Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. gegužės 11 d. Twitter.
Sense Receptor. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šiame interviu su Dr. Drew ir Dr. Kelly Victory buvęs “BlackRock” fondų valdytojas ir “Phinance Technologies” įkūrėjas partneris Edwardas Dowdas išdėsto, kokią milžinišką žalą Amerikai atnešė COVID-19 injekcijos: prarastų gyvybių, neįgalumo, sužalojimų ir ekonominių išlaidų prasme. Dowdas, kuris anksčiau yra sakęs, kad, jo manymu, COVID “naudojamas kaip priedanga, kad būtų išvengta artėjančių riaušių iš… [pasaulinės] finansų griūties” (daugiau skaitykite čia), sako, kad, jo ir jo komandos skaičiavimais, dėl injekcijų 2021 ir 2022 m. žuvo 300 tūkst. amerikiečių, daugiau kaip 26 mln. buvo sužeisti, o vien 2022 m. prarasto darbo laiko vertė šaliai siekė 150 mlrd. dolerių.
“Atlikome JAV analizę, būtent dėl to, kad turime geriausius duomenis apie neįgalumą ir dar ką nors, ir, naudodamiesi JAV darbo statistikos biuro duomenimis kartu su mirtingumo pertekliumi… parengėme vakcinų žalos ataskaitą”, – pasakoja Dowdas Drew ir Victory. Jis pažymi, kad jo komandos parengtoje žalos ataskaitoje konservatyviai teigiama, kad 2021 ir 2022 m. dėl vakcinos poveikio “per 2021 ir 2022 m. mirė 300 000 žmonių”. Žalos ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad dėl COVID injekcijų JAV susikaupė 1,36 mln. neįgalumo atvejų, taip pat 26,6 mln. amerikiečių, “nukentėjusių nuo vakcinos”, t. y. amerikiečių, kurie “nuolat serga ir nedirba”.
“Taigi, iš viso apie 30 mln. amerikiečių [nukentėjo]; apie 10 proc. gyventojų”, – sako Dowdas. Jis priduria: “Tai iš tikrųjų atitinka klinikinių tyrimų metu pastebėtas nepageidaujamas reakcijas, todėl šis skaičius nėra labai nutolęs.”
Daugiau apie žalos ataskaitą skaitykite “Phinance Technologies” svetainėje:
Atnaujinimas (2023 05 12):
Robert W. Malone pristato Ed Dowds projektą “Phinance technologies”:
Skiepytųjų dilema
Edas Dowdas ir “Phinance Technologies” diegia mirtingumo pertekliaus analizės įrankį
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. lapkričio 20 d. rwmalonemd.substack
Robert W Malone MD, MS. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Redakcijos pastaba: Kaip visada, primygtinai rekomenduoju patiems atlikti kruopštų tyrimą ir padaryti savo išvadas. Dabar “Pfinance technologies” ir Edas Dowdas palengvino jums atlikti savo analizes. Esu dėkingas, kad turiu galimybę supažindinti su jų darbo produktu šio substacko skaitytojus.
Neseniai pasirodęs Vienybės projekto pranešimas “Neskiepytųjų dilema” įkvėpė mus, Phinance Technologies – humanity projects, pavadinti šį pranešimą “Skiepytųjų dilema”.
1. Vakcinų žala?
Išanalizavę per didelio mirtingumo ir neįgalumo tendencijas po Covid-19 vakcinacijos, sunerimome. Atrodė, kad mūsų pirminis susirūpinimas dėl spartaus vakcinos, pagrįstos nauja eksperimentine technologija, kūrimo proceso, kuris vėliau buvo panaudotas skiepijant didžiąją dalį gyventojų, pasitvirtino.
Pirmasis “dūminis ginklas” buvo JAV VAERS duomenų bazėje ir analogiškoje Europos duomenų bazėje “EudraVigilance” sukaupti mirčių ir sužeidimų duomenys. Nuo 2021 m. pradžios, kai vakcinos buvo pradėtos platinti, šiose duomenų bazėse pradėtas rodyti neįprastas mirčių ir sužalojimų, susijusių su naujomis vakcinomis, skaičius. Šios stebėsenos sistemos sukurtos tam, kad iš anksto įspėtų apie bet kokias toksiškumo problemas, tačiau manoma, kad apie nepageidaujamas reakcijas pranešama labai mažai. Šios duomenų bazės taip pat neįrodo priežastinio ryšio.
Sucharit Bhakdi ir jo kolegos pateikia įtikinamų priežastinio ryšio įrodymų nuo injekcijos iki greito vakcinos pasiskirstymo organizme per kraują, plačiai paplitusios spyglio baltymo raiškos, o vėliau – į autoimuninį panašaus uždegimo ir organų pažeidimo. Jie nustato kelius, kuriais vakcinų stebėsenos duomenų bazėse atsiranda su kraujo krešėjimu susiję įprasti nepageidaujami reiškiniai, tokie kaip insultas, širdies priepuolis ir plaučių embolija.
Dabar belieka atsakyti į klausimą, kaip iki šiol kiekybiškai įvertinti žalos mastą. Nors vis dažniau pripažįstama greitesnė žala (pvz., miokarditas), rimtą susirūpinimą kelia nuolat stebimas per didelis mirtingumas ir sergamumo tendencijos ilgesniu laikotarpiu, pavyzdžiui, neurologiniai sutrikimai, vėžys ir autoimuniniai sutrikimai. Dėl šios priežasties nusprendėme pradėti projektą “V-žala” (angl. V-damage, t. y. Vaccine-damage), skirtą šiam reiškiniui matuoti ir stebėti. Toliau pateikiama išsamesnė informacija apie projektą, jo tikslus ir pirminius rezultatus. Tačiau po beveik dvejų metų, kai bandėme pranešti apie savo susirūpinimą, sužinojome, kad atsakingiems politikams, patarėjams medicinos klausimais ir kt. labai sunku pripažinti, kad padarė klaidą vertindami tokią didelę įtaką turinčią politiką. Dauguma asmenų ir jų institucijų stipriai priešinsis “mea culpa” momentui, ir tai pirmiausia mus atveda prie paskiepytųjų dilemos.
2. Skiepytųjų dilema
Jei mūsų nuogąstavimai dėl to, kas lemia per didelį mirtingumą ir sergamumą, yra teisingi, skiepyti asmenys (dauguma gyventojų!) susidurs su dilema: arba jie A) susitaikys su realybe ir išgyvens su tokiu suvokimu susijusias sielvarto fazes, arba; B) stengsis ignoruoti realybę ir tikėsis geriausio. Išplėskime šias dvi dilemos galimybes:
A variantas
Tai “o, Dieve mano” variantas. Šį kelią pasirinkę asmenys galiausiai gailėsis, kad buvo paskiepyti. Daugumai jų greičiausiai pasiseks ir vakcina turės tik nedidelį poveikį (arba jo visai neturės), tačiau jie gali turėti draugų ir šeimos narių, turinčių sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė arba paaštrino vakcinos, ir jie supras, kad turės mokėti daugiau mokesčių dėl padidėjusio neįgalumo visuomenės lygmeniu.
Tačiau kartu su tokiu pritarimu atsiranda viltis šią problemą sumažinti. Daugiau balsų, kurie prabils garsiai, lems geresnį finansavimą ir mažesnę cenzūrą gydytojams ir mokslininkams, kurie bando ištirti vakcinų žalą ir sukurti gydymą, kad ją sušvelnintų.
B variantas
Tai “nematyti blogo, negirdėti blogo” variantas. Tai status quo, daugumos skiepytų asmenų komforto zona. Jie nori pamiršti, kad pasiskiepijo. Kaip ir likusi pandemijos dalis, jiems tai jau praeitis. Tuo metu jie jautėsi gerai, todėl nemato priežasčių dabar gailėtis dėl savo sprendimo.
Tačiau jei dauguma pasirinks šį variantą, mokslininkai ir toliau negaus pakankamai lėšų ilgalaikiam vakcinų poveikiui tirti, o jei ateis diena, kai artimam žmogui išsivystys netikėta liga, medicinos įstaigos bus suglumintos. Gydytojai gydys simptomus, nesuprasdami tikrosios priežasties, ir galbūt taikys neveiksmingą gydymą. Tačiau ką apie šias neįprastas būkles ir jų gydymo sunkumus manys B varianto asmenys? Niekas nežino, gyvenimas kartais mums meta citrinas!
Bendrovėje “Phinance Technologies” nusprendėme pasinaudoti savo mokslinių tyrimų įgūdžiais, kad padėtume asmenims ir institucijoms atpažinti šią dilemą, kad tada jie galėtų priimti sprendimus ir paskirstyti išteklius, siekdami sumažinti arba valdyti skiepų žalą.
3. Žmogiškumo projektas
Mūsų etosas – visada būti kuo arčiau tikrovės. Suprantame, kad tai padaryti yra labai sunku, nes kiekvienas žmogus turi savo išankstinį nusistatymą ir prietarus (taip pat ir mes). Mūsų tyrimo procesas yra paremtas duomenimis ir pereina per kelias analizės ir užduodamų klausimų iteracijas, kol pasiekiame tašką, kuriame suprantame reiškinį, teisingą klausimą, kurį reikia užduoti, ir mūsų analizės apribojimus (dėl duomenų arba metodikos).
Mirties atvejų perteklius
Kai pradėjome tirti mirtingumo perteklių, naudojome dažniausiai taikomą mirtingumo pertekliaus matą, pagrįstą dabartinio mirtingumo vertinimu, palyginti su atskaitos tašku, kuris paprastai atitinka 3-5 ankstesnių metų mirtingumo vidurkį. Greitai supratome, kad šis metodas yra netinkamas, nes, laikui bėgant keičiantis tam tikros amžiaus grupės gyventojų skaičiui, atsiranda paklaidų. Tai labiausiai pastebima vyresnio amžiaus grupėse, kurių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, ir jaunesnio amžiaus grupėse, kurių skaičius mažėjo (daugumoje išsivysčiusių šalių ir kai kuriose besivystančiose šalyse), nes gimstamumo rodikliai buvo mažesni už gimstamumo pakeitimo lygį. Todėl sukūrėme metodiką, pagrįstą perteklinių mirtingumo rodiklių matavimu, kuri koreguojama atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Mūsų ataskaitos apie šias perteklinio mirtingumo vertinimo metodikas skelbiamos mūsų interneto svetainėje, kad būtų galima su jomis viešai konsultuotis.
Sukūrę metodiką, pradėjome tirti Europos, Jungtinės Karalystės ir JAV perteklinį mirtingumą, remdamiesi iš oficialių šaltinių gautais duomenimis apie bendrą mirtingumą. Mirtingumo perteklių tiriame naudodami savaitės, ketvirčio ir metų duomenis, kurie iliustruoja įvairius šio reiškinio aspektus. Analizuodami stengiamės neprimetinėti savo požiūrio, nes manome, kad duomenys yra savaime suprantami (žr. 1 pav.) ir kiekvienas iš mūsų turi interpretuoti tai, ką stebi. Bendras pastebėjimas žvelgiant į duomenų visumą yra tas, kad, pradėjus skiepyti nuo Covid-19, pastebima bendra per didelio mirtingumo didėjimo tendencija. Mirtingumą lemia įvairios priežastys, tačiau sistemingą per didelio mirtingumo padidėjimą sunku pagrįsti kuo nors kitu, išskyrus sistemingo išorinio veiksnio (pavyzdžiui, masinio eksperimentinio biologinio produkto skiepijimo) įvedimą. Be to, panašu, kad mirtingumo perviršis laipsniškai didėjo nuo vyresnių iki jaunesnių amžiaus grupių, nes buvo pradėta skiepyti įvairias amžiaus grupes. Nagrinėdami savaitės duomenis, galime beveik atspėti skiepijimo pradžią vien pagal mirtingumo perviršį.
Neįgalumas
Vakcinų poveikį rodo ne tik mirtingumo perviršis, bet ir neįgalumo padidėjimas. Siekdami įvertinti šį padidėjimą, ištyrėme JAV neįgalumo tendencijas. Vėlgi nustatėme, kad nuo 2021 m. pradžios neįgalumas pradėjo didėti, o tai sutampa su vakcinų diegimu, kaip matome iš 2 pav.
V-Damage projektas
Visi pastebėti įrodymai leido mums padaryti išvadą, kad masinis skiepijimas turi žmogiškąją kainą, kurią reikia įvertinti, tinkamai paskirstant išteklius, kad būtų galima pasirengti ją valdyti ateinančiais metais. V-Damage projektą struktūrizavome taip, kad analizuotume įvairius duomenų šaltinius, teikiančius pagalbinę informaciją apie šį reiškinį, pavyzdžiui, VAERS ir V-Safe duomenų bazes, taip pat draudimo bendrovių duomenis. Pirmiausia bus tiriamos žmogiškosios sąnaudos (angl. human cost), o antrajame etape įvertinsime ekonomines sąnaudas (žr. 3 pav.).
Užduotis yra milžiniška ir ją turėtume atlikti ne mes, o reguliavimo institucijos ir valdžios institucijos, kurioms patikėjome būti tokių sudėtingų procesų sargybiniais. Savo darbu tikimės, kad skiepijamieji pabus ir supras, jog susiduria su dilema. Kol kas dauguma jų renkasi pirmiau minėtą B variantą. Tikimės, kad daugelis asmenų, kurie buvo priversti pasiskiepyti be informuoto sutikimo, supras, kad A variantas padidins jų galimybes pagerinti ne tik savo gyvenimą (jei jiems nepasiseks, kad skiepai juos paveiks), bet ir visos visuomenės sveikatą.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
