Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. lapkričio 25 d. svetainėje tkp.at.
Prof. Dr. Christian Kreiß. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Lapkričio 24 d. laikraštyje “Wall Street Journal” buvo paskelbtas dėmesio vertas straipsnis pavadinimu: “Voters See American Dream Slipping Out of Reach, WSJ/NORC Poll Shows” (“Apklausos respondentai mano, kad amerikietiška svajonė slysta iš rankų”, (1). Amerikietiška svajonė skamba taip: “Kiekvienas, kuris sunkiai dirba, gali pasiekti sėkmę, nepriklausomai nuo kilmės” (2). “The Wall Street Journal” kartu su Čikagos universiteto Nacionaliniu viešosios nuomonės tyrimų centru (NORC) neseniai atliko apklausą šiuo klausimu.
Rezultatas: tik 36 proc. respondentų teigia, kad amerikietiška svajonė vis dar galioja. 2016 m. šis skaičius buvo 48 %, o 2012 m. – net 53 %. Tai reiškia, kad tik kiek daugiau nei trečdalis amerikiečių šiandien tiki, kad sunkiai dirbant galima iškilti nepriklausomai nuo kilmės.
Prieš 50 metų gyvenimas buvo geresnis nei šiandien
Pusė JAV gyvenančių žmonių taip pat mano, kad gyvenimas JAV šiandien yra blogesnis nei prieš 50 metų, ir tik 30 % mano, kad jis yra geresnis nei prieš 50 metų. Į klausimą: “Ar politinė-ekonominė sistema yra pakreipta prieš žmones, panašius į mane?” pusė respondentų atsakė teigiamai, 39 % – neigiamai. Iš juodaodžių 68 % atsakė teigiamai. Taigi pusė žmonių mano, kad sistema veikia prieš juos, ir daugiau nei du trečdaliai juodaodžių.
Ypač pesimistiškai nusiteikusios moterys ir jaunesni žmonės
Ypač pesimistiškai padėtį vertina moterys. Tik 28 % jų vis dar tiki amerikietiška svajone, palyginti su 46 % vyrų. Ypač pesimistiškai nusiteikę ir jaunesni žmonės: tik 28 % jaunesnių nei 50 metų amerikiečių vis dar tiki amerikietiškos svajonės tikrumu.
Mūsų vaikams bus blogiau nei mums
Be to: NBC apklausos, kurią cituoja “Wall Street Journal”, duomenimis, šiuo metu tik 19 % amerikiečių tiki, kad jų vaikų gyvenimas bus geresnis nei jų pačių – tai rekordiškai mažas rodiklis nuo 1990 m., kai buvo pradėta apklausa. Daugiau nei keturi penktadaliai visų amerikiečių, t. y. daugiau nei 80 %, nesitiki, kad jų vaikų gyvenimas bus geresnis nei jų pačių.
Apibendrinkime: Tik kiek daugiau nei trečdalis amerikiečių šiuo metu vis dar tiki, kad sunkiai dirbant galima pakilti, nepaisant kilmės, maždaug pusė mano, kad sistema veikia prieš juos, ir tik 19 % tikisi, kad jų vaikai vieną dieną gyvens geriau nei jie. Šie rezultatai verčia susimąstyti.
Oficialūs duomenys apie BVP ir ekonominę galią
Šie rezultatai kardinaliai skiriasi nuo oficialios statistikos. Remiantis oficialiais duomenimis, JAV ekonominė gerovė per pastaruosius 50 metų beveik be pertraukų augo. Nuo 1970 m. realusis bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, padidėjo daugiau nei du kartus (3), o realusis BVP vienam gyventojui, pakoreguotas pagal perkamosios galios paritetą (pagal perkamosios galios paritetą perskaičiuotas BVP vienam gyventojui), padidėjo beveik dvigubai (4).
Kaip gali būti, kad, oficialiais duomenimis, reali ekonominė gerovė, tenkanti vienam gyventojui, JAV beveik nepertraukiamai didėjo dešimtmečius, o tuo pat metu pusė žmonių mano, kad šiandien jų padėtis yra blogesnė nei prieš 50 metų? Jei tikėtume oficialiais statistiniais duomenimis, per pastaruosius 50 metų amerikietiška svajonė buvo įgyvendinama beveik be pertraukų. Kaip gali būti, kad tik 36 % JAV piliečių vis dar tiki amerikietiška svajone?
Mes matuojame ne tą dalyką
Priežastis labai paprasta: oficialūs duomenys apie ekonominį pajėgumą, oficialūs bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai, apie kuriuos nuolat praneša žiniasklaida ir kurie automatiškai laikomi atspindinčiais mūsų gerovę, matuoja ne tuos dalykus. Bet kokiu atveju jie nematuoja mūsų gerovės. Jie matuoja tik išleistus ir sunaudotus išteklius ir darbo valandas. Tačiau tai neturi nieko bendra su mūsų gerove ar net gerove. BVP augimas ir gerovės augimas ar net žmonių gerovė jau seniai neturi beveik nieko bendra (5).
Jei matuojate neteisingus dalykus, priimate ir neteisingus sprendimus
Problema ta, kad jei matuojame ne tuos dalykus ir jais grindžiame savo ekonominius, socialinius ir visuomeninius sprendimus, tai taip pat darome ne tuos dalykus ir priimame ne tuos sprendimus. Šiandieninis BVP matavimas ir juo daugiausia grindžiamos ekonominės politikos priemonės neišvengiamai turi lemti, kad dideliu mastu priimame neteisingus sprendimus. Kaip įspūdingai rodo naujausios Wall Street Journal apklausos rezultatai, taip ir yra. Pats laikas pereiti prie realistiškesnio požiūrio į ekonominį matavimą ir politiką.
Klaidingo matavimo priežastys
Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl BVP augimas ir gerovės augimas beveik neturi nieko bendra (6):
1) Vis daugiau neproduktyvaus, nereikalingo ir beprasmiško darbo.
2) Vis daugiau grynai išsaugančio (“konservuojančio”) darbo, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje.
3) Vis labiau netolygus pasiskirstymas, kuris užtikrina, kad ekonomikos augimo vaisiai atitektų ne didžiajai daugumai gyventojų, o nedidelei turtingai mažumai. Šios tendencijos būdingos ne tik JAV, bet ir praktiškai visoms pramoninėms šalims, o tikriausiai ir daugumai pasaulio šalių. Dėl šios priežasties toliau pateikiamos pastabos skirtos ne tik JAV, bet ir Vokietijai.
Vis daugiau neproduktyvaus, nereikalingo ir beprasmiško darbo
Pastaraisiais dešimtmečiais labai padaugėjo veiklos, kuria tiesiogiai nekuriamos prekės ir neteikiamos paslaugos. Pastaraisiais dešimtmečiais beveik visuose sektoriuose labai padaugėjo biurokratijos, sertifikavimo, stebėsenos, kontrolės, akreditacijos ir t. t., o skundai dėl to visame socialiniame spektre yra platūs ir ilgi.
Tačiau prie to prisideda ir kiti sektoriai: Pavyzdžiui, Vokietijoje sargybos ir apsaugos įmonių apyvarta išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 2,4 mlrd. eurų 1995 m. iki 9,85 mlrd. eurų 2021 m. (7). Tačiau apsaugos darbuotojai ir stebėjimo kameros nedidina mūsų gerovės, jie tik stengiasi išlaikyti ar atkurti valstybę be nesaugumo ir nusikalstamumo. Todėl kiekvienas euras, įplaukęs į šią pramonę, galiausiai sumažina mūsų gerovę, palyginti su ankstesne padėtimi, kai šios veiklos nereikėjo, nes buvo mažiau nusikaltimų arba mažesnė nusikaltimų baimė.
Tas pats pasakytina ir apie teisininkų, mokesčių konsultantų ir auditorių darbą. Jų skaičius Vokietijoje pokario laikotarpiu išaugo kelis kartus (8). Kad ir kokios svarbios šios profesijos būtų funkcionuojančiai ekonomikai, jos sunaudoja daug išteklių tiesiogiai nedidindamos gerovės. Kitas pavyzdys – išlaidos rinkodarai, kurios pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išaugo. Jos ne didina mūsų gerovę, bet ją mažina, nes brangina reklamuojamus produktus ir paslaugas (9).
Vis daugiau vien tik “konservuojančių” darbų
JAV išlaidos sveikatos priežiūrai, palyginti su bendruoju vidaus produktu, padidėjo nuo 5 proc. 1960 m. iki 18,3 proc. 2021 m., Vokietijoje – nuo 10 proc. 1997 m. iki 13,2 proc. 2021 m. (10). Išplėtus apibrėžtį, Federalinė sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad šiuo metu Vokietijoje sveikatos priežiūros sektoriuje dirba apie 7,7 mln. darbuotojų, t. y. maždaug kas šeštas darbuotojas (11). JAV ši dalis yra dar didesnė. Tai reiškia, kad Vokietijoje ir JAV sveikatos priežiūrai šiuo metu išleidžiama maždaug šeštadalis visos ekonomikos.
Ši veikla yra labai svarbi. Tačiau ką tai reiškia mūsų gerovei? Kuo daugiau laiko, pinigų ir energijos turime išleisti sveikatos priežiūros sektoriui, kad išsaugotume ar atstatytume savo sveikatą, tuo daugiau gamybos potencialo nukreipiama iš kitų sektorių ir tuo mažesnė tampa mūsų reali gerovė. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais didėjančios išlaidos sveikatos priežiūrai galiausiai ne padidino, o sumažino mūsų gerovę. Kuo labiau sergame, tuo labiau mažėja mūsų gerovė. Kuo labiau plinta civilizacijos ligos, tuo labiau skurstame ir tuo blogiau gyvename.
Atotrūkis didėja: Vis nelygesnis pasiskirstymas
JAV nelygybė didėja jau daug dešimtmečių, bent jau nuo 1971 m. (12). Pavyzdžiui, remiantis oficialiais JAV vyriausybės duomenimis, 2021 m. visą darbo dieną ištisus metus dirbantis vyresnis nei 15 metų amžiaus vyriškos lyties darbuotojas 2021 m. uždirbo 61 180 JAV dolerių vidutinį metinį darbo užmokestį, t. y. praktiškai tiek pat realiai, kiek ir 1974 m. (13). Taigi, remiantis oficialia statistika, JAV dirbančių vyrų darbo užmokestis per pastaruosius 47 metus realiai nepadidėjo nė centu.
Vokietijoje nelygybė taip pat didėjo dešimtmečius. Remiantis naujausia paskirstymo ataskaita, kurią lapkričio pradžioje paskelbė Hanso Böcklerio fondo Ekonominių ir socialinių tyrimų institutas (WSI), 2023 m. lapkričio mėn. pradžioje disponuojamųjų namų ūkių pajamų nelygybė Vokietijoje 2010-2022 m. padidėjo (14). Su profesinėmis sąjungomis susijusių tyrėjų išvados yra tokios: “Aiški išvada dėl skurdo lygio: Skurdo paliestų žmonių dalis jau daugelį metų didėja”. (15)
Dabartinis WSI tyrimas patvirtina Vokietijoje (ir daugumoje kitų pramoninių šalių) jau seniai pastebimą nelygybės didėjimo tendenciją (16). Pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio mėn. paskelbtas EBPO tyrimas apie Vokietiją iškalbingu pavadinimu: “Divided We Stand: Why Inequality Keeps Rising” (“Susiskaldę stovime: kodėl nelygybė vis didėja”), iš kurio matyti, kad nelygus pasiskirstymas Vokietijoje ir JAV nuo devintojo dešimtmečio vidurio labai padidėjo (17).
Išvada
Pasak Wall Street Journal, amerikietiška svajonė, kad kiekvienas gali pasiekti gerovę sunkiai dirbdamas, nepriklausomai nuo kilmės, baigėsi. Dauguma amerikiečių ja nebetiki. Pagrindinės to priežastys visų pirma yra vis didėjantis neproduktyvios, beprasmiškos ir nereikalingos veiklos skaičius, didėjantis civilizacijos ligų skaičius ir vis didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų. Jei šių nepageidaujamų reiškinių, kurie vyksta ne tik JAV, bet ir Vokietijoje bei beveik visose kitose šalyse, nesiimsime spręsti, negalėsime tikėtis klestinčios ateities. Kai svajonės subliūkšta, jas dažnai lydi šiurkštus pabudimas.
Nuorodos
1 WSJ 24.11.23: Voters See American Dream Slipping Out of Reach, WSJ/NORC Poll Shows
Fewer believe that anyone who works hard can get ahead
https://www.wsj.com/us-news/american-dream-out-of-reach-poll-3b774892?mod=hp_lead_pos1
2 „Anyone who works hard can get ahead, regardless of their background“ (“Kiekvienas, kuris sunkiai dirba, gali pasiekti geresnių rezultatų, nepriklausomai nuo jo kilmės”)
3 https://fred.stlouisfed.org/series/A939RX0Q048SBEA
4 https://fred.stlouisfed.org/series/RGDPCHUSA625NUPN
5 Kreiß, Christian, Das Ende des Wirtschaftswachstums – die ökonomischen und sozialen Folgen mangelnder Ethik und Moral, Hamburg, tredition 2023 (“Ekonomikos augimo pabaiga” – Ekonominės ir socialinės etikos ir moralės stokos pasekmės)
6 Iš tikrųjų yra daug kitų priežasčių, pavyzdžiui, tai, kad mes apskritai nematuojame “laimės” ir skaičiais nefiksuojame gerovės ir gerovės. Yra daug literatūros, kurioje kritikuojamas klasikinis BVP matavimas, pavyzdžiui, žr. 2013 m.: https://dip.bundestag.de/vorgang/…/31285
7 https://de.statista.com/statistik/daten/studie/258510/umfrage/entwicklung-des-umsatzl-der-wach-und-sicherheitsunternehmen-in-deutschland/
8 https://de.statista.com/statistik/daten/studie/36372/umfrage/steuerberater-als-mitglieder-der-steuerberaterkammer/; https://de.statista.com/statistik/daten/studie/153866/umfrage/anzahl-der-wirtschaftspruefer-in-deutschland-seit-1961/; https://de.statista.com/statistik/daten/studie/37293/umfrage/entwicklung-der-zahl-zugelassener-rechtsanwaelte/
9 Daug kitų grynaikonservuojančios veiklos pavyzdžių galima rasti Kreiß, Christian, Das Ende des Wirtschaftswachstums – Die ökonomischen und sozialen Folgen mangelnder Ethik und Moral, Hamburg, tredition 2023
10 https://de.statista.com/statistik/daten/studie/76458/umfrage/deutschland-entwicklung-der-gesundheitsausgaben-seit-1997/; https://www.statista.com/statistics/184968/us-health-expenditure-as-percent-of-gdp-since-1960/
11 https://www.bundesgesundheitsministerium.de/themen/gesundheitswesen/gesundheitswirtschaft/gesundheitswirtschaft-als-jobmotor.html, 2023 m. sausio mėn.
12 https://www.pewresearch.org/social-trends/2020/01/09/trends-in-income-and-wealth-inequality/
13 https://www.census.gov/library/publications/2022/demo/p60-276.html
14 WSI Report 90: https://www.wsi.de/fpdf/HBS-008729/p_wsi_report_90_2023.pdf
15 WSI Report 90
16 https://www.oecd.org/els/soc/49170768.pdf
17 OECD, November 2011, Divided We Stand: Why Inequality Keeps Rising, Country Note Germany: https://www.oecd.org/germany/49177659.pdf
Šis tekstas pasirodė 2023 m. lapkričio 25 d. pavadinimu “Das Ende des amerikanischen Traums” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šiame straipsnyje išreikštos nuomonės nebūtinai atspindi TKP fiksuotų autorių požiūrį. Autorius pasilieka visas teises ir atsakomybę už turinį.
Prof. Dr. Christianas Kreißas, gimęs 1962 m.: studijavo ekonomiką ir ekonomikos istoriją Miuncheno LMU, kur taip pat apgynė daktaro disertaciją. Devynerius metus dirbo bankininku, iš jų septynerius metus – investiciniu bankininku. Nuo 2002 m. finansų ir ekonomikos profesorius. Pradžiai http://www.menschengerechtewirtschaft.de
Naujausia knyga: Das Ende des Wirtschaftswachstums – Die ökonomischen und sozialen Folgen mangelnder Ethik und Moral (“Ekonomikos augimo pabaiga” – Ekonominės ir socialinės etikos ir moralės stokos pasekmės)
