Causa Hopkins: ar galite rasti nusikaltimą? Ši byla turėtų, iš tiesų turi, atsidurti Federaliniame konstituciniame teisme.

Demokratija Geopolitika Ideologijos kritika Koronavirusas

Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. spalio 04 d. svetainėje freischwebende Intelligenz.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Milosz Matuschek


Inkriminuojami CJ Hopkinso tviterio įrašai

Amerikietis ir Berlyne gyvenantis rašytojas CJ Hopkinsas (CJ Hopkins) Berlyno apeliaciniame teisme buvo pripažintas kaltu dėl tviterio žinučių, kuriose buvo parodytos jo knygos viršelio dalys – po to, kai buvo išteisintas pirmosios instancijos teisme; prokuratūra pateikė apeliacinį skundą. Dėl politinio spaudimo ar gilaus teisinio įsitikinimo?

Autorius esą panaudojo uždraustą propagandinę medžiagą. Berlyno teisėja nusprendė, kad rodyti koronos kaukę su vos įžiūrima svastika, paimtą iš nedviprasmiškai pavadintos knygos „Naujojo normalumo reichas“ viršelio, esą draudžiama, be to, tuo buvo trivializuojamas nacių režimas.


Politinio teisingumo gundymas

Tai netikėtas posūkis byloje, kurioje žemesnės instancijos teisėja dar norėjo parodyti, kaip mažai totalitarinės Vokietijos, nes teisiamasis vis dėlto buvo išteisintas, nors tai, ką jis pasakė, buvo „ideologinis briedas“. Šiek tiek auklėjamosios jurisprudencijos baigė bylos nagrinėjimą. Dabar, pagal žemesnės instancijos teismo mąstymą, Apeliacinis teismas parodė būtent tai, ką žemesnės instancijos teismas norėjo paneigti: kad Vokietija eina totalitarizmo keliu. Vokietijos teismų sistema pakliuvo į savo pačios sukurtą dilemą.
Pažvelkime į pagrindinį klausimą, kurį Federalinis Konstitucinis Teismas turi nagrinėti per pagrindinių teisių, t. y. saviraiškos laisvės, 5 straipsnio 1 dalis, ir meno laisvės, 5 straipsnio 3 dalis, prizmę. Ar nuteisiant pinigine bauda (kurią dabar turi nustatyti žemesnės instancijos teismas) nebuvo atsižvelgta į pagrindinių teisių svarbą ir apimtį? Federalinis Konstitucinis Teismas nagrinėja konkrečių konstitucinių įstatymų pažeidimus ir nėra superapeliacinis teismas, t. y. nesprendžia paprastų teisinių klausimų.
Atrodo, kad pagrindinė apkaltinamojo nuosprendžio esmė yra ta, kad Hopkinsas savo tviterio žinutėmis su paveikslėliu ir nacių palyginimu aiškiai nepabrėžė savo nepritarimo nacių režimui. Jis kritikavo tik koronos laikų priemones, o ne nacių režimą. Toks aiškinimas yra vienpusiškas ir logiškai visiškai nesuprantamas. Juk teismas pripažįsta, kad jis kritikavo vyriausybės koronaviruso priemones, t. y. kad jas vertino neigiamai. Kaip šiame kontekste svastikos panaudojimas gali reikšti ką nors kita nei kritikos sustiprinimą simboliu? Kodėl jis turėtų kaip nors padaryti savo griežtą kritiką draugiškesnę, naudodamas svastiką neutraliu būdu? Reikia daryti prielaidą, kad giliausiai atmetami nacių metodai, antraip teiginys netenka prasmės.

Hopkinsas tviteryje taip pat rašo apie kaukes kaip priemonę paklusti ideologijai ir teigia, kad tai yra vienintelė jų funkcija ir istoriškai tokia buvo. „Taip buvo visada“. Kaip iš šių sakinių kartu su hashtagu „kaukės nėra švelni priemonė“ galime skaityti, kad ideologinis konformizmas kada nors buvo teigiamas dalykas? Ir dargi nacistinėje valstybėje?


Teisėja matomai ignoruoja paveikslėlio kontekstą. Paveiksliukas paimtas iš CJ Hopkinso knygos viršelio, kuria Amazon jau nebeprekiaujama. Užrašas „Naujojo normalumo reicho iškilimas“ leidžia nesunkiai atpažinti, kad „Naujojo normalumo“ ideologijai, kuri atsispindi globalistinėse ir valstybinėse struktūrose nuo pat koronos priemonių, fašistinį atspalvį suteikia vartojamas žodis „Reichas“, darantis aliuziją į Trečiąjį reichą.

Vykdant „ Koronos“ politiką kuriamas neofašistinis higienos režimas, turintis Trečiojo reicho iškilimo elementų. Šią galimą interpretaciją lydi koronos kaukės iliustracija su silpnai stilizuota svastika centre. Autorius yra gerai žinomas priemonių kritikas ir autorius, ne kartą perspėjęs dėl fašistinių tendencijų sugrįžimo: nepaprastosios ir ekstramaliosios padėties režimai, dekretais grindžiamas naujų institucijų sprendimų priėmimas, propagandos ir baimės kurstymo stiprėjimas, atviras priešiškumas (draugo ir priešo mąstymas) ir kt. Nėra žinoma, kad jis būtų padaręs kokių nors priešingų pareiškimų.



Hopkinsas savo kalboje teisme:

„2020 m. Vokietijos valdžios institucijos paskelbė nepaprastąją padėtį šalyje, kuriai pagrįsti nepateikė jokių konkrečių įrodymų, ir sustabdė konstitucinių teisių galiojimą. Panašiai pasielgė ir nacistinė Vokietija, t. y. 1933 m. kovo mėn. 2020-2022 m. Vokietijos valdžios institucijos privertė žmones nešioti simbolius, liudijančius jų atitikimą oficialiai ideologijai, ir atlikti viešus lojalumo ritualus. Tą patį darė ir naciai. Vokietijos valdžia uždraudė protestus prieš jos savavališkus potvarkius. Padedami Vokietijos žiniasklaidos, jie bombardavo mases melu ir propaganda, kuria buvo siekiama terorizuoti visuomenę ir priversti ją beatodairiškai paklusti. Jie suskirstė Vokietijos visuomenę pagal tai, kas atitinka oficialią ideologiją, o kas ne. Jie cenzūravo politiškai oponuojančius asmenis. Jie atėmė iš žmonių darbo vietas, nes jie atsisakė paklusti oficialiai ideologijai ir vykdyti beprasmiškus įsakymus. Jie kurstė masinę neapykantą „atpirkimo ožių“ klasei. Jie demonizavo ir persekiojo vyriausybės dekretų kritikus. Jie siuntė policijos pareigūnus žiauriai su jais susidoroti. Jie pasinaudojo teisės priemonėmis, kad nubaustų politinius disidentus. Nacistinė Vokietija, kaip ir dauguma kitų totalitarinių sistemų, taip pat visa tai darė. Visa tai dokumentavau savo knygoje. Aš pasisakiau prieš visa tai. Paskelbiau ne vieną esė apie tai. Apie tai rašiau tviteryje.”


Žodžio laisvės pažeidimas

Vienašališkai remdamasis iš esmės nelogišku aiškinimu, teismas nepripažįsta žodžio laisvės apimties. Net jei būtų teigiama, kad paveikslėlis ir tviterio žinutė yra dviprasmiški, t. y. leidžia skirtingai interpretuoti, teisėjas turėtų pasirinkti atsakovui palankų aiškinimą, kuris žodžio laisvei suteikia daugiausia svarbos. Būtent taip teigiama Federalinio Konstitucinio Teismo suformuotoje teismų praktikoje vadinamojoje sąveikos teorijoje (dar vadinamoje sūpuoklių teorija). Tokiu atveju aiškinimas gali ir turi būti toks: autorius kritikuoja federalinės vyriausybės priemonių režimą Corona laikotarpiu kaip panašų į nacistinį, t. y. išsako aštriausią faktinę kritiką, kurią taip pat pagrindžia savo kūrinyje. Aštrią kritiką aprėpia žodžio laisvė. Teiginį: „arba priprasti ją nešioti“ galima interpretuoti kaip satyrinį perdėjimą, kuriuo pabrėžiama tai, kas buvo pasakyta, iškeliant tolesnių represijų per kaukes perspektyvą. Berlyno teismai pažeidžia žodžio laisvę politiškai vienpusiškai koreguodami teiginių griežtumą, t. y. sankcionuodami tik nacių palyginimus valdžios kritikams.

Ar tai teisingas būdas naudoti svastiką?


Spiegel ir Stern tikriausiai taikomi kitokie standartai. Bet čia kalbama apie AFD. Objektyvus stebėtojas teisėjos pavidalu akivaizdžiai atpažįsta, kad „Spiegel“ viršelyje atsiribojama būtent užrašu „Der Spiegel“. Pačiame „Spiegel“ viršelyje nematyti jokių ženklų, kad nuo to atsiribojama ar net užsimenama, kad VFR yra infiltruota nacizmo ar bent jau paslėptai juo paženklinta. Tai rodo svastikos uždengimas VFR vėliava kaip galima tikroviška interpretacija. Užrašas „Nieko neišmokta?“ veikiau leidžia manyti, kad taip buvo visada. Vokietija visais laikais nacistinė Vokietija (Deutschland ewig Nazideutschland) – tai viena iš galimų šio viršelio interpretacijų. Ji nerimą keliančiai artima Antifa ideologijai.


Mes išgyvename Veimarą atvirkštine tvarka: teismai akli kaire akimi.


Berlyno teismai patys sau įmušė įvartį ir iš esmės patvirtino CJ Hopkinsą: „Ten, kur palyginimas uždraustas, jis tikriausiai buvo tinkamas“.


Šis tekstas pasirodė 2024 m. spalio 04 d. pavadinimu „Causa Hopkins: Finden Sie die Straftat?” svetainėje freischwebende Intelligenz.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.












Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.