Bestseleris Nr. 1 Vokietijoje – „Suklastotos Pandemijos“ jau prekyboje!

Knygą galite įsigyti čia.

Baimė kelia pavojų sveikatai. Žinios stiprina gynybą nuo virusų, pavojingos propagandos ir melo. Jau kiaulių ir paukščių gripo metu farmacijos bendrovės ir virusologai bandė suklaidinti milijonus žmonių melagingai perspėdami apie pandemiją.

Gydytojas, politikas ir buvęs Bundestago narys Wolfgangas Wodargas tuo metu padėjo užkirsti kelią šiems planams, šiandien jis ir vėl laikosi nedviprasmiškos pozicijos:

Šiuo metu esame didžiulio nusikaltimo žmonijai liudininkai. Akivaizdu, kad koronaviruso spekuliantai nesirūpina aplinka ir mūsų sveikata ar apsauga nuo visuotinio atšilimo. Jų varomoji jėga, kaip ir seniau, yra liguistas turto, monopolijų ir valdžios godulys.

Wolfgangas Wodargas atskleidžia, kad pandemija — tai perversmas iš viršaus, kurį kontroliuoja skiepų mafija ir technologijų elitas. Ši knyga yra nepakeičiamas vadovas, vedantis link tikro solidarumo, neabejotinos demokratijos ir sveikatos apsaugos sistemos, tarnaujančios žmonėms, o ne liguistiems kapitalo interesams.

---

---

“Pastaraisiais metais Vokietijoje susiduriama su nauju reiškiniu: knygos, į kurias oficiali žiniasklaida sistemingai nekreipia dėmesio, tampa bestseleriais. Tai rodo augantį nepriklausomos spaudos poreikį ir būtinybę diskutuoti apie tai, kaip norime gyventi ateityje.
„Sapere aude” knygų seriją Lietuvos skaitytojams pristatome su dr. W. Wodargo bestseleriu „Suklastotos pandemijos“. Tikime, kad ši knyga padės suprasti šiandienius reiškinius ir kartu leis įsivaizduoti reikalingus pokyčius.”

Andreas Rodenbeck, leidėjas

IšIštraukos iš knygos:

1. ĮVADAS

SUSIDŪRIMAI SU DOGMA

2020 m. kovo 10 d., likus vienai dienai iki PSO paskelbiant apie pandemiją, buvau pakviestas į Vokietijos televizijos kanalo ZDF studiją Berlyne. Programoje „Frontal 21“ buvau paprašytas kritiškai pakomentuoti paskelbtą Kinijoje kilusios koronaviruso infekcijos grėsmę. Ši liga, kuri, kaip buvo teigiama, kilo iš Uhano, jau buvo pasiekusi Europą ir vis dažniau linksniuojama visose žiniasklaidos priemonėse. Kadangi jau buvau susidūręs su melagingais duomenimis apie kiaulių gripą, atidžiau panagrinėjau Kinijos statistinius duomenis ir iš karto pastebėjau, kad kažkas ne taip. Norėjau į tai atkreipti dėmesį duodamas interviu.

Po nesėkmingų bandymų pasikalbėti su man žinomų didžiųjų dienraščių žurnalistais, 2020 m. vasario 29 d. mano gimtasis laikraštis „Flensburger Tageblatt“ pagaliau paskutiniame puslapyje, nuomonės skiltyje, išspausdino mano straipsnį „Izoliuoti panikos skleidėjus“¹, kurį parašiau dar vasario mėn. pradžioje. Gana vangus seniai pažįstamų redakcijų susidomėjimas privertė susimąstyti.

2020 m. vasario mėn. pabaigoje Vokietijoje užsikrėtusiais buvo laikomi 27 žmonės, iš kurių 15 „pagijo“. Kovo mėn. pradžioje buvo paskelbta apie dar kelis susirgimo atvejus. Atsargumo sumetimais buvo atšaukta Leipcigo knygų mugė ir kiti svarbūs renginiai.

Dalyvaudamas ZDF laidoje bandžiau pasipriešinti akivaizdžiam gąsdinimui ir galėjau pateikti kelis gerus pavyzdžius ir argumentus, nes savo tyrimą pradėjau dar sausio mėnesį. Po laidos ZDF kanalo „Facebook“ paskyroje buvo transliuojamas tiesioginis pokalbis², kuris vyko kaip savotiška klausimų ir atsakymų valandėlė ir sulaukė labai teigiamo atgarsio. Viskas klostėsi gerai, tačiau išėjęs iš studijos pajutau keistą atmosferą redakcijoje. Per daug to nesureikšminau ir, jausdamas pasitenkinimą po pokalbio su klausytojais, patraukiau namo. Prie galinio išėjimo vartų pastebėjau vyrą, kuris prisidegė cigaretę. Atpažinau Hubertusą Heilą, su kuriuo prieš daugelį metų dirbau Bundestago sveikatos komitete. Pajuokavęs apie rūkymo žalą sveikatai, pasisveikinau su federaliniu darbo ir socialinių reikalų ministru ir jo palydovu, kurio nepažinojau. Kai jis manęs paklausė: „Ką tu čia veiki?“ – pasinaudojau proga ir paprašiau jo padėti man greitai užbaigti šią nereikalingą paniką. Tada jis dar kartą įtraukė cigaretės dūmo, tylėdamas nusišypsojo ir be jokių komentarų palinkėjo man viso gero.

Netrukus man paskambino pažįstamas žurnalistas ir susijaudinusiu balsu patarė būtinai kreiptis į advokatą. Jis pasakė, kad kažkas tariamai bando sugriauti mano reputaciją ir kad vyksta kažkas labai blogo. Žurnalistas buvo teisus. Jau 2020 m. kovo 18 d. mano buvęs frakcijos kolega Karlas Lauterbachas prieš mane pradėjo šmeižto kampaniją, paskelbęs šmeižikišką straipsnį. Tuo metu visuotinė padėtis pasiekė neregėtą mastą. Daug žmonių buvo sėkmingai įbauginta ir nutildyta. Daugelis jų buvo apšmeižti, apkalbėti, buvo sutrikdyta jų profesinė veikla ar asmeninis gyvenimas. Kai kurie iš jų susirgo, dauguma iš jų, matyt, ne dėl virusų poveikio.

Štai toks buvo naujasis naratyvas. Iš tikrųjų, mane nustebino ir šokiravo tik jo dogmatiškumas. Federalinė kanclerė[1] nuo 2020 m. kovo mėn. vidurio visų prašė „solidarumo“. Visi abejojantys Uhano pasakojimu nuo šiol buvo laikomi nepaisančiais šio prašymo ir keliančiais pavojų visuomenės sveikatai. Kas gi įvyko? Kodėl visi protingi žmonės, paprastai besirūpinantys mūsų sveikata, nutylėjo?

GERŲ VAISTŲ PAIEŠKA

Klaidos ir netinkami sprendimai yra tokie pat seni kaip pati medicina. Dėl jų kasdien žūsta daugybė žmonių, ir tai nepriimtina. Geri gydytojai žino apie galimas klaidas ir netikslumus. Siekiant užtikrinti, kad medicina būtų vis naudingesnė ligoniams ir vis mažiau jiems kenktų, turėtų būti skelbiami išsamūs mokslinių tyrimų rezultatai, o išvadas ir patirtį turėtų vertinti kuo daugiau sumanių ir kritiškų protų.

Teisingas ir svarbus judėjimas būtent šia linkme yra įrodymais pagrįsta medicina. Vokiškai kalbančių šalių kompetencijos ir informacijos centro ekspertai reikalauja, kad tyrimai būtų atliekami pagal atitinkamas gerosios medicinos praktikos taisykles. Mokslas negali sustoti. Tūkstančiai mokslininkų nuolat abejoja „tiesomis“, kurias iki jų nustatė kiti. Keitimasis informacija yra skaidrus, išsamiai skelbiamas ir visada atviras kritikai. Visa tai daroma siekiant pagerinti mediciną pacientų labui ir, jei įmanoma, išvengti klaidų. Kaip ir kitose mokslo srityse, taip ir medicinoje, žinios, kuriomis gydytojai turėtų remtis priimdami sprendimus, nuolat tobulinamos.

Tačiau įrodymai, ypač medicinoje, yra susitarimo proceso rezultatas. Ir jis labai priklauso nuo to, kas yra diskusijos ar susitarimo dalyviai. Kiekvienam žmogui kiekvieną kartą realybė yra skirtinga, nes kiekvienas mato pasaulį tik iš savo perspektyvos. Žmonės, įskaitant mokslininkus, realybę suvokia savaip. Fizikas ir filosofas Heinzas von Foersteris³ juokavo, kad objektyvumas tėra iliuzija, kai galima stebėti be stebėtojo.

Tačiau nuo 2020 m. kovo mėn. šis atviras mokslo procesas, šis svarbus nuolatinis ginčas ir tarpusavio mokymas(is) staiga buvo paralyžiuotas. Viską sukausto dogma, – ta dogma suabejojusio žmogaus karjerai kyla pavojus. Vyriausybių ir jų remiamų mokslininkų skleidžiamas naratyvas nustato žinių kryptį. Paklusnieji apdovanojami mokslinių tyrimų lėšomis, o bet kokia kritika ignoruojama ar net ištrinama. Buvau sukrėstas, iš arti pamatęs, kaip dogma plinta visur užgrobdama valdžią.

Mūsų bendras gyvenimas nuolat reikalauja bendrų sprendimų. Stengdamiesi išspręsti konfliktus, nuolat einame į kompromisus. Kartu suprantame, kad emocijos ir nuostatos padeda formuoti visų susijusių asmenų požiūrį. Tačiau dėl naujos valdžios dogmos konfliktas šiuo klausimu nebebuvo aptarinėjamas. Vietoje to buvo diskutuojama apie tai, kurie vis dar yra solidarūs, o kurie – ne. Per šį procesą solidarumas įgavo kartėlio skonį. Dabar jis labiau priminė nuolankumą ar paklusnumą. Deja, šis konfliktas ir toliau skiria mokslą, o kartu ir visą visuomenę į dvi dideles stovyklas.

DOGMA KALBA NE APIE TIESĄ AR TEISĘ, O APIE GALIĄ

Psichiatras ir sisteminės psichologijos terapeutas Fritzas Simonas⁴ siūlo į kiekvieną konfliktą žvelgti kaip į procesą, kuriam būdingas nuolatinis neigimo neigimas: „Tu nenori, kad aš nenorėčiau…“ Šis procesas veda prie neapsisprendimo, kuris trunka tol, kol tęsiasi konfliktas. Tik priėmus sprendimą konfliktas ir neryžtingumas baigiasi.

Demokratinėje visuomenėje žmonės susitaria dėl tam tikrų sprendimų priėmimo taisyklių. Autokratinėje visuomenėje sprendimų priėmimo procesai vyksta ne viešai, o yra nuleidžiami „iš viršaus“. Tačiau atrodo, kad demokratijos sąlygomis išbandytos taisyklės šiuo metu nelabai padeda, nes konfliktas vyksta būtent tarp šių dviejų sprendimų priėmimo formų. Tiek demokratijoje, tiek autokratijoje esame supriešinami su valdžiai ar dominavimui.

Konfliktą būtų galima greitai išspręsti pasitelkus galiojančius įstatymus – reikia tik Konstitucinio Teismo, kaip trečiosios lemiamos valdžios. Tačiau iki šiol teisėjai, atrodo, buvo nutildomi pasitelkus autokratinius manevrus ir negalėjo pasisakyti esminiais klausimais, todėl šiuo metu kalba jau eina ne apie teisę, o tik apie galią priimti ir vykdyti naujas taisykles ir įstatymus.

Beje, Fritzas Simonas taip pat primena, kad ne kiekvienas konfliktas baigiasi sąmoningu sprendimu. Kartais jis gali pranykti diskusijose, nes sprendimas tampa niekam nebeįdomus, nebereikalingas arba tiesiog pamirštamas.

Taigi, atrodo, kad nuo 2020 m. kovo mėn. Vokietijoje ir kitur staiga įsigaliojo kitos, autokratinės, taisyklės, kai nustatoma, kam leidžiama pasisakyti, kas išklausomas ir koks bus pokalbio rezultatas. Tokioje sistemoje nebeįmanoma įprastinė mokslinės tiesos paieška.

Vietoje to klesti koronaviruso tyrimai. Mokslininkams, kurie noriai audžia naujus karaliaus drabužius, siūlomos ir skiriamos didžiulės lėšos. Pavyzdžiui, po 2020 m. sausio mėn. visuomenei buvo paskelbti visi tyrimai, kuriais patvirtinama, kad privalomos veido kaukės iš tikrųjų apsaugo tiriamuosius nuo nepageidaujamo virusų plitimo. Žinios tapo galia.

1          Nuoroda parsisiųsti: https://www.wodarg.com/app/download/8945158814/+20200225+Corona+Artikel+WW.pdf?t=1600963115.

2          Tiesioginio pokalbio buvo galima klausytis „Facebook“ paskyroje kelias savaites. Jis sulaukė šimtų tūkstančių žmonių susidomėjimo. Kai jis buvo pašalintas, kažkas man atsiuntė „Facebook“ įrašą, kuriame Šveicarijos verslininkas, dirbantis IT srityje ir priklausantis Šveicarijos žaliųjų partijai, anksčiau buvęs bendrovės „Roche“ išorės konsultantu, gyrėsi, kad būtent jis pasistengė, kad mano pokalbis ZDF būtų ištrintas.

3          Heinz von Foerster, Bernhard Pörksen, Wahrheit ist die Erfindung eines Lügners. Gespräche für Skeptiker, Carl-Auer Verlag, Heidelberg 1998, p. 154.

4          Fritz B. Simon, Einführung in die Systemtheorie des Konflikts, Carl-Auer Verlag, Heidelberg, 2018.

---

[1] Angelos Merkel kadencija baigėsi 2021 m. gruodžio pradžioje. (Red. past.)

(….)