinėmis ir medicininėmis ekspertizėmis, niekas nebuvo suimtas ar nuteistas. Nesupratus Maidano žudynių ir nepatraukus atsakomybėn jų kaltininkų, neįmanoma suprasti ir taikiai išspręsti Ukrainos vidaus ir tarptautinių konfliktų bei pavojingai eskaluojamo karo Donbase.
Ivan Katchanovski dėsto politikos mokslus Otavos universitete. Jis yra knygos Cleft Countries: Regional Political Divisions and Cultures in Post-Soviet Ukraine and Moldova ir Historical Dictionary of Ukraine (Second Edition) ir The Paradox of American Unionism: Why Americans Like Unions More Than Canadians Do, But Join Much Less bendraautorius.
Geresniam supratimui pridedame to paties autoriaus konferencijos pranešimą “Maidano žudynės Ukrainoje: teismo procesų ir tyrimų rezultatai”, automatiškai išverstą į lietuvių kalbą, kaip PDF dokumentą.
Šis tekstas pasirodė 2022 sausio 22 d. pavadinimu „The hidden origin of the escalating Ukraine-Russia conflict“ svetainėje canadiandimension.com.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: Mitingas Kijevo Maidano Nepriklausomybės aikštėje prieš beveik 50 protestuotojų žudynes, 2014 m. vasario 20 d. Mykola Vasylechko/Wikimedia Commons nuotr.
