Autoriai Torsten Engelbrecht, Claus Köhnlein
Mirštamumo duomenys rodo, kad dauguma vadinamų mirčių nuo koronaviruso iš tikrųjų sietinos su masiniu ypač toksiškų medikamentų vartojimu.
Tokios piktalėmės pranašystės, kaip Vokietijos vyriausiojo virusologo Christiano Drosteno kovo 6 d. paskelbta kasandriška prognozė, neva Vokietijoje „reikia tikėtis 278 000 mirties nuo koronaviruso aukų“, suteikė politikams dingstį įgyvendinti griežtos izoliacijos priemones. Bet ne tik tada toks siaubo scenarijus neturėjo mokslinio pagrindo. Net ir dabar faktiniai duomenys rodo, kad daugelyje šalių, taip pat ir Vokietijoje, mirštamumas visiškai nebuvo padidėjęs, o šalyse, kuriose mirštamumas padidėjęs buvo (Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Amerikoje), viruso dėl to pagrįstai, galutinai ir nepajudinamai apkaltinti neišeina. Įrodymai rodo visai ką kitą: daugelį žmonių pirma laiko į mirtį pastūmėjo būtent masinis preparatų, tokių kaip hidroksichlorokvinas, „Kaletra“ (lopinaviras / ritonaviras) arba azitromicinas, skyrimas.
Australijos Viktorijos valstijai su sostine Melburnu neseniai pasauliui pademonstravus, kaip atrodo griežčiausio lygio izoliacija – su tokiomis taisyklėmis, kai policija be paieškos orderio gali įsibrauti į namus, kai negalima būti gatvėje po 20 valandos arba netgi draudžiamos vestuvės – Amerikos ekonomikos mokslinių tyrimų instituto redakcijos vadovas Jeffrey A. Tuckeris rašė: „Melburnas virto pragaru žemėje. Norom nenorom į galvą ateina Tacito posakis apie Senovės Romos imperiją: „Sukūrėme dykumą ir pavadinome ją taika“ (1) (lotyniškai: Solitudinem faciunt, pacem apellant).
Tiesą sakant, tokios drakoniškos priemonės dar labiau primena farsą žinant, kad bet kokia izoliacija neturi jokio mokslinio pagrindo ir prieštarauja sveikai žmogiškai nuovokai. Susikoncentravus tik į neva labai mirtiną virusą vardu SARS-CoV-2 ribojama galimybė pamatyti tikrąsias priežastis, ypač susijusias su vadinamaisiais mirties dėl COVID-19 atvejais – eksperimentinį ir masinį labai toksiškų medikamentų skyrimą.
Jau vien faktas, kad, anot Tuckerio, „nuo kovo mėnesio Australijoje savižudybių skaičius 50 procentų viršija oficialiai skelbiamą mirusių nuo Covid-19 skaičių“ (2), turėtų priversti daugumą susimąstyti. Arba kad ir oro užterštumo tema: nors dėl to kasmet pasaulyje anksčiau laiko miršta daugiau kaip 3 milijonai žmonių (3), sprendimus priimantiems pareigūnams nekyla mintis uždaryti teršėjus, į aplinką išmetančius smulkiąsias dulkes.
Nepaisant to, SARS-CoV-2 nustatyti naudojami polimerazių grandininės reakcijos (PGR) testai, kurie atliekami masiškai ir kurių „teigiamas“ rezultatas pateikiamas kaip izoliacijos pagrindimas, moksliniu požiūriu neturi jokios reikšmės (4). Tai patvirtina jau tas faktas, kad tie testai nepagrįsti galiojančiu „auksiniu standartu“, tą, pvz., viename ABC televizijos interviu patvirtino ir australų infekcinių ligų specialistas Sanjaya Senanayake (5). Net Australijos vyriausybės tinklalapyje pripažįstama, kad PGR testai visiškai nepatikimi.
Be to, tyrimai rodo, kad įvedus izoliaciją ir prievolę dėvėti veido kaukes nesumažėjo nei užsikrėtimų, nei mirties rodikliai (6).
Izoliacija tokiuose kraštuose kaip Australija atrodo dar absurdiškesnė žinant, kad ten pagal oficialius duomenis mirčių dėl koronaviruso skaičius „siekia 26 atvejus vienam milijonui gyventojų, matuojant per šešių mėnesių laikotarpį“, kaip neseniai OffGuardian paskelbtame straipsnyje rašė australų žurnalistas Davidas Jamesas (7). To su geriausiais norais negalima vadinti viruso sukelta pandemija. Jamesas rašo, kad „vyriausiasis Viktorijos sveikatos priežiūros pareigūnas netgi prisipažino, kad visai nebūtina testuoti dėl viruso, tiesiog kiekvienu atveju, kai yra į gripą panašių simptomų, reikia dalyti prielaidą, kad tai COVID-19“. „Be to, reikia pastebėti, kad mirties, susijusios su gripu, atvejų Australijoje neįprastai mažai.“
Ir ne tik Australijoje – daugelyje kitų šalių visame pasaulyje per pirmąjį šių metų pusmetį padidėjusio mirštamumo nenustatyta. Štai Vokietijoje ir Portugalijoje mirštamumo rodikliai netgi šiek tiek žemesni nei vienais ar kitais praėjusiais metais. Toks rezultatas pateikiamas ir analitiniame straipsnyje „Nes jie (priimantys sprendimus) nežino, ką daro“, kurio autorius Stefanas Austas – buvęs Spiegel vyriausiasis redaktorius, nuo 2014 m. leidžiantis dienraštį Welt (8).
Tai, kad tokiose šalyse kaip Vokietija „negali būti nė kalbos apie padidėjusį mirštamumą“, kaip Austui konstatavo vienas aukšto rango federalinės ministerijos pareigūnas, „kai kurie žmonės pristato kaip vyriausybinių priemonių sėkmę. Tačiau tokiam teiginiui patvirtinti galimybių nėra“, rašo buvęs Spiegel redaktorius. Švedijos pavyzdys rodo, kad dėl koronaviruso mirusių žmonių amžiaus vidurkis yra aukštesnis už šalies mirštamumo vidurkį, kaip ir daugelyje kitų šalių – be to, daugiausia mirusiųjų buvo sunkiausiai sergantys slaugos įstaigų pacientai. „Jų gyvybių nebūtų išgelbėjusi ir griežčiausia bendroji izoliacija.“
Mirštamumas buvo padidėjęs trumpai – vien dėl to viruso hipotezė yra absurdiška
Niekas neneigia, kad kai kuriose šalyse pirmąjį 2020 metų pusmetį registruota žymiai daugiau mirčių nei pernai. Tai ypač taikytina Italijai, Ispanijai, Prancūzijai, Anglijai, Belgijai, Nyderlandams ir JAV. Visgi hipotezę, kad ten siautėjo naujas, ypatingai mirtinas virusas, paneigia vien tai, kad būtent šios šalys įgyvendino labai griežtą izoliacijos politiką. Vadovaujantis viruso hipotezės logika, būtent šiose šalyse turėjo būti mažiausiai mirties atvejų.
Bet štai Belgijoje mirusių skaičius 100 000 gyventojų yra aštuonis kartus didesnis nei jos tiesioginėje kaimynėje Vokietijoje. Arba paimkime Ispanijos pavyzdį – joje mirusių skaičius buvo įspūdingais 22 kartais didesnis nei Lenkijoje, o tiesioginė Ispanijos kaimynė Portugalija mirštamumo padidėjimo visai nefiksavo. Viruso sukeltos pandemijos, kuri šalia esančias šalis paliestų taip skirtingai, būtent šiais laikais netgi negali būti.
Šio straipsnio bendraautorius vidaus ligų gydytojas Clausas Köhnleinas apie tai rašė savo birželio pabaigoje paskelbtame laiške Vokietijos gydytojų žurnalui „Deutsche Ärzteblatt“. Jame pateikė šią išvadą:
„Atsižvelgiant į faktą, kad įvairiose Europos šalyse skelbiami labai skirtingi padidėjusio mirštamumo skaičiai, galima numanyti, kad tai susiję su skirtingo agresyvumo gydymu, taikomu įvairiose šalyse“ (9).
Be to, didesnis mirštamumas daugelyje šalių stebėtas tik trumpai – maždaug dvi-tris savaites balandžio mėnesį. Kaip rodo Euromomo mirštamumo statistika, net ir tose šalyse iki kovo vidurio kreivių kursas buvo gan nuobodus, tada jos staigiai šoko į viršų ir balandžio viduryje vėl drastiškai krito. Tai kaip aiški smailė matoma Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir JK diagramose (žr. grafikus toliau):
Šios diagramos aiškiai rodo, kad tai, kas vadinama COVID-19, negali būti mirtino viruso protrūkis, nes iš jų matoma, kad pirmąjį 2020 m. pusmetį mirštamumas buvo padidėjęs vos keliose Europos šalyse (Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Anglijoje (smailės kreivės) ir jis buvo padidėjęs labai trumpai – su staigių pakilimu ir tokiu pat staigiu kryčiu per vos dvi-tris savaites balandžio mėnesį. Tokių „smailių“ negali sukelti joks virusas, ypač ne tipiniu gripo sezonu. Ir dar, pvz., Vokietijoje, kuri tiesiogiai ribojasi su Prancūzija ir Belgija, mirštamumas padidėjęs nebuvo. Tas pats pasakytina apie Austriją, kuri yra Italijos ir Šveicarijos kaimynė, ir Portugaliją, besiribojančią su Ispanija. Be to, kai Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Anglijoje, fiksavusiose trumpą bei reikšmingą mirštamumo padidėjimą, buvo įvestos griežtos izoliacijos priemonės, mirštamumas tik nežymiai padidėjo Švedijoje, kuri jokios izoliacijos netaikė. Tai taip pat paneigia viruso hipotezę. Šveicarijos „smailė“ gan plokščia todėl, kad vokiškai šnekančioje Alpių šalies dalyje, kurioje gyvena du trečdaliai visų gyventojų, mirštamumas nebuvo padidėjęs, bet jis buvo išaugęs itališkai ir prancūziškai šnekančioje dalyje. Gal virusas nedrįso paliesti Šveicarijos vokiečių? Juk tai visiška nesąmonė!
Operuojant skaičiais tai reiškia, kad šiose Europos šalyse per kelias savaites mirė 60–70 tūkstančių žmonių daugiau, nei paprastai tokiu metų laiku. Dar reikia pridėti 130 000 papildomų mirčių atvejų JAV, nustatytų per pirmąjį 2020 m. pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais dvejais metais (mirštamumo rodiklis 2020 m. pirmąjį pusmetį JAV siekė 0,48 procento, o 2018 m. ir 2019 m. – 0,44 procento). Visgi, kitaip nei Europoje, „smailė“ Jungtinėse Valstijose buvo platesnė (tai reiškia, kad ji apima ne tik kelias savaites balandžio mėnesį), o padidėjusio mirštamumo apogėjus pasiektas balandžio 11 d., t. y. dvi savaites vėliau nei Italijoje, kur ir prasidėjo pasaulinė ‚išmirimo‘ drama (žr. grafiką toliau).
To, kad ne gripo sezono metu vos per kelias savaites staiga miršta keliomis dešimtimis tūkstančių daugiau žmonių nei paprastai, negalima paaiškinti virusu. Tokio viruso tiesiog nebūna. Net jeigu ir būtų toks virusas superžudikas, jis Švedijos, neįvedusios visai jokios izoliacijos, kreivėje turėjo įpiešti milžinišką smailę. Bet taip nėra.
Vietoj to Švedijos diagramoje matomas tik plokščias „kyšuliukas“ (žr. pirmiau). Be to, mirštamumo rodiklis (t. y. mirčių skaičiaus santykis su bendrosios populiacijos skaičiumi) Švedijoje pirmąjį 2020 m. pusmetį buvo tik truputį aukštesnis nei, pvz., 2017 m. ir 2018 m.: 0,48 procento, palyginti su 0,46 procento (10).
Todėl šį trumpalaikį mirštamumo padidėjimą galima būtų paaiškinti tik su virusu nesusijusiomis priežastimis. Taip pat turima patikimų įrodymų, kad pagrindinis vaidmuo čia teko masiniam didelių dozių toksiškų medikamentų skyrimui – medikamentų, kurie (atliekant dėl pasaulinio masto tyrimą ir kitais sumetimais) masiškai eksperimento būdu naudoti žmonėms ir dešimtims tūkstančių tokių „laboratorinių triušių“ kainavo gyvybę. Nenuostabu, kad po tokių eksperimentų liko vis mažiau pacientų, galinčių numirti, todėl be kita ko krito ir mirštamumo kreivės.
Viruso tezės nepagrįstumą rodo ir atidesnis Vokietijos atvejo nagrinėjimas. Pirmiau pateikta Euromomo kreivė Vokietijai rodo tik sostinės Berlyno skaičius. Visos Vokietijos duomenis pateikia Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (žr. diagramą toliau, kurioje nurodyti mirties atvejų skaičiai Vokietijoje). Pagal ją, 2019 m. kovo mėnesį mirė 86 500 žmonių.
„2018 m. kovą, kai gripo banga buvo ypač stipri, mirė 107 100. Tai reiškia, kad ir be koronaviruso pandemijos tie skaičiai gali stipriai svyruoti, ypač tipiniu gripo laikotarpiu“, rašoma įstaigos tinklalapyje (11). Jau tai parodo, kad čia negali būti nė kalbos apie „mirtį sėjantį koronos maršą“.
Diagrama taip pat rodo, kad ir Vokietijoje fiksuota „smailė“, bet irgi tik tą patį trumpą laiką balandžio mėnesį. Be to, ta „smailė“ labai plokščia, nes 2020 m. balandžio mėnesį mirė 6 600 žmonių daugiau nei 2019 m. balandį ir 4 200 žmonių daugiau nei 2018 m. balandį (12). Tikra pandemija atrodytų visiškai kitaip. Remiantis preliminariais federalinės statistikos tarnybos duomenimis, nuo 19 kalendorinės savaitės (nuo gegužės 4 d. iki 10 d.) mirčių skaičius „vėl atitiko ankstesnių metų vidurkį“. „Liepos viduryje mirčių skaičius nukrito iki mažiausios vertės.“ Rugpjūčio mėnesį mirčių skaičius vėl kiek pakilo, tačiau ne dėl mirtino viruso, o dėl karščio bangos.
Beje, kreivės smailė šių metų balandžio viduryje (susijusi su keliais tūkstančiais atvejų padidėjusiu mirštamumu, palyginti su 2019 ir 2018 metais) gan tiksliai sutapo su padidėjusiu eksperimentiniu vaisto nuo maliarijos hidroksichlorokvino skyrimu vadinamiesiems COVID-19 pacientams (toliau lemiamas šio vaisto vaidmuo aprašytas išsamiau).
Kaip informavo žurnalas Spiegel, nuo kovo mėnesio šis vaistas, remiantis Vokietijos valstybinės ligonių kasos AOK analize, Vokietijoje susilaukė didelio susidomėjimo ir tą mėnesį buvo skirtas „beveiki 10 000 pacientų daugiau ne ankstesnį mėnesį“ – jį vartojo pacientai, kurių didžioji dauguma buvo labai seni ir turėjo sunkių sveikatos problemų, todėl jiems toks toksiškas medikamentais kaip hidroksichlorokvinas kėlė ypatingą pavojų. Balandžio ir gegužės mėnesiais preparato skyrimas vėl stipriai sumažėjo (13).
Būtų naivu tikėtis, kad visuotinės COVID-19 panikos metu (kuri antrąją kovo pusę buvo ypač rėksminga), Vokietijoje eksperimentiniu būdu visai nebūtų skiriami labai toksiški medikamentai, tokie kaip hidroksichlorovinas arba antivirusinis vaistas „Kaletra“ (lopinaviras / ritonaviras).
Reikia pastebėti, kad kovo 20 d. YouTube kanale transliuotas Russia-Today interviu su šio straipsnio bendraautoriumi Clausu Köhnleinu, kuriame jis kritikavo labai toksiškų medikamentų skyrimą eksperimento tvarka. Interviu per trumpą laikotarpį susilaukė 900 000 peržiūrų (14). Po transliacijos praėjus kelioms dienoms jam paskambino tuometinė Socialinės medicinos instituto Charité skyriaus doktorantė Felicia Kleimaier.
F. Kleimaier paklausė Clauso Köhnleino, ar jam aišku, kad jo kritinis pasisakymas laikytinas trukdymu taikyti COVID-19 antivirusinį gydymą. Jis atsakė, kad jeigu dėl interviu išsakytos jo nuomonės tikrai bus skiriama daug mažiau medikamentų, tada jis pasiekė tai, ką ir norėjo pasiekti. Tie medikamentai ne tik nėra kompetentingų tarnybų registruoti COVID-19 indikacijai, bet ir veikia slopindami imunitetą, todėl gali būti mirtini būtent sunkiai sergantiems žmonėms.
Jau minėtame skaitytojo laiške, kurį paskelbė gydytojų tinklaraštis „Ärzteblatt“, Köhnleinas apie tai rašo:
„Gali būti, kad mes Vokietijoje todėl išsisukome palyginti lengvai, nes nuo pat pradžių atsargiau elgėmės su terapija ir (arba) remdamiesi prasta Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Anglijos patirtimi laiku pasimokėme ir antivirusinio gydymo praktiškai netaikėme“ (15).
Atvejo tyrimas 2020 m. vasario 18 d. „Lancet“ – perteklinio medikamentinio gydymo planas
Masinį eksperimentinių vaistų panaudojimą galėjo paskatinti ir tokie straipsniai kaip šis, vasario 18 d. paskelbtas akademinės medicinos žurnale „The Lancet“ (16). Jame aprašytas 50-mečio paciento atvejis – šis pacientas karščiavo, jį vargino šalkrėtis, kosulys, nuovargis ir dusulys, todėl jam diagnozuota COVID-19.
Tada prieš jį mesta tikra medikamentų armada – antivirusiniai vaistai interferonas alfa 2b, lopinaviras ir ritonaviras, labai stiprus antibiotikas moksifloksacinas ir didelės kortizono (metilprednizolono) dozės. Tai vaistai, kurie ir po vieną vartojami gali sukelti mirtiną šalutinį poveikį. Skrodimo metu paimti audinių mėginiai, o straipsnio autoriai patys pripažino, kad stebėtą kepenų pažaidą galėjo sukelti medikamentai,
tad peršasi išvada, jog pacientas mirė dėl toksinio medikamentų poveikio.
Jeigu vyras, kuriam 50 metų („pats jėgų žydėjimas“), kuris neserga jokiomis ligomis, išskyrus nebent sunkius gripo simptomus, miršta nuo tokio medikamentų kokteilio, galima įsivaizduoti, kaip toks ypač toksiškas gydymas veiktų žmones, kuriems 70–80 metų ir kurie, prieš juos priskiriant prie COVID-19 pacientų, jau sirgo įvairiomis gretutinėmis ligomis, įskaitant vėžį.
Kyla klausimas – kodėl gydytojai taikė 50-mečiui tokį gydymą? O atsakymas toks – dėl vertinimo per siaurą viruso teorijos tunelį, dėl gilaus įsitikinimo, kad tik vaistai gali pagelbėti ir dėl dabartinėje medicinos sistemoje ypač pandemijos metu tvyrančios baimės, kad kažkas gali likti neišbandyta – būtent tai dažniausiai lemia perteklinį medikamentų naudojimą. Kaip šiuo atveju.
Taip šiam nelaimėliui 50-mečiui dėl apsunkinto kvėpavimo skirtas, pvz., kortizonas – limfocitus žudanti medžiaga, lėtinanti uždegiminį procesą. Tinimas atlėgsta, kūno temperatūra krinta. Pacientas pasijunta kurį laiką geriau, jam lengviau kvėpuoti. Tuo pat metu visgi slopinama jo natūralios apsaugos reakcijos, o tai, kaip rodo šis atvejis, gali baigtis mirtimi, ypač jei papildomai skiriama kitų mirtį galinčių sukelti vaistų.
Nepaisant to, „The Lancet“ straipsnyje daroma išvada, kad „pacientas mirė dėl sunkios SARS-CoV-2 infekcijos“. Kitaip tariant, tvirtinama, kad pacientas mirė tik dėl viruso ir net medikamentų armada nepadėjo, o ne būtent dėl to, kad ši armada prieš jį panaudota. Kadangi šis straipsnis paskelbtas žurnale, kurio turinys faktiškai laikomas įstatymu, tai buvo tarsi planas kitiems COVID-19 pacientams gydyti.
Iš tikrųjų, vos po kelių savaičių pradėti masiškai naudoti labai toksiški ir mirtį galintys sukelti medikamentai, ypač pirmiau minėtose šalyse, kuriose fiksuotas stipriai padidėjęs mirštamumas. Tie vaistai ne tik eksperimentiniai, bet ir neregistruoti tokiai indikacijai, tai reiškia, kad jie naudoti šiam gydymui be kompetentingų tarnybų leidimo.
Nagrinėjant turimus duomenis atrodo, kad mirtys per trumpą laikotarpį kaip milžiniška banga nusirito iš Italijos per Ispaniją ir Prancūziją į Didžiąją Britaniją ir Belgiją, o paskui užliejo JAV ir Braziliją.
Italijoje, ypač Lombardijoje, „vaistų karštinė“ prasidėjo ne vėliau kaip kovo 17 d. ir siautėjo daugiausiai slaugos namuose bei klinikose. 2020 m. balandžio 9 d. mirties atvejų Italijoje statistika rodo, kad 84 procentai pacientų vartojo antibiotikus, ypač azitromiciną, 55 procentai – antivirusinius vaistus, 33 procentai – kortikosteroidus, o 18,6 procentų – visų šių trijų medžiagų derinį (17).
Štai JAV vaistų registracijos tarnyba FDA įspėja, kad azitromicinas gali sukelti širdies ritmo sutrikimą, galintį pasibaigti mirtimi. Turima pakankamai įrodymų, kad gydymas antivirusiniais vaistais gali būti mirtinas. Tai pasakytina ir lopinaviro bei ritonaviro derinį, kurį gavo vartoti ir minėtasis 50 metų amžiaus pacientas (18).
Apie kortikosteroidus 2020 m balandžio 10 d. žurnale „Journal of Infection“ paskelbtame tyrime pateikiama ši išvada:
„Sunkiai sergantiems pacientams dažniau skiriama kortikosteroidų. Kortikosteroidų vartojimas susijęs su padidėjusiu pacientų, kuriems nustatyta koronavirusinė pneumonija, mirštamumu“ (19).
Prancūzų kultūros laidų transliuotojas France Culture savo tinklalapyje paskelbtame straipsnyje „Covid-19: ko imasi Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Vokietijos gydytojai prieš ligą“, aprašo, kaip reaguojama praktikoje. Štai žodis suteikiamas neurologui Francesco Alberti – Italijos Imperijos provincijos su Prancūzijos besiribojančiame Ligūrijos regione įsisteigusio gydytojų ordino prezidentui:
„Mes atliekame daug eksperimentų ir bandymų, nes ligos eiga labai skiriasi ir jos sunkumas priklauso nuo individualaus paciento. Jeigu kažką vargina tik karščiavimas, kuris tęsiasi ne ilgiau kaip keturias-penkias paras, mes skiriame paracetamolio. Be to, skiriame antivirusinių vaistų, kad liga neprogresuotų. Dažniausiai naudojame tokius vaistus kaip hidroksichlorokviną (firminis pavadinimas „Plaquenil“) kartu su antibiotiku azitromicinu. Čia reikia atkreipti atsižvelgti į tai, kad hidroksichlorokvinas gali sutrikdyti širdies ritmą. Taip pat skiriame kitų antivirusinių medikamentų remdesiviro ir favipiraviro. Atvejais, jei ima šėlti imuninė sistema, mes eksperimentuojame ir su tocilizumabu – tai imunologinis medikamentas, paprastai skiriamas esant reumatinių sutrikimų.“
Apie hidroksichlorokviną, jo mirtiną potencialą ir lemiamą vaidmenį, bei remdesivirą aprašyta toliau. Tocilizumabas, kaip ir azitromicinas, gali turėti mirtiną poveikį, nes sukelia gyvybei pavojingas alergines reakcijas (20). Nuo šio imuniteto slopiklio registracijos 2010 metais JAV, FDA pranešta apie daugiau kaip 1 000 mirties atvejų. Tikrasis skaičius gali būti daug didesnis, nes FDA farmakologinio budrumo sistemoje registruojama tik dalis pranešimų apie pacientams pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas (21).
Toliau Albertis pasakoja:
„Nustatyto gydymo protokolo nėra. Mūsų naudojami medikamentai yra neregistruoti tai indikacijai (angl. „off label“), tai reiškia, kad mes juos skiriame ne tai paskirčiai, kuriai jie numatyti. Italijos sveikatos ministerija ir vaistų kontrolės tarnyba suteikė mums leidimą naudoti šiuos medikamentus, nors jie ir registruoti kitoms ligoms gydyti.“
Pasisako ir Jean-François Timsitas – infekcinių ligų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus vadovas Paryžiaus Bichat lidoninėje:
„Šiuo metu manoma, kad intensyvios priežiūros skyriuje gulinčių pacientų mirštamumo rodiklis siekia apie 30 procentų, tačiau jis svyruoja priklausomai nuo to, ar pacientai intubuoti (dirbtiniam kvėpavimui), ar ne. Jeigu pacientas intubuotas, mirštamumo rodiklis padidėja iki 50 procentų“ (22).
30 procentų – tai labai daug, o 50 procentų juo labiau. Iš tikrųjų, intubacija (tuščiavidurio vamzdelio orui tiekti įvedimas į trachėją) taikoma vis dažniau, nes baiminamasi, kad mažiau invazinis metodas – dirbtinis kvėpavimas per kaukę – susijęs su padidėjusia virusinės infekcijos rizika. Visiškai neatsižvelgiant į tai, kad dar 2002-2003 metų SARS epidemijos metu dokumentuota, jog intubacijos susijusios su didesniu pacientų mirštamumu, palyginti su dirbtiniu kvėpavimu per kaukę. Tokių įrodymų netrūksta ir gydant COVID-19 pacientus (23). Vasario mėnesį „The Lancet“ paskelbta studija vaizduoja gan niūrų scenarijų: išgyvena vos trys iš 22 intubuotų pacientų (24).
Kalbant apie medikamentus, daugiausia ankstyvų mirčių bus sukėlęs hidroksichlorokvinas. Hidroksichlorokvinas – tai ne saldainiukas, nes šis vaistas gali turėti labai pavojingą šalutinį poveikį ir netgi sukelti mirtį, pavyzdžiui, sutrikus širdies ritmui. Tai labiausiai tikėtina skiriant dideles dozes, kaip buvo daroma COVID-19 pacientams ne tik Italijoje, bet ir Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir JAV.
„Aš taip pat manau, kad perdozavus hidroksichlorokvino gydomasis poveikis silpsta ir gali padidėti toksiškumas“, e. laiške (25) man rašė Jeilio epidemiologas Harvey Rischas, kuris yra vienas žinomiausių tyrėjų, maniusių, kad šis vaistas gali padėti pacientams, bet tik jeigu bus skiriamas mažomis dozėmis (26).
Kovo 16 d. Ispanijos vaistinių preparatų ir higienos priemonių agentūra (Agencia Española de Medicamentos y Productos Sanitarios, AEMPS) ligoninėse pradėjo masiškai dalinti hidroksichlorokviną ir dar toksiškesnį jo variantą chlorokviną COVID-19 pacientams (27). Miquelis Barceló, dirbantis ligoninėje Serdanijoje (150 km į šiaurę nuo Barselonos, netoli Prancūzijos sienos), balandžio pradžioje France Culture pasakojo taip:
„Reikia pripažinti, kad su šiuo medikamentu (hidroksichlorokvinu) elgiamasi daugmaž beatodairiškai <…> Pas mus, palyginti su Oksitanija [besiribojantis regionas iškart už Prancūzijos sienos], daugiau pacientų guli intensyvios priežiūros skyriuje ir daugiau mirties atvejų <…> Dėl to, kaip ši liga vystosi, žmonės nerimauja: reikia kažką daryti. Todėl praktiškai neįmanoma sustabdyti šio medikamento vartojimo“ (28).
2020 m. kovo 18 d.: PSO generalinis direktorius T. A Ghebreyesusas skelbia didžiąją medikamentinę ataką
Kovo 18 d. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Pasaulio sveikatos organizacijos [PSO] generalinis direktorius) pranešė apie didelės apimties medikamentinio COVID-19 gydymo tyrimą:
„Daug mažų studijų, atliktų skirtingais metodais, galbūt negali mums pateikti aiškių įtikinamų įrodymų, kurių mums reikia norint išsiaiškinti, koks gydymas tinka gelbstint gyvybę. Todėl PSO su savo partneriais daugelyje šalių organizavo tyrimą, kurio metu bus tarpusavyje lyginami keli neišbandyti gydymo metodai. Tas didelis tarptautinis tyrimas turėtų pateikti tvirtus duomenis, kurių mums reikia norint nurodyti, kokie gydymo metodai veiksmingiausi. Šį tyrimą pavadinome SOLIDARITY (solidarumas)“ (29).
Solidarumo tyrimui daugiausia naudojami būtent minėtieji ypač toksiški medikamentai: remdesiviras, lopinaviras / ritonaviras („Kaletra“), interferonas β kartu su „Kaletra“ ir hidroksichlorokvinas su chlorokvinu (30).
Dėl hidroksichlorokvino ir chlorokvino dozavimo balandžio 8 d. PSO konsultacijos ataskaitoje rašoma:
„Tyrimui parinktą chlorokvino (CQ) arba hidroksichlorokvino (HCQ) dozavimo schemą sudaro dvi per burną vartojamos dozės (250 mg CQ tabletė arba 200 mg HCQ tabletė), paskui per burną vartojamos palaikomosios dozės du kartus per parą, gydymą tęsiant dešimt dienų. Šis pasitarimas sukviestas norint aptarti tyrimui pasirinkto dozavimo tinkamumą“ (31).
Tačiau kaip savo straipsnyje, skirtame pacientų apsaugos organizacijai „Alliance for Human Research“ (žmogaus mokslinių tyrimų aljansas), rašo gydytoja iš JAV Meino valstijos Meryl Nass, dozavimo nurodymai „klaidina, nes dozė, kuri faktiškai vartota Solidarumo tyrimo metu, buvo tokia: 2,4 g per pirmąsias 24 valandas ir bendroji 9,2 g kaupiamoji dozė per 10 parų“ (32).
Ši ypač didelė dozė atrodo dar įtartinesnė žinant, kad kovo 13 d. informacinės PSO konsultacijos dokumente užsimenama apie galimą chlorokvino neigiamą poveikį ir kad Gatesų fondas tyrė chlorokvino veikimą ir pasiskirstymą organizme (5 iš 25 šio susitikimo dalyvių buvo iš Gatesų fondo). Toje ataskaitoje rašoma: „Gydymui galima apsvarstyti didesnių dozių skyrimo poreikį, tai yra – 10 mg/kg pagrindinę dozę, po kurios seka 5 mg/kg dozės dukart per parą, gydymą tęsiant septynias paras“.
Tai reiškia, kad vadovaujantis šia rekomendacija 70 kg sveriantis asmuo gautų 700 mg chlorokvino pagrindinės medžiagos (perskaičiavus – 900 mg chlorokvino (33)) pradinę (įsotinamąją) dozę, kuri šviesmečius nutolusi nuo Solidarumo tyrime vartotos 2,4 g dozės per pirmąsias 24 valandas.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tiek chlorokviną, tiek hidroksichlorokviną organizmas šalina labai sunkiai, tad dozės, vartojamos kelias paras, kaupiasi ir jų poveikis stiprėja. Chlorokvinas taip pat naudojamas eutanazijai. 1986 m. vokiečių medicinos teisės laikraštyje paskelbtas straipsnis „Mirtis po 1 250 mg chlorokvino sergant vėlyvąja odos profirija“ (34). Kituose šaltiniuose minimos mirtinos dozės siekia 2–3 g (35).
1979 m. PSO skyrė konsultantą H. Wenigerį chlorokvino toksiškumui ištirti. Jis ištyrė 335 apsinuodijimo chlorokvinu atvejus suaugusiesiems. 5-ajame savo ataskaitos puslapyje Wenigeris konstatuoja, kad vienkartinė 1,5–2,0 g chlorokvino pagrindinės medžiagos dozė (t. y. 1,9–2,6 g chlorokvino) gali būti mirtina (36). O Solidarumo tyrime per pirmąsias 24 valandas skirta dozė siekė 2,4 g, plius po 6,8 g per tolesnes devynias paras.
Anot gydytojos Nass, „visi ekspertai sutinka, kad ‚chlorokvinui būdingas siauras intervalas tarp toksinio ir terapinio poveikio‘, kaip rašoma ir Goldfranko apsinuodijimų kritinės priežiūros standartiniame veikale. Tai labai saugus preparatas, jeigu skiriamas tinkamam pacientui tinkamu būdu“, teigia Nass, „bet net ir nedidelis perdozavimas gali baigtis mirtimi. Profesorius Nicholas White, dalyvavęs abejose PSO konsultacijose dėl chlorokvino preparatų, minėjo šį aspektą“ (37).
„Didelių dozių schema, taikyta Solidarumo tyrime, neturi jokio medicininio pagrindo“, kaltina Nass. „Tyrimo protokole, kuris skyrėsi nuo taikomo standartiniams vaistų tyrimams, buvo numatytas tik ribotas duomenų, susijusių su veikliųjų medžiagų saugumu, palyginimas, todėl galėjo būti sunku nustatyti toksinį vaistinių preparatų poveikį. Tai nesuderinama su etika.“
Nepaisant to, Solidarumo tyrime dalyvavo daug įvairių pasaulio šalių, įskaitant Ispaniją, Prancūziją, Šveicariją ir Belgiją – šalis, kuriose nustatytas žymus mirštamumo padidėjimas (balandžio mėn. duomenimis).
Baigiantis kovui hidroksichlorokviną kaip „dievo dovaną“ išgarbstė ne kas kitas kaip pats JAV prezidentas D. Trumpas (38), kas galėjo duoti ypatingą postūmį naudoti šį preparatą, nes buvo poreikis turėti vaistą ir norėta tikėti jo gydomąja galia. Tačiau kad ir kaip daug bežadėtų skambus pavadinimas „Solidarumas“ ir Trumpo garbstymai, visa akcija baigėsi katastrofa, visų pirma dėl perteklinio hidroksichlorokvino vartojimo, daugeliu atvejų dar ir kartu su kitais toksiškais medikamentais.
Toksinis chlorokvino poveikis aiškiai pademonstruotas Brazilijoje. Balandžio 13 d. laikraštyje Chicago Tribune (39) paskelbta, kad Cukraus galvos kalno krašte nutrauktas tyrimas, kuriame pagal nacionalinius reglamentus rekomenduota koronaviruso pacientams naudoti chlorokviną. Priežastis – koronaviruso pacientams, pavartojusiems didesnę chlorokvino dozę, sutriko širdies susitraukimų dažnis ir padidėjo mirtinos aritmijos rizika. Tyrimo pacientai papildomai vartojo ir antibiotiką azitromiciną, kuriam būdingas toks pats širdies veiklos trikdomasis poveikis.
„Man šis tyrimas suteikė naudingos informacijos, kad chlorokvinas sukelia nuo dozės priklausomą anomalijų elektrokardiogramoje padažnėjimą, dėl kurio žmogui gali kilti staigios širdies mirties pavojus“, laikraštį citavo vidaus ligų gydytojas ir Toronto universiteto klinikinės farmakologijos skyriaus vedėjas Davidas Juurlinkas. Juurlinkas čia kalba apie elektrokardiogramą – grafinį elektrinės širdies veiklos atvaizdą.
Kalbant apie dozavimą, maždaug pusė tyrimo dalyvių penkias dienas gavo po dvi 450 mg chlorokvino dozes per parą (taigi, iš viso 4,5 g), o likę tiriamieji 10 dienų kas 12 valandų suvartodavo po 600 mg (taigi, iš viso 12 g). Per tris dienas tyrėjai širdies ritmo sutrikimus nustatė pacientams, vartojusiems didesnes dozes (po trijų dienų jų organizme buvo susikaupę 3,6 g chlorokvino). Nepaisant to, vaistas buvo kruopščiai duodamas toliau. Kol šeštąją dieną 11 tiriamųjų – o tai didžioji jų dalis – mirė ir tyrimo didelių dozių grupė buvo panaikinta.
Šis tekstas pirmą kartą pasirodė pavadinimu „Die Medikamenten-Tragödie“ svetainėje https://www.rubikon.news/artikel/die-medikamenten-tragodie
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Iš vokiečių kalbos vertė Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann
(Antroje straipsnio dalyje pasakojama, kodėl virusas nesargdino Šveicarijos vokiečių ir apie kitus eksperimentus su vaistais hidroksichlorokvinu, remdesiviru ir kitais).
Šioje dalyje minimi šaltiniai:
Quellen
(1) https://www.aier.org/article/madness-in-melbourne/
(2) https://www.aier.org/article/madness-in-melbourne/
(3) https://www.nature.com/articles/nature15371
(4) https://off-guardian.org/2020/06/27/covid19-pcr-tests-are-scientifically-meaningless/
(5) https://vimeo.com/417500646
(6) https://www.aier.org/article/lockdowns-and-mask-mandates-do-not-lead-to-reduced-covid-transmission-rates-or-deaths-new-study-suggests/?fbclid=IwAR3TZNJ5gYzU9Z4g1cdxwSz1s_C01aD2SQSM4pufpf4XeTsWMNS4EAxrEes
(7) https://off-guardian.org/2020/09/05/australian-govts-own-website-admits-covid-tests-are-totally-unreliable/
(8) https://www.welt.de/debatte/plus215257850/Covid-19-Was-die-Sterbedaten-der-verschiedenen-Laender-verraten.html?fbclid=IwAR3Hm851v4RjtVyXUjTk1ToernaBHs_4Zck-TIydQUwDaDm3T1D3hW4aLk4
(9) https://www.aerzteblatt.de/archiv/214539/COVID-19-Therapieansaetze-Therapeutische-Zurueckhaltung
(10) https://www.welt.de/debatte/plus215257850/Covid-19-Was-die-Sterbedaten-der-verschiedenen-Laender-verraten.html?fbclid=IwAR3Hm851v4RjtVyXUjTk1ToernaBHs_4Zck-TIydQUwDaDm3T1D3hW4aLk4
(11) https://www.destatis.de/DE/Themen/Gesellschaft-Umwelt/Bevoelkerung/Sterbefaelle-Lebenserwartung/sterbefallzahlen.html
(12) https://www.destatis.de/DE/Themen/Gesellschaft-Umwelt/Bevoelkerung/Sterbefaelle-Lebenserwartung/Tabellen/sonderauswertung-sterbefaelle.html
(13) https://www.spiegel.de/wirtschaft/covid-19-deutsche-aerzte-verschrieben-von-donald-trump-empfohlenes-medikament-a-d62e453e-a38a-4690-9e0b-9465f35a85d7
(14) https://www.youtube.com/watch?v=TzTr_RjtgUk
(15) https://www.aerzteblatt.de/archiv/214539/COVID-19-Therapieansaetze-Therapeutische-Zurueckhaltung
(16) https://www.thelancet.com/action/showPdf?pii=S2213-2600%2820%2930076-X
(17) https://www.epicentro.iss.it/en/coronavirus/bollettino/Report-COVID-2019_9_april_2020.pdf
(18) https://www.torstenengelbrecht.com/buecher/virus-wahn/
(19) https://www.wodarg.com/2020/04/17/therapie-t%C3%B6dlicher-als-das-virus/
(20) https://www.accessdata.fda.gov/drugsatfda_docs/label/2016/125276s107_125472s018lbl.pdf
(21) https://www.rubikon.news/artikel/fatale-therapie
(22) https://www.franceculture.fr/sciences/covid-19-en-france-italie-espagne-allemagne-comment-les-medecins-sattaquent-a-la-maladie
(23) https://www.rubikon.news/artikel/fatale-therapie
(24) https://www.thelancet.com/action/showPdf?pii=S2213-2600%2820%2930079-5
(25) E-mail from September 9, 2020
(26) http://covexit.com/fox-news-laura-ingrahams-stunning-interview-with-yale-professor-harvey-risch/
(27) https://www.aemps.gob.es/informa/notasinformativas/laaemps/2020-laaemps/la-aemps-informa-de-la-distribucion-controlada-de-todo-el-stock-de-hidroxicloroquina-cloroquina/
(28) https://www.franceculture.fr/sciences/covid-19-en-france-italie-espagne-allemagne-comment-les-medecins-sattaquent-a-la-maladie
(29) https://www.who.int/dg/speeches/detail/who-director-general-s-opening-remarks-at-the-media-briefing-on-covid-19—18-march-2020
(30) https://www.immunopaedia.org.za/breaking-news/solidarity-trial-who-covid-19-treatment-trial/
(31) https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=&ved=2ahUKEwjRtaLijf_rAhU8ShUIHR1XC4sQFjACegQIAxAB&url=https%3A%2F%2Fwww.who.int%2Fdocs%2Fdefault-source%2Fdocuments%2Fr-d-blueprint-meetings%2Frd-blueprint-expert-group-on-cq-dose-call-apr8.pdf%3Fsfvrsn%3D925d4ebd_1%26download%3Dtrue&usg=AOvVaw2g-5CVHtiwMb_M9uny-tCE
(32) https://ahrp.org/covid-19-has-turned-public-health-into-a-lethal-patient-killing-experimental-endeavor/?fbclid=IwAR1G8he4RTQUHp8t5sOfwEUmHJ1lJPx8ppk5nT0_hpc3O6iDFZzye-XK5VQ
(33) https://www.accessdata.fda.gov/drugsatfda_docs/label/2007/009768s041lbl.pdf
(34) https://epub.ub.uni-muenchen.de/6469/1/6469.pdf
(35) http://www.leipzig-kardiologie.de/veran/notfall/download/nft_12_Dr_Steingr%FCber_Intoxikationen.pdf
(36) https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/65773/WHO_MAL_79.906.pdf?sequence=1&isAllowed=y
(37) https://ahrp.org/covid-19-has-turned-public-health-into-a-lethal-patient-killing-experimental-endeavor/?fbclid=IwAR1G8he4RTQUHp8t5sOfwEUmHJ1lJPx8ppk5nT0_hpc3O6iDFZzye-XK5VQ
(38) https://www.youtube.com/watch?time_continue=42&v=WBSwZIF6HQU&feature=emb_logo
(39) https://www.chicagotribune.com/coronavirus/sns-nyt-chloroquine-study-halted-over-fatal-risk-20200413-kchjndg655e6doekx5emoivor4-story.html
