Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. lapkričio 5 d. svetainėje tkp.at.
Thomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Ar Valensijos potvynio nelaimė taip pat susijusi su užtvankomis, kurios buvo išardytos vykdant ES renatūralizacijos programą? Taip manyti leidžia internete paplitę teiginiai.
Pastaraisiais metais Ispanija tapo vienu iš „renatūralizacijos“ centrų. Kelios užtvankos buvo sumažintos arba išardytos, ypač prie Valensijos miesto, ir tai buvo sutikta džiugiai. Ataskaitoje „Dam Removal Europe“ („Užtvankų šalinimas Europoje“) nurodoma, kad vien 2021 m. Ispanijoje buvo nugriautos 108 užtvankos.
Tai reiškia, kad Ispanijai vienai teko beveik pusė Europoje pašalintų užtvankų. Iš viso 2021 m. 17-oje šalių buvo demontuotos 239 užtvankos. „Geri trys ketvirtadaliai išmontuotų užtvankų buvo žemo aukščio užtvankos ir užtvankėlės (angl. weir, vok. Wehr), tačiau kiek mažiau nei ketvirtadalis buvo aukštesnės nei 2 metrų aukščio“, – tuomet pranešė „ Trending Topics“.
Jau kelias dienas X tinkle plinta įrašas, kuriame matyti, kad kelios užtvankos pašalintos prie Valensijos. Įrašas yra be šaltinių, o žemėlapyje iš „Dam Removal Europe“ (užtvankų šalinimas Europoje) matyti, kad prie Valensijos krantų pašalinta mažiau statinių.
Pirmiausia, čia pateikiamas postas, kuriuo buvo plačiai dalijamasi:
Čia yra užtvankos pašalinimo Europoje žemėlapis:
X paskyroje rasti papildomi taškai yra ne užtvankos, o užtvankėlei (angl. weir), kaip matyti kitame žemėlapyje. Ir ne tos, kurios buvo nugriautos, o tos, kurios egzistuoja. Taškai iš tiesų susiję su Turia upe. Taigi lemiamą reikšmę turi tai, ar mažosios užtvankos (weir) tebeegzistuoja, ar ne. Jei jos būtų nugriautos, potvynis tikriausiai būtų buvęs dar dramatiškesnis.
Todėl šiame poste, kurį be patikrinimo jau perėmė kai kurios alternatyvios žiniasklaidos priemonės, nepripažįstamas labai svarbus dalykas: taškai rodo ne nugriautus hidrotechninius statinius, o tuos, kurie egzistuoja. Ir net jie nesugebėjo sulaikyti vandens masės.
Vis dėlto nekvestionuojamas užtvankų panaikinimas yra kryptis, kuria eina Ispanija ir visa ES – ne tik dėl naujo ir prieštaringai vertinamo renatūralizacijos įstatymo, kuris yra įtraukta į Agenda 2030. Jame raginama renatūralizuoti upes ir ežerus. Iki 2030 m. ES turi būti „paleista“ 25 000 km upių atkarpų. Apie pavyzdinį Ispanijos vaidmenį šiame projekte „Euronews“ pranešė 2023 m. Nors vietos gyventojai dažnai priešinasi šiems planams, politikai teigia, kad tai turėtų vien privalumų.
Tačiau ar šis „renatūralizavimas“ dabar yra (iš dalies) atsakingas už pražūtingą potvynį Valensijoje? Žvilgsnis į istoriją gali padėti: 1957 m. Valensija nukentėjo nuo panašaus potvynio. Tuomet žuvo 400 žmonių. Po nelaimės miestas reagavo nukreipdamas Turia upę. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais miestas išaugo aplink nukreiptą upę, o kanalizuotos upės teka greičiau, todėl didėja potvynių pavojus. Be to, šį kartą vandens kiekis buvo milžiniškas – maždaug trečdaliu didesnis nei 1957 m.
Nors renatūralizacija taip pat galėjo turėti įtakos dabartiniam potvyniui, tačiau pirmiausia nelaimę sukėlė vandens masės. Ir apie tai jau keletą dienų vyksta daug diskusijų, anot kurių smarkus lietus taip pat galėjo būti susijęs su orų eksperimentais.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. lapkričio 5 d. pavadinimu “Renaturierung rund um Valencia” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Simbolinis vaizdas: Karel Roose, A manually operated needle dam-type weir near Revin on the River Meuse, France, Public Domain Wikimedia
