Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. vasario 16 d. svetainėje tkp.at.
Hannes Hofbauer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kai JAV prezidentas paskelbia, kad ketina susprogdinti Vokietijos pramonės energetinę bambagyslę, kancleriui Olafui Scholzui tai nekelia jokios emocijos. Tarp draugų tenka susitaikyti su tuo, kai stipresnis kenkia silpnesniam. Kai JAV viceprezidentas įspėja Vokietijos vyriausybę dėl didėjančios cenzūros ir demokratinių nukrypimų, Scholzas atmeta tokį įsikišimą.
Išmokta pamoka: Berlynas nuolankiai priima smūgį Vokietijos ekonomikai su visomis socialinėmis pasekmėmis; o įspėjamieji žodžiai apie demokratijos būklę Vokietijoje ir Europoje sulaukia priešpriešos. Tarp Olafo Scholzo nuolankumo ir pasipiktinimo – treji metai ir pasikeitęs JAV prezidentas.
2022 m. vasario 7 d. Vokietijos kancleris atvyko į Vašingtoną inauguracinio vizito. Ten jį priėmė JAV prezidentas Joe Bidenas. Po pokalbių Baltuosiuose rūmuose jie, prisidengę juodomis koronavirusinėmis kaukėmis, išskubėjo į spaudos konferenciją. Abu užėmė pozicijas prie Vokietijos ir JAV vėliavų, o J. Bidenas paskelbė, ką Vašingtonas planuoja Rusijos kariuomenei įsiveržus į Donbasą: „Jei Rusija įsiverš, t. y. tankai ar kariuomenė kirs Ukrainos sieną, tuomet ‚Nord Stream 2‘ nebebus. Mes jam padarysime galą.” Olafas Scholzas stovėjo šalia ir net nemirktelėjo, o juolab niekaip to nekomentavo. Jo pašnekovas tai galėjo suprasti tik kaip pritarimą.
Praėjus septyniems mėnesiams, „Nord Stream“ dujomis pripildyti vamzdynai sprogo. Nė vienam Vokietijos vyriausybės nariui nebuvo leista įžvelgti loginio ryšio tarp vasario 7 d. pranešimo apie išpuolį prieš Vokietijos energijos tiekimą ir jo įvykdymo 2022 m. rugsėjo 22 d. Iki šios dienos nebuvo nei pakartotinio įvertinimo, nei diskusijų apie tai.
Praėjus trejiems metams po Scholzo vizito pas Bideną – per tą laiką į aukščiausią JAV postą buvo išrinktas Donaldas Trumpas – JAV viceprezidentas Jamesas Vance’as atvyko į Miuncheną kalbėti metinėje saugumo konferencijoje. 2025 m. vasario 14 d. jis išėjo į tribūną ir dalyvavusiems ES valstybių vadovams atskaitė moralą: „Esame čia tam, kad kalbėtume apie saugumą, paprastai apie grėsmę iš išorės, – sakė J. Vance’as, – tačiau šiandien grėsmė kyla ne iš Rusijos ar Kinijos, o iš vidaus, iš pačios Europos.“
Kaip pavyzdžius jis pateikė ES Komisijos pastangas uždaryti socialinius tinklus prisidengiant „dezinformacijos“ skleidimu ir ugniasienės prieš politinius oponentus iškėlimą Vokietijoje. Jis taip pat kritikavo rinkimų Rumunijoje atšaukimą, nes ten galėjo laimėti Briuseliui nepatogus kandidatas. „Visa tai, – sakė JAV viceprezidentas, – kelia nerimą“.
Šį kartą Olafas Scholzas netylėjo. Susprogdintas dujų tiekimas, gerai, tiek jau to; bet pamokymų apie demokratiją jis neleis sau skaityti. Pasak Scholzo, jis draudžia „kištis“ į Vokietijos reikalus, kai kalbama apie demokratiją, kaip ji suprantama Berlyne.
Žinoma, jis galėjo pasinaudoti proga Miuncheno saugumo konferencijoje tarti žodį apie kišimąsi į energijos tiekimą. Tačiau šito jis kiek įmanydamas vengė. Vietoj to jis buvo kupinas savigyros ir apibūdino Vokietiją kaip „labai stiprią demokratiją, ir mums, kaip stipriai demokratijai, visiškai aišku, kad kraštutiniai dešinieji turi būti pašalinti iš politinės kontrolės ir politinių sprendimų priėmimo procesų“.
Kalbėdamas apie cenzūrą, jis paminėjo teisės aktus, t. y. Skaitmeninių paslaugų įstatymą, pagal kurį neapykantos kalba ir melagingi pranešimai laikomi baudžiamuoju nusikaltimu. „Saviraiškos laisvė Europoje reiškia, – sakė Scholzas savo logikoje, – nepulti kitų žmonių tokiu būdu, kuris pažeidžia mūsų šalies teisės aktus ir įstatymus.“
Arba kitaip, tiesa, pasakius kiek provokuojančiai: jei mes Berlyne ir Briuselyje nepatogius komentarus pirmiausia apibrėžiame kaip netikras naujienas, o paskui juos uždraudžiame įstatymais, tai yra mūsų saviraiškos laisvės supratimo dalis.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius žengė dar toliau ir pavadino Vance’o kalbą „absoliučiai nepriimtina“. D. Trumpo pirmtako J. Bideno pareiškimo, kad „Nord Stream“ bus susprogdintas, atveju B. Pistorius dar negalėjo jo apibūdinti kaip „absoliučiai nepriimtino“; jis pareigas pradėjo eiti tik vėliau. Tačiau tuo tarpu aiškaus žodžio – net ir šiandien – ar net tik švelnios pastabos apie išpuolį prieš Vokietijos dujų tiekimą nebuvo. O Pistoriaus pirmtakė Gynybos ministerijoje Christine Lambrecht neliko atmintyje bent dėl menkiausio protestuojančio cyptelėjimo dėl sprogimo Baltijos jūroje.
Naujausia Hanneso Hofbauerio publikacija: „Im Wirtschaftskrieg. Vakarų sankcijų politika ir jos padariniai. Rusijos pavyzdys“.
Hannes Hofbauer yra „ Promedia“ publicistas ir leidėjas, gyvena Vienoje. Jis yra paskelbęs publikacijų šia tema: „Zensur. Publikacijų draudimai istorijos veidrodyje. Nuo bažnytinės rodyklės iki „YouTube“ ištrynimo“ (Promedia Verlag, Viena).
Šis tekstas pasirodė 2025 m. vasario 16 d. pavadinimu “Guter Freund, schlechter Freund – Olaf Scholz und die deutsche US-Politik” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
