Milosz Matuschek
Grafika: Otto Rotbart
Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. vasario 14 d. Ištrauka:
Sveiki atvykę į diktatūrą. Į koronos diktatūrą. Oi, ar tik tai ne 2020-jų metų piktžodis? Bet aš jį ir toliau naudosiu, ir būtent dėl tos pačios priežasties. Nes švelnios kritikos laikai baigėsi. Šiandien nespėji apsidairyti, kaip akimirksniu užčiaupiami ir pradedami cenzūruoti kritikai. Ir kaip greit ištisos visuomenės išmeta lauk savo pagrindinius principus. Iš vakarietiškos vertybinės bendruomenės beveik nieko nebeliko. Tik tiek, kiek dar palaiko atskiri individai.
O galbūt jūs galite įvardinti bent vieną instituciją, kuri šiandien įtikinamai gina demokratijos principus?
Laisvė yra nedaloma. Laisvė, nuomonių įvairovė, visų lygybė prieš įstatymą bei valdžių padalijimas yra pagrindiniai demokratijos ramsčiai. Kai visa pasaulio bendruomenė tylėjo, matydama, kaip Didžiojoje Britanijoje buvo įkalintas ir izoliuotas Julian Assange, ten patirdamas psichologinį smurtą, mane apėmė negeras jausmas. Ir ne tik dėl šio atvejo, bet ir apskritai: jeigu niekas nekelia triukšmo dėl vieno asmens, reiškia, kad lygiai taip pat galima pasielgti ir su visais šalių gyventojais.
Komunistiniuose gniaužtuose
Tai, kas dabar vyksta, primena komunistinę kankinimo kamerą. Prievartos metodai, taikomi covid-19 atveju, beveik visiškai atitinka psichologinės prievartos metodus, naudojamus komunistinėje Kinijoje. Juos praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje Albert Biderman suskirstė į kategorijas.
O kur pasipiktinimo šūksniai?
Drastiškai didėja savižudybių ir bankrotų skaičiai, taip pat auga ir psichinių sutrikimų banga; pasaulį, kokį mes pažinojome, paprasčiausiai ištrina, o tuos, kurie dar bando priešintis, iškart priskiria prie sąmokslo teorijų šalininkų ar tiesiog bepročių. Tačiau tų, kurie nubrėžia leistinas diskurso ribas ar administruoja jo raudoną liniją, didžiausias rūpestis šiuo metu: dėl Dievo meilės, tik nevadinkite to diktatūra!
Doktrininio konformizmo dvokas
Moksle jau kuris laikas paplitęs ideologinis konformizmas. Norėdami tam pasipriešinti, 70 įvairių sričių mokslininkių ir mokslininkų susibūrė į ,,Mokslo laisvės tinklą‘‘ (Netzwerk Wissenschaftsfreiheit). Neliko net mažiausios galimybės gauti paramą ar trečiųjų šalių finansavimą moksliniams tyrimams, kurie nesusiję su jokia ideologija. Doktrininio kolektyvizmo dvasia įsiskverbė į visas institucijas, nesvarbu, ar tai būtų mokslas, politika, bažnyčia, medijos ar kultūros įstaigos. Tie, kas išdrįsta kritikuoti doktriną, paprasčiausiai sugniuždomi.
Ypatingai drastiškai buvo pasielgta su ekonomikos etikos profesoriumi Christoph Lütge iš Miuncheno technikos universiteto. Kadangi jis be kita ko karantinus laiko neadekvačiais, Bavarijos ministras pirmininkas Markus Söder jį paprasčiausiai išmetė iš Bavarijos etikos tarybos. Be jokio pagrindimo.
…
Socialinių medijų nuomonių kartelis
Šiuo metu cenzūra ypač akivaizdi socialiniuose tinkluose. Ten, kur doktriną palaikantis politikai susivienija su tokiais pat doktrinos šalininkais – technologijų gigantais, jau netoli iki distopijos. Bet ir čia – smulkmeniškas kabinėjimasis prie sąvokų. Viso to neva negalima vadinti ,,cenzūra‘‘, nes tai privatus verslas, ir jis turi teisę daryti, ką nori. Tikrai?
Valstybė, reguliuodama privatų verslą, tarsi prisidengia privatine teise ir tokiu būdu nusiplauna rankas, tuo atveju kai cenzūruojama būtent valstybės interesais. Taip argumentuojant, valstybė galėtų samdyti privačias saugumo tarnybas, kurios valstybės pavedimu vykdytų kankinimus arba galėtų pasamdyti privačius agentus, kurie darbo sutartimi būtų įpareigoti paminti pagrindines žmogaus teises.
Tiesa, tai, ką čia minėjome, jau vyksta, prisiminkime NSA ir Guantánamo.
Taigi, tolimesnis svarbus mūsų žingsnis turi būti decentralizuotų ir necenzūruojamų komunikacijos sistemų sukūrimas, kurių verslo modelis nebūtų paremtas asmeninių duomenų pardavinėjimu. Visa galia yra vartotojų rankose – organizuotų, pabudusių, šviesių ir nepriklausomai mąstančių individų rankose. Tai jų šiuo metu labiausiai bijo galingieji. Tie, kurie cenzūruoja, trina ir užčiaupia burnas, nuolat turėtų prisiminti karaliaus Pyro Epyriečio žodžius:
“Dar viena tokia pergalė mus sunaikins”.
Šis tekstas pasirodė 2021 m. vasario 14 d. pavadinimu „Eine Zensur findet statt“ svetainėje https://miloszmatuschek.substack.com/
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
