Daug senų veislių išnyko iš laukų. Teisės reforma siekiama sugrąžinti įvairovę, tačiau ES Komisija gali nepasiekti savo deklaruojamo tikslo. O ką bus su žmonėmis, kurie stengiasi išsaugoti senąsias veisles?
Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. vasario 6 d. multipolar-magazin.de.
HAKON VON HOLST, Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kas rytoj atsidurs mūsų lėkštėse, bus nuspręsta šiandien Briuselyje ir Strasbūre: ES Komisija nori reformuoti sėklų rinką. Dešimt ES direktyvų sujungiamos į naują reglamentą. Taisyklės lems, kokias sėklas ūkininkai galės pirkti. Pasak Briuselio, reikia modernių taisyklių, kurios “neatsiliktų nuo mokslo, inovacijų, technologijų ir skaitmeninimo raidos”. Turėtų būti sumažinta administracinė našta, užtikrintas aprūpinimas maistu ir išsaugota kultūrinių augalų genetinė įvairovė.
Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) jau seniai kalba apie senųjų veislių nykimą. Pavyzdžiui, JAV per pastarąjį šimtmetį išnyko apie 86 proc. obuolių, 95 proc. kopūstų ir 81 proc. pomidorų veislių. Prieš žemės ūkio industrializaciją kiekvienas regionas turėjo savo tipiškus vietinius vaisius, grūdus ir daržoves.
“Senosios veislės dažnai yra atsparesnės ekstremalioms oro sąlygoms – arba užsikrėtimui ligomis ar kenkėjais”, – rašė Federalinė žemės ūkio ministerija 2018 m. Kai kurie žmonės geriau toleruoja mažai alergizuojančias istorines obuolių veisles, o senosiose duoninių kviečių veislėse nustatytas didesnis mineralinių medžiagų kiekis.
ES Komisija savo planus pristatė 2023 m. liepos 5 d. Iki šiol jie beveik nebuvo dėmesio centre. Galbūt todėl, kad tą pačią dieną iš Briuselio atėjo kita teisėkūros iniciatyva: Pagal ją ateityje maisto produktus prekybos centrų lentynose būtų galima rasti be ženklinimo, nepaisant to, kad naudojami nauji genų inžinerijos laboratoriniai metodai. Tai naudinga didelėms korporacijoms. O ką daryti žmonėms, kurie siekia išsaugoti senąsias veisles?
Per didelė biurokratija
Susanne Gura iš skėtinės pasėlių ir gyvulių įvairovės organizacijos yra susirūpinusi dėl planuojamo sėklų reguliavimo. Net ir parduodant nedidelės apimties komercines daržovių sėklas sodininkams mėgėjams, tiekėjai turės registruotis institucijoje ir kasmet teikti ataskaitas apie parduotas veisles ir kiekius. ES Komisija taip pat nori priimti taisykles dėl sėklų pakuočių “dydžio, formos, sandarinimo ir tvarkymo”.
Gura įspėja: “Retoms veislėms, kuriomis prekiaujama labai mažais kiekiais, bet kokios administracinės pastangos praktiškai prilygsta draudimui.” Taip yra todėl, kad dauguma mažų įmonių prekiauja retomis veislėmis. Dėl savo nišos jos iki šiol išvengdavo tokių reglamentų (1).
Viena iš jų yra Johanna Sommer (vardas pakeistas). Sodininkystės meistrė neturi darbuotojų, daugina daugiau kaip 150 vienos rūšies daržovių veislių ir parduoda sėklas per internetinę parduotuvę. Ji taip pat gyvena iš jaunų augalų pardavimo. Sezono įkarštyje Sommer sode praleidžia nuo 10 iki 14 valandų per dieną. Ką ji mano apie naujus reglamentus? “Tai yra ta akimirka, kai sakau, kad aš nebedirbsiu”.
Visi, kurie ūkininkams parduoda sėklas, net ir labai mažais kiekiais, turės laikytis papildomų taisyklių: Po derliaus nuėmimo kiekvienos veislės sėklų mėginys turi būti ištirtas laboratorijoje. Taip pat būtų reikalaujama nepriklausomos kritinių taškų ūkyje stebėsenos ir tiekiamų sėklų pirkėjams registravimo.
Draudimas prekiauti laisvomis veislėmis
Šiuo metu Vokietijoje galioja ši nuostata: daržovių, javų ar ankštinių augalų sėklomis komerciniais tikslais galima prekiauti tik tuo atveju, jei veislė turi oficialų leidimą. Taip siekiama užtikrinti, kad vienos daržovių veislės augalai išvystytų vienodas savybes, nepaisant to, kad auginami skirtinguose laukuose. Be to, naujos javų veislės turi pagerinti bent vieną savybę, palyginti su visais jų rūšies atstovais, kuriais anksčiau prekiauta rinkoje. Dėl šios priežasties leidimai išduodami tik nedidelei jų daliai.
Pirmasis išsamus prekybos sėklomis apribojimas Vokietijoje įvestas dekretu 1934 m. kovo 26 d. Federalinės žemės ūkio ministerijos išleistoje brošiūroje apie senųjų salotų veislių įvairovę cituojama teisės akto ištrauka: Reichsnährstand buvo įgaliotas “riboti veislių skaičių, atsižvelgiant į nacionalinės kultūros poreikius, uždraudžiant prekiauti tam tikromis veislėmis kaip sėklomis”. Iš 212 salotų veislių, kuriomis prekiauta, 30 galiausiai buvo įtrauktos į Reicho veislių sąrašą, rašoma toliau.
Tokie žmonės kaip Johanna Sommer prekiauja laisvomis veislėmis ir gali netrukdomi dirbti savo darbą. “Mus persekioja ne todėl, kad tai politiškai pageidautina”, – sako Susanne Gura. Apie tai buvo informuota valstybės institucija, atsakinga už prekybos sėklomis priežiūrą: Daržovių sėklų pardavimas per mažas internetines parduotuves nėra kontroliuojamas. “Tam neturime žmogiškųjų išteklių”. Jie griežtesni, kai kalbama apie sėklinius grūdus.
Šiuo atveju planuojamu ES reglamentu sukuriamas teisinis saugumas: neleistinų veislių sėklų pardavimas sodininkams mėgėjams būtų aiškiai leidžiamas, bet draudžiamas ūkininkams. Kaip tai dera su tikslu remti “biologinę įvairovę žemės ūkyje”?
Privilegija ūkininkams
Magdalena Prieler Briuselyje atstovauja Austrijos organizacijai “Arche Noah”. Ši organizacija saugo 5 500 daržovių, vaisių, javų ir ankštinių augalų veislių. Tik 62 iš jų yra autorizuotos. Daržininkai ir ūkininkai, pateikę prašymą, gali gauti sėklų iš archyvo. “Valdžios institucijos neturėtų laiko viso to registruoti, o mes taip pat negalėtume sau to leisti”, – sako Prieleris. Prie administracinių pastangų prisidėtų ir mokesčiai.
Prieleris pritaria nuomonei, kad ūkininkai turėtų turėti galimybę be jokių kliūčių pirkti ir parduoti sėklą be licencijos, taip pat ir tam, kad senų veislių išsaugojimas turėtų ekonominį pagrindą. 2023 m. lapkričio 27 d. politikos pareigūnė pasirodė ES Parlamento Žemės ūkio komitete: “Jei manome, kad savo ūkininkams norime geriausio, kodėl neleidžiame jiems patiems nuspręsti?” – klausė ji.
Pagal naująjį ES reglamentą ūkininkams būtų leista keistis sėklomis tarpusavyje – jei tik veislės selekcininkas nepateiks pretenzijų dėl licencijos ir jei nebus viešos reklamos. Be to, valstybės narės turi nustatyti didžiausius kiekius kiekvienai augalų rūšiai ir metams. Jei to nepakanka, ūkininkas turės užsiregistruoti kaip prekiautojas sėklomis ir laikytis tų pačių taisyklių kaip ir didelės sėklų bendrovės. “Ūkininkų įžeidimas”, – sako Prieleris.
Reglamento konstatuojamosiose dalyse ES Komisija rašo, kad kiekio apribojimo tikslas – užtikrinti, kad ūkininkams taikoma išimtimi “nebūtų piktnaudžiaujama”. Spaudos tarnybai pateiktas užklausimas dėl piktnaudžiavimo grėsmės buvo nesėkmingas; pažadėto atsakymo iš Briuselio taip ir nepavyko gauti. Tačiau 180 puslapių poveikio vertinime, kurį ES Komisija paskelbė tuo pačiu metu kaip ir reglamentą, pateikiama informacija apie tai, į kurią pusę pučia vėjas:
“Kalbant apie sėklų mainus nepinigine forma, sėklų sektorius yra susirūpinęs, kad ūkininkai gali piktnaudžiauti visiška išimtimi, ir ragina nustatyti kiekybinį apribojimą.”
Sėklų pramonės aukso kasyklos
Pinigų lobizmui yra: Europos asociacija “Euroseeds” atstovauja sėklų pramonei Briuselyje, kasmet vidutiniškai 12 etatų ir 1,75-2 mln. eurų biudžetą. Todėl jos finansiniai įsipareigojimai prilygsta mažmeninei ir didmeninei prekybai atstovaujančios organizacijos “EuroCommerce” įsipareigojimams. Automobilių gamintojų asociacija ACEA skiria nuo 2,5 iki 2,75 mln. eurų, Europos ūkininkų asociacija COPA-COGECA – ne daugiau kaip 900 000 eurų.
Didelės korporacijos turi savo ES lobistinius skyrius: Bayer, pirmaujanti sėklų versle po Monsanto perėmimo, iš viso turi 23 etatinius darbuotojus, kurių biudžetas siekia apie 6 mln. eurų, o konkurentė BASF – 22 etatinius darbuotojus, kurių biudžetas siekia 3 mln. eurų.
Švieži genai naudingi visiems, kurie augina augalus. Šešios pasaulyje pirmaujančios sėklininkystės įmonės yra atstovaujamos Vokietijos federalinėje augalų selekcininkų asociacijoje: Bayer, Corteva, Syngenta, BASF, Limagrain ir KWS Saat. Organizacija savo septynis “politikų lūkesčius” apibendrina brošiūroje. Penktasis reikalavimas: “Užtikrinti visuotinę prieigą prie augalų genetinių išteklių”.
Šiam tikslui taip pat tarnauja tarptautinė sėklų sutartis ITPGRFA. Ji įsigaliojo 2004 m. Ją, be beveik 150 šalių, yra pasirašiusi ir Europos Sąjunga. Ji įsipareigoja supaprastinti prieigą prie augalų genetinių išteklių moksliniams tyrimams ir selekcijai bei stengtis juos apsaugoti. Smulkieji ūkininkai yra šios įvairovės šaltinis.
Tie, kurie saugo lobį ir dalijasi juo su kitais, gali tikėtis, kad jiems bus deramai atlyginta. Tačiau kad ir kaip sunku būtų grąžinti Europos ūkininkams teisę parduoti savo laisvas veisles vieni kitiems, šis tikslas nebuvo įtrauktas į Sėklų sutartį (2). Joje vis dėlto yra skirsnis apie ūkininkų teises. Tačiau jame aiškiai nurodoma, kad teisę naudoti savo derliaus sėklas, jomis keistis ar prekiauti ir toliau reglamentuoja nacionaliniai įstatymai.
2023 m. lapkričio 27 d. Žemės ūkio komiteto posėdyje parlamentarai taip pat ne kartą pabrėžė senųjų veislių svarbą naujų veislių selekcijai (3). Tačiau tokios asociacijos, kaip “Nojaus arka”, nenori saugoti sėklų šaldytuve, kad jas kada nors galėtų panaudoti korporacijos. “Mes norime, kad ši įvairovė patektų į laukus”, – komitete sakė Magdalena Prieler.
Naujas naratyvas, nauja laimė
Vokietijos federalinė augalų selekcininkų asociacija mano, kad leidimas ūkininkams ateityje keistis sėklomis tarpusavyje nueina per toli. Ji ir toliau agituoja už draudimą, teigiama 2023 m. kovo mėn. metinėje ataskaitoje, tačiau ES Komisija turi tikėtis pasipriešinimo, jei norėtų patenkinti šį reikalavimą. Skirtingai nei Vokietijoje, Prancūzijoje ūkininkams leidžiama keistis sėklomis nuo 2016 m. (4).
Briuseliui jau prieš 10 metų nepavyko reformuoti sėklų teisės aktų. ES Parlamentas ir ES Taryba jį atmetė. Pagal senąsias ES direktyvas valstybėms narėms palikta daugiau erdvės individualiam reglamentavimui. Jei Komisija nori sustiprinti savo įtaką ir pakeisti nacionalinius įstatymus reglamentu, ji turi atsižvelgti į ES valstybių narių interesus.
Briuselis taip pat nori įtikinti pilietinę visuomenę. Pirmasis bandymas reformuoti 2013 m. sukėlė plačius visuomenės protestus. Vien Austrijoje 400 000 žmonių pasirašė peticiją “Laisvė įvairovei”. Ir Briuselis sužinojo kai ką naujo: Päivi Mannerkorpi, ES Komisijos grupės vadovė, 2021 m. viename sėklų pramonės žurnale analizavo, kas būtų svarbu, jei reforma būtų vainikuota sėkme. “Būtų svarbu neatsilikti nuo diskusijų ir debatų, ypač per socialinę žiniasklaidą.” Ir toliau:
“Galiausiai svarbiausia, kuris naratyvas nugalės”.
Atrodo, kad šį kartą ES Komisija, geriau atsižvelgusi į biologinės įvairovės aspektą, pelnė tašką. Protestai daug santūresni.
Galimybė įvairioms veislėms
Vienais skaičiavimais, keturios bendrovės dalijasi pusę pasaulinės sėklų rinkos ir 60 proc. agrochemijos verslo (5). Korporacijos gamina savo veisles pasaulinei rinkai. Sėklos skirtos išauginti standartizuotų savybių augalus. Tai atitinka racionalizuoto žemės ūkio poreikius.
Vienodumą atspindi genetinė sudėtis. “Genetiškai labai vienodos veislės neturi gebėjimo prisitaikyti prie vietos sąlygų”, – sako Magdalena Prieler (Magdalena Prieler). Tai dar viena priežastis, kodėl joms reikia palankių oro sąlygų ir pesticidų naudojimo. Senosios veislės yra kitokios. Tačiau jei jos nebeauginamos, “jos neturi galimybių prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų”, rašoma Federalinės žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.
Naujajame sėklų įstatyme numatyta supaprastinta leidimų išdavimo procedūra veislėms, kurios skiriasi savo genetika ir išvaizda. Kažkas panašaus šiuo metu galioja ir Saugotinų veislių potvarkyje, nors jame nustatyti griežtesni reikalavimai tokioms kultūroms kaip javai. Ateityje jie nebebus taikomi, kaip ir draudimas prekiauti saugomomis veislėmis už jų kilmės regiono ribų. Tai palengvintų veislių, užtikrinančių didesnę įvairovę, patekimą į ūkininkų ir daržininkų laukus.
Profesionalių augintojų problemos
Tačiau standartinių veislių, kurios yra paklausios komerciniame žemės ūkyje, kliūčių vis daugėja: dabar vaisių ir daržovių veislės taip pat turi įrodyti, kad tam tikromis savybėmis yra pranašesnės už jau parduodamas veisles, ir tik tada gali būti patvirtintos. Vokietijos žemės ūkio ministerija tai vertina kritiškai. “Ypač mažoms įmonėms, kurios kuria regionui pritaikytas, tvirtas veisles”, tai gali būti “papildoma, neįveikiama našta”, atsakė atstovas spaudai, kai buvo paklaustas. Austrijos gimininga ministerija taip pat nepritaria šiam reglamentui ir su savo pozicija dalyvauja derybose.
Gebhardas Rossmanithas, ekologinę augalininkystę vienijančios organizacijos valdybos narys, komentavo: “Turime tikėtis didžiulio išlaidų padidėjimo”. Būsimi tvarumo kriterijai, susiję su leidimų išdavimu, taip pat palieka neatsakytų klausimų. Tarp jų – veislės atsparumas ligoms, kuris turėtų sumažinti pesticidų naudojimą. “Mums tvarumas yra sisteminis klausimas”, – prieštarauja Rossmanith.
Žemės ūkio organizacijos konfliktas
Laiške ES Komisijai Vokietijos ūkininkų asociacija įspėja apie naujas išlaidas dėl didėjančios administracinės naštos. Lengvesnis patekimas į rinką įvairiarūšėms veislėms taip pat vertinamas kritiškai. Kyla grėsmė, kad bus susilpninta “inovacinė augalų selekcijos jėga”.
Savo neigiama pozicija ūkininkų asociacija užima visiškai kitokią poziciją nei smulkiųjų ūkininkų organizacijos, tokios kaip La Via Campesina ir AbL. Tačiau Vokietijos ir Europos ūkininkų organizacijų prezidentas Joachimas Rukwiedas (Joachim Rukwied) atstovauja ne tik ūkininkų interesams. Didžiausia Vokietijos žemės ūkio produkcija prekiaujanti įmonė Baywa AG yra trijų regioninių ūkininkų organizacijų narė. Baywa taip pat atstovauja Vokietijos federalinė augalų augintojų asociacija, o J. Rukwiedas užima remtinas pareigas akcinės bendrovės stebėtojų taryboje.
Įvairūs Raiffeisen kooperatyvai ir bendrovės dalyvauja augalų veislininkystės veikloje. Rukwied yra Vokietijos Raiffeisen asociacijos, kuri savo ruožtu yra Ūkininkų asociacijos narė, vykdomojo komiteto narė. 2021 m. abi organizacijos ES Komisijai pateikė identiško turinio deklaraciją, kurioje išdėstė savo pageidavimus dėl naujų sėklininkystės teisės aktų (6). Rukwied taip pat yra Modernaus žemės ūkio forumo vykdomojo komiteto narys kartu su Bayer, BASF, Vokietijos federalinės augalų selekcininkų asociacijos, Vokietijos Raiffeisen asociacijos, Südzucker ir dar dviejų organizacijų atstovais.
Vokietija nepasitiki ES Komisija
Paskutinį kartą ES Ministrų Taryba sėklų reglamentą svarstė 2023 m. gruodžio 11 d. Vokietija išreiškė abejonių dėl Briuselio pasiūlymo teisinės formos ir teigė, kad naujosios taisyklės turėtų būti parengtos kaip direktyva, o ne kaip reglamentas, nes priešingu atveju “tektų beveik visiškai atsisakyti išbandytų nacionalinių teisės aktų, kurie yra optimaliai pritaikyti prie regioninių sąlygų”.
Už sėklų sertifikavimą atsakingų valstybės institucijų darbo grupė atmeta siūlomą reglamentą ir įspėja, kad “papildomos išlaidos bus perkeltos ūkininkams”. Kadangi įstatymo projekte skelbiama “15 deleguotųjų aktų ir 23 įgyvendinimo aktai”, įvertinti poveikį “būtų galima tik labai ribotai”.
Reglamento projektas pažeidžia tikrumo principą (vok. Bestimmtheitsprinzip), taigi ir ES sutartis, rašo teisininkas, atstovaujantis Arbeitsgemeinschaft bäuerliche Landwirtschaft (AbL). Teisinis tekstas “pasirodo esąs perkrautas įgyvendinimo reglamentų leidimų pagrindais ir pagrindiniuose punktuose lieka nepakankamai apibrėžtas teisinis pagrindas”.
Ženevos akademijos, žmogaus teisių švietimo ir mokslinių tyrimų institucijos, kurios vienas iš steigėjų yra Ženevos universitetas, tyrėjai pažymi, kad ūkininkams nesuteikta jokių galimybių dalyvauti baigiamajame sėklų įstatymo rengime. Praleidžiama galimybė integruoti ūkininkų teises, suformuluotas JT rezoliucijoje UNDROP.
Perspektyvos
Prieš 2023 m. lapkričio 27 d. posėdį parlamento komitete Magdalena Prieler ir kiti kampanijos dalyviai prie įėjimo dalijo senas pupelių veisles. Šių sėklų genų bankai ar prekybininkai neturėtų parduoti ūkininkams. Parlamentarams tai buvo labai iliustratyvu. Posėdžio pabaigoje posėdį moderavęs parlamento narys Danielis Buda pasakė, kad svarbu, jog ši įvairovė taip pat būtų panaudota, džiaugėsi Prieler. Tačiau dar neaišku, ar Ministrų taryba ir parlamentas atsižvelgs į jos prašymą. Daugeliui šalių projektas jau dabar yra per daug liberalus.
Pastabos
(1) Prekybos sėklomis įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad apie prekybos sėklomis veiklą turi būti pranešta regioninei tarnybai, jei sėklos parduodamos ne tik galutiniams vartotojams mažose pakuotėse. Įvežamos ir išvežamos sėklos įrašai turi būti saugomi šešerius metus. Pagal Sėklos registravimo potvarkio 1 straipsnio 3 dalį, įrašų nereikia, jei sėkla parduodama labai mažais kiekiais (išsamesnis šios sąvokos apibrėžimas pateiktas Sėklos potvarkio 42 straipsnyje ir 6 priede).
(2) Žr. taip pat JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais Olivier De Schutter ataskaitą “Sėklų politika ir teisė į maistą” (»Seed policies and the right to food«), 2009 m., p. 8 ir toliau.
(3) Žr. vaizdo įrašą apie 16:00, 16:05 arba nuo 17:38:20 val.
(4) Šį faktą nurodo pati Komisija: Study supporting Impact Assessment, 2022 m. spalio mėn. 332 p. Žr. taip pat Prancūzijos įstatymą.
(5) Turime kalbėti apie įvertį, nes, nors korporacijų pardavimų duomenys yra žinomi, bendrą pasaulinės rinkos apimtį galima tik apytiksliai įvertinti. EBPO rašo: “Kai kuriuose labai apibendrintuose vertinimuose bandyta sujungti Didžiojo šešeto pardavimų duomenis su pasaulinės sėklų rinkos dydžio įverčiais, siekiant apskaičiuoti pasaulinės rinkos koncentracijos rodiklius. Tačiau pasauliniai skaičiai gali nepakankamai arba per daug įvertinti rinkos koncentracijos laipsnį konkrečiose rinkose.”
(6) Žr. Raiffeisenverband ir Bauernverband pareiškimą.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. vasario 6 d. pavadinimu „Neue EU-Saatgut-Verordnung: Was wird aus dem genetischen Kulturerbe?“ svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
