Autoriai Torsten Engelbrecht, Claus Köhnlein
Mirštamumo duomenys rodo, kad dauguma vadinamų mirčių nuo koronaviruso iš tikrųjų sietinos su masiniu ypač toksiškų medikamentų vartojimu.
Virusas, kuris privengia Šveicarijos vokiečių? Absurdas!
Tai, kad padidėjusį mirštamumą iš tikrųjų lėmė tik medikamentai, ypač aiškiai rodo Šveicarijos pavyzdys. Solidarumo tyrime dalyvavo 16 šios šalies ligoninių, įskaitant Lozanos universitetinę ligoninę (40). Štai kodėl: šiame Alpių krašte padidėjęs mirštamumas registruotas tik itališkai šnekančiame Tesine ir prancūziškai šnekančioje šalies dalyje, o vokiškai šnekančius regionus, kaip rodo Šveicarijos federalinės statistikos tarnybos duomenys, neganda aplenkė. Štai vokiškai šnekančiame Ciuricho kantone su 1 521 000 gyventojų pranešta apie mažiau mirties atvejų nei Tesine su 353 000 gyventojų. Mintis, kad virusas taip skirtingai puola etnines grupes, racionalumu nespindi.
Mirties atvejai staiga pasipila „milžinišku greičiu“, kas irgi prieštarauja viruso hipotezei. Taip buvo, pavyzdžiui, Šv. Antonijaus senolių ir ligonių prieglaudoje Saas-Grunde. Radijo stoties Schweiz Aktuell laidoje kalbėta, kad balandžio 1 d. gautas pirmasis teigiamas testo atsakymas, balandžio 17 d. nustatyta pirmoji mirtis, o tada viskas „staiga vyko labai greitai“, interviu pasakojo prieglaudos vadovė Patricia Pfammatter.
„Turėjome daug slaugytinių, kurių būklė buvo pakankamai gera net ir užsikrėtus virusu – geras septynias-aštuonias paras atrodė, kad žmonės išsikapstė. Bet tada staiga viskas pakrypo į blogąją pusę. Vos per kelias valandas jie nustojo reaguoti į aplinką, visiškai, ir buvo aišku, kad artėja galas“ (41).
„Atrodo, kad Solidarumo tyrimu tirtas ne hidroksichlorokvino naudingumas Covid-19 pacientams, bet bandyta išsiaiškinti, ar pacientai pakelia toksiškas neterapines dozes“, kritikuoja Meryl Nass (42).
Prancūzija: dar daugiau eksperimentų su medikamentais
Solidarumo tyrimas nebuvo vienintelis eksperimentinis bandymas su žmonėmis. Kovo 22 d. Prancūzijos biomedicininių tyrimų agentūra INSERM paskelbė koordinuosianti papildomą tyrimą Europoje, pavadintą „Discovery“ (atradimas), vyksiantį pagal PSO pavyzdį, kuriame dalyvaus 3 200 pacientų iš ne mažiau kaip septynių šalių, įskaitant 800 pacientų iš Prancūzijos. Nurodyta, kad bus tiriami tie patys vaistai, išskyrus chlorokviną (43).
Balandžio 8 d. savaitraštyje Newsweek pranešta, kad Nicos universitetinė ligoninė (CHU), kuri kovo 22 d. atrinkta dalyvauti „Discovery“ tyrime, eksperimentinį gydymą hidroksichlorokvinu turėjo nutraukti (44).
Interviu Prancūzijos dienraščiui Nice-Matin Emile Ferrari (L. Pastero kardiologijos ligoninės, priklausančios CHU, vadovas) paaiškino, kad keliems pacientams reikėjo nutraukti gydymą dėl širdies ritmo sutrikimų rizikos. Anot Ferrari, širdies sutrikimų rizika dar padidėja kartu vartojant antibiotiko azitromicino. Keliems pacientams, vartojusiems šių vaistų derinį, gydymas pakenkė labiau nei liga, sakė Ferrari. „Nauji pastebėjimai labai reikšmingi, nes toks derinys bandomas įvairiuose kituose COVID-19 tyrimuose“, balandžio viduryje rašė Vokietijos vaistininkų laikraštis Deutsche Apotheker Zeitung (45).
Daug eksperimentų su vaistais vyko ir Prancūzijoje. Kovo 23 d. laikraštis „L’Express“ rašė, kad Visuomenės sveikatos aukščiausioji taryba (Haut Conseil de santé publique) „skatina gydytojus į įvairius šalyje vykdomus terapijų eksperimentus įtraukti kuo daugiau pacientų, nes tai saugiausias būdas greitai nustatyti, veiksmingas gydymas ar ne.“ (46). Čia naudoti tokie vaistai kaip remdesiviras, „Kaletra“ arba hidroksichlorokvinas, kurie įtraukti į įvairių COVID-19 gydymo projektų sąrašą, pirmą kartą paskelbtą balandžio 1 d. (47).
Kaip rodo 2020 m. birželio 8 d. oficialus Belgijos dokumentas su gairėmis, Europos Sąjungoje ir PSO organizuotose tyrimuose, įskaitant „Discovery“ tyrimą, vartotos didelės hidroksichlorokvino dozės (48).
„Recovery“ tyrimas – ir čia gyvybei pavojingos hidroksichlorokvino dozės
Tuo perteklinio medikamentų skyrimo istorija nesibaigia. Balandžio 3 d. britų vyriausybė paskelbė:
„Vos per 15 dienų įtraukta beveik 1 000 pacientų iš 132 įvairių ligoninių (JK) ir per ateinančias savaites tikimasi, kad bus įtrauktas dar ne vienas tūkstantis pacientų, kurie dalyvaus atsitiktinių imčių tyrime, skirtame COVID-19 terapijai įvertinti, sutrumpintai vadinamame RECOVERY. Šis tyrimas bus didžiausias pasaulyje atsitiktinių imčių, kontroliuojamas galimų COVID-19 terapijų tyrimas. Tyrime bus bandomi įvairūs medikamentai. Tai yra: lopinaviras – ritonaviras („Kaletra“), [uždegimą slopinantis medikamentas] deksametazonas, hidroksichlorokvinas“ (49).
Be to, „Recovery“ tyrime bandyti jau minėti azitromicinas ir tocilizumabas bei REGN-COV2, apibūdintas kaip „monokloninių antikūnų prieš koronavirusą derinys“ (50).
„Recovery“ tyrimas, kurį bendrai finansavo „Welcome Trust“ ir Billo bei Melindos Gatesų fondas, vystėsi neįtikėtinai greitai ir per trumpą laiką jame dalyvavo jau daugiau kaip 11 000 pacientų iš 175 ligoninių Didžiojoje Britanijoje. Tada tyrimo hidroksichlorokvino grupė staiga panaikinta. Pateiktas toks paaiškinimas:
„Gauti duomenys įtikinamai rodo, kad gydymas hidroksichlorokvinu neduoda jokios naudos, vertinant pacientų, patekusių į ligoninę dėl COVID-19, mirštamumą“ (51).
Tačiau tokia formuluotė – tai eufemizmas, dangstantis ir visiškai iškreipiantis tikrovę, nes mirė ne mažiau kaip ketvirtadalis (25,7 procentai) hidroksichlorokviną vartojusių pacientų.
Tai negalėjo būti visiškas netikėtumas, nes hidroksichlorokvino dozavimas „Recovery“ tyrime buvo labai panašus į taikytą Solidarumo tyrime. Apie tai Oksfordo universiteo medicinos profesorius ir Didžiojoje Britanijoje vykdyto „Recovery“ tyrimo bendravadovas birželio 6 d. interviu tinklaraštyje France Soir sakė: „Skiriama 2 400 mg per pirmąsias 24 valandas ir po 800 mg nuo 2-osios iki 10-osios dienos. Gydymas tęsiamas iš viso 10 dienų.“ Tai sudaro beveik 10 g [10 000 mg] hidroksichlorokvino per 10 parų, o 2,4 g [2 400 mg] suvartojami jau vien per pirmąją dieną (52).
Beje, kaip nurodė Meryl Nass, dozuojant taip pat neatsižvelgta į tiriamųjų kūno masę ar inkstų bei kepenų funkciją.
„2,4 g [2 400 mg] per pirmąsias 24 valandas buvo skirta žmonėms, kurie ligoninėje gulėjo ir taip labai sunkios būklės. Jiems tai turbūt buvo mirtina dozė“ (53).
Tačiau į klausimą, ar Didžiojoje Britanijoje apskritai nustatyta didžiausia hidroksichlorokvino dozė, „Recovery“ bendravadovas Martinas Landray visiškai rimtai atsakė: „Čia turėčiau pasitikslinti, tačiau ji turėtų būti gerokai didesnė nei 2 400 mg, gal šešis-dešimt kartų didesnė.“ O į klausimą, ar „Jungtinėje Karalystėje nustatytos hidroksichlorokvino dozės, kurias Vaistų ir higienos priemonių registravimo tarnyba MHRA butų klasifikavusi kaip mirtinas“, Landray atsakė: „Gydantieji gydytojai nepranešė, kad jie mano, jog mirties atvejai sietini su hidroksichlorokvinu.“
Be to, hidroksichlorokvino grupė iš „Recovery“ tyrimo pašalinta ne ne dėl to, kad šis vaistas klasifikuotas kaip nesaugus, o dėl to, kad jis neveiksmingas. „Naujai ligai, kaip Covid, patvirtintos dozavimo schemos nėra“, teigė M. Landray. „Tyrime naudotas hidroksichlorokvino dozavimas praktiškai nesiskiria nuo taikomo, pvz., sergant amebine dizenterija – žarnyno liga, susijusia su pilvo skausmais ir viduriavimu kraujingomis gleivėmis“, aiškino M. Landray (54).
Tokie išvedžiojimai palieka be žado. „Recovery“ tyrime naudota dozė gerokai viršija Didžiojoje Britanijoje nustatytą maksimalią esant žinomoms patologijoms skiriamą hidroksichlorokvino paros dozę, t. y. 6,5 mg vienam kilogramui (maždaug 500 mg žmogui). Negana to, „Recovery“ tyrime per pirmąsias 24 valandas skirta dozė (2 400 mg), kuri gerokai didesnė nei dozė, Prancūzijoje laikoma perdozavimu, kuriam reikia taikyti skubų gydymą ligoninėje. Tokia dozė yra 25 mg/kg hidroksichlorokvino, o 75 kg sveriančiam pacientui ji būtų 1 875 mg per parą.
„Recovery“ tyrimo dozavimas didesnis ir už Pasaulio medikų asociacijos (World Medical Association, WMA), įsisteigusios Prancūzijoje, rekomenduojamas dozes, kaip rašoma tinklalapio France Soir straipsnyje „Recovery trial: Brexit and overdose“ (55).
„Recovery“ tyrime hidroksichlorokvino bandymai staigiai nutraukti birželio 5 d. (56), Solidarumo tyrime – birželio 17 d. (57) – maždaug tuo laiku, kai, pvz., Tviteryje pradėta diskutuoti apie pernelyg dideles dozes (grotažymė #Recoverygate) (58).
Ir ne tik tai keista. Dar gegužės 28 d. „Recovery“ kontrolės komitetas nurodė, kad problemų su hidroksichlorokvinu nėra ir patarė toliau nuolat traukti į tyrimą pacientus iki kito posėdžio, kuris planuotas sušaukti birželio 11 d. Tai keista, nes kiek anksčiau, gegužės 22 d., didelė „The Lancet“ studija, nagrinėjusi daugiau kaip 96 000 pacientų bylų, pateikė rezultatus, kad hidroksichlorokvinas, palyginti su kontrolės grupe, stipriai padidina mirštamumą, o jeigu jo skiriama kartu su makrolidu (pvz., azitromicinu), mirštamumas dar padidėja (59).
Paskui blogų naujienų tik daugėjo. Gegužės 29 d. Indijos medicinos tyrimų taryba atkreipė PSO dėmesį į nepagrįstai dideles dozes, skiriamas „Recovery“ tyrime. Jos keturis kartus viršijo tyrimuose Indijoje vartotas dozes (60).
Birželio 4 d. britų vaistų registracijos tarnyba kreipėsi į „Recovery“ tyrimo atsakingus asmenis dėl hidroksichlorokvino duomenų patikros, kokią gegužės 23 d. atliko Prancūzijos sveikatos ministras. Vos po keturių dienų, gegužės 27 d., Prancūzijos vyriausybė nusprendė panaikinti teisės aktą, kuriuo ligoninėms leista sunkius COVID-19 ligonius gydyti hidroksichlorokvinu (61).
Prastas poskonis: „The Lancet“ atšaukia hidroksichlorokvino studiją
Birželio 4 d. specializuotasis medicinos žurnalas „The Lancet“ atšaukė savo išsamią studiją, atskleidžiančią didelį mirštamumą vartojant hidroksichlorokviną (vieną arba su antibiotiku). Peršasi klausimas: tai kas iš tikrųjų vyksta? Juk kažkas čia tikrai negerai?
Oficialiai „The Lancet“ studija atšaukta kaip priežastį nurodžius, neva nepriklausomi vertintojai (tarpusavio vertintojai) informavo tris studijos autorius, kad Čikagoje įsisteigusi bendrovė „Surgisphere“, pateikusi studijai neapdorotuosius pacientų duomenis, nepanoro pateikti patikrai išsamių duomenų rinkinių (62). Tačiau ar galima manyti, kad studijos autoriai (įskaitant Harvardo universiteto kardiologą Mandeepą Mehra, laikomą „kelrodžiu savo srityje“ (63)) atliko studiją tinkamai nepatikrinę neapdorotųjų duomenų? Ir ar galima manyti, kad ši studija, praėjusi tarpusavio vertinimą prieš pateikiant spaudai, nebuvo kruopščiai patikrinta iš pat pradžių?
Taip pat nepamirškime vieno dalyko – studija atlikta tuo metu karštai diskutuota tema: pacientų, kuriems užklijuota COVID-19 etiketė, gydymas karščiausiai aptariamu preparatu. Kiek tikėtina tai, kad autoritetingas leidinys būtų rizikavęs čia „apsileisti“?
Apie tai Princo Čarlzo ligoninės Brisbene gydytojas ir Australijos katalikų universiteto medicinos mokslo docentas Rogeris Lordas išsakė tokį požiūrį:
„Kad ir atvejų skaičius, kurį nurodėte Australijoje, nors tuo metu Australijos atvejų netgi nebuvo tiek daug – tokius dalykus tikrai geros reputacijos laikraštis, koks yra The Lancet, turėjo išsiaiškinti savo tarpusavio vertinimo procese“ (64).
Galima tik įsivaizduoti, kas būtų, jei šios „The Lancet“ studijos nebūtų „sumušę“. Tada, kaip teigia Lordas, „tikrai galima būtų nustatyti daug šalutinių pažeidimų, nustatytų pacientams, kurie neišgyveno dėl gydymo“. Iš tiesų, tai būtų tvirtas įrodymas, kad hidroksichlorokvinas, skiriamas didelėmis dozėmis, gali būti pavojingas gyvybei ir jį reiktų kaltinti per trumpą laiką išžudžius daug pacientų visame pasaulyje.
Juk tokiu atveju būtų ir daug sunkiau „nukenksminti“ rezultatus, gautus „Recovery“ tyrimo metu?
O gal tai buvo dvigubas žaidimas? Gal gegužės 22 d. reikėjo paskelbti hidroksichlorokviną smerkiančią „Lancet“ studiją, siekiant nukreipti ugnį nuo kitų toksiškų medikamentų, pvz., remdesiviro? O paskui vėl staigiai reabilituoti hidroksichlorokviną atšaukus „Lancet“ studiją (birželio 4 d.) bei panaikinus hidroksichlorokvino grupes „Recovery“ ir Solidarumo tyrime (birželio 5 d. 17 d.)? Tada, nepaisant faktinių duomenų, vėl galima teigti, kad hidroksichlorokvinas tiesiog neveiksmingas, neužsimenant apie galimą mirtiną baigtį. Juk mirtino potencialo paminėjimas būtų sukėlęs daug sumaišties ir diskusijų, todėl „mirties nuo vaistų“ tema visai neturėjo pasiekti visuomenės.
„Recovery“ tyrimo bendravadovas Martinas Landray – „nekompetentingas ir pavojingas“
Dar vienas labai svarbus klausimas: kaip galėjo M. Landray, „Recovery“ tyrimo vadovo pavaduotojas, visiškai rimtai tvirtinti, kad maksimali hidroksichlorokvino dozė Didžiojoje Britanijoje yra „daug didesnė nei 2 400 mg, gal šešis-dešimt kartų didesnė. Tyrime naudotas hidroksichlorokvino dozavimas praktiškai nesiskiria nuo taikomo, pvz., sergant amebine dizenterija“.
Gal jo citata iškreipta? Iš tikrųjų, „Recovery“ tyrimo vyriausiasis vadovas Peteris Horby teigė, kad France Soir neteisingai suprato Landray pasisakymą, tačiau France Soir pavyko šią kritiką paneigti (65, 66).
Šį klausimą uždarė infekcinių ir tropinių ligų profesorius Christianas Perronne. France Soir jis pasakojo:
„1975 m., kai atlikau gydytojo praktiką Klodo Bernaro ligoninėje, laikytoje infekcinių ligų tyrimų šventove, dažnai mačiau ligą amobiazę, kurios porūšis yra amebinė dizenterija. Chlorokvinas šiai ligai gydyti jau nenaudotas. Pirmą kartą girdžiu, kad, kaip tvirtino Martinas Landray, hidroksichlorokvinas naudojamas amebinei dizenterijai gydyti skiriant žmogui supertoksiškas dozes. Klasikinį kolonijinės amobiazės gydymą sudaro hidroksikvinolinų derinys – tilikvinolis ir tilbokvinolis, kurių prekybinis pavadinimas yra „Intetrix“.“
Todėl Perronne įsitikinęs, kad
„Landray supainiojo hidroksichlorokviną su hidroksikvinolinu. Tas žmogus, save vadinantis gydytoju, yra nekompetentingas ir pavojingas. Tai tikras skandalas.“
France Soir baigiamasis komentaras: „Mieli draugai britai, kad jūs ir paliekate Europą (dėl ko labai apgailestaujame), norime jums pranešti, kad jūsų valdžia šeria jus melais“ (67).
Tačiau išlieka atviras kitas klausimas – kodėl Landray France Soir teigė, kad hidroksichlorokvinas negali sukelti mirties ir hidroksichlorokvino grupės iš „Recovery“ tyrimo pašalintos ne suabejojus saugumu, o dėl paprasto neveiksmingumo.
Šį jo teiginį patvirtina faktas, kad „Recovery“ tyrime mirštamumo rodiklis grupėse, kuriose vartotas ne hidroksichlorokvinas, siekė 23,6 procentų – tai yra buvo ne ką mažesnis nei tiriamųjų, rijusių hidroksichlorokviną (25,7 procentų). Visgi aukštas 25,7 procentų mirštamumo rodiklis ne tik toks turėjo priversti susimąstyti apie susijusį medikamentą kiekvieną stebėtoją, bet ir priversti pamatyti, kad 23,6 procentų mirštamumas palyginamojo preparato grupėje yra taip pat labai aukštas.
„Ši vertė siekia 18,1 procentų Prancūzijoje ir 12,9 procentų Ronos deltoje, kur dirba hidroksichlorokvino šalininkas Didier Raoult“, rašo France Soir (68).
2020 m. gegužės 11 d. JAV medikų asociacijos žurnale Journal of the American Medical Association paskelbta sunkiai sergančių pacientų studija, kurios metu gydymas hidroksichlorokvinu su azitromicinu lygintas su gydymu tik azitromicinu ir su gydymu neskiriant šių preparatų, buvo nurodytas dar žemesnis mirštamumo rodiklis – 12,7 procentų (69).
O Naujosios Anglijos medicinos žurnale New England Journal of Medicine paskelbta studija nurodo 32,3 procentų mirštamumą hidroksichlorokvino grupėje ir 14,9 procentų – kontrolės grupėje (70).
Abi paskutinės studijos nagrinėja JAV valstijos Niujorko duomenis. Tai reiškia, kad kartais Niujorko srityje nuo hidroksichlorokvino miršta dvigubai daugiau pacientų.
Jeigu manote, kad tai jau viskas – klystate. Buvo pradėta dar viena studija pavadinimu REMAP. Joje skirta tokia pati hidroksichlorokvino įsotinamoji dozė (2,4 g [2 400 mg] per pirmąsias 24 valandas), kaip „Recovery“ ir Solidarumo tyrimuose, o iš viso per šešių parų trukmės gydymą suvartota 6,4 g [6 400] bendroji hidroksichlorokvino dozė. Visgi joje tirti pacientai, prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparatų arba šoko būsenos pacientai, kas iš esmės reiškia mirtininkus (71).
Tai, kuo sunku patikėti nagrinėjant šios studijos protokolą, gydytoja Meryl Nass apibendrina taip:
- Norint dalyvauti tyrime reikia būti viena koja grabe.
- Tiriamiesiems skiriama vien tik hidroksichlorokvino arba hidroksichlorokvino kartu su dviem kitais medikamentais: lopinaviru ir ritonaviru („Kaletra“), kurie, kaip minėta, jau savaime gali sukelti mirtį. Be to, tiek „Kaletra“, tiek hidroksichlorokvinas ilgina QT intervalą, tai reiškia, pailgina pertrauką tarp dviejų susitraukimų – širdies raumeniui reikia ilgiau laiko, kad „įsikrautų“ naujam susitraukimui. „Kaletra“ informaciniuose dokumentuose rašoma, kad jį reikia vengti skirti kartu su vaistais, ilginančiais QTc arba PR intervalą (72).
- Šoko būsenos ar prie dirbtinio kvėpavimo aparato prijungti pacientai sutikimo dalyvauti klinikiniame tyrime greičiausiai duoti negali. Visgi studijos tyrėjai laikosi nuomonės, kad sutikimo čia gal ir nereikia, kad čia galima taikyti sutikimo išlygos arba sutikimo atidėjimo principus.
REMAP tyrimas vyko 200 ligoninių 14 šalių, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, Didžiąją Britaniją ir JAV – visose tose šalyse buvo padidėjęs mirštamumas (per palyginti trumpą laikotarpį).
Remdesiviro klastotė
Pabaigai dar pora žodžių apie remdesivirą, kuris irgi vartotas be saiko ir 2020 m. gegužės 2 d. buvo registruotas kaip kritinių atvejų preparatas gydant COVID-19. Kelias dienas prieš tai pasaulinių virusų tyrimų magnatas Anthony Faucis pareiškė, neva viena studija rodo, kad remdesiviras sutrumpina sveikimo laiką ir sumažina mirštamumą. Bet tai galima vadinti dar vienu skandalu, kurio pagrindinis vaidmuo tenka Fauciui.
Kaip kritikavo Žmogaus mokslinių tyrimų aljansas (AHRP), Fauci buvo „aiškiai suinteresuotas proteguoti remdesivirą, nes jis finansavo NIAID studiją“. Toliau AHRP nurodo, kad studijos rezultatai neišanalizuoti netgi taikant tarpusavio vertinimo metodą, tai reiškia nuomonės apie ją neišsakė nepriklausomi tos srities specialistai. Faucis pateikė savo „pardavimą skatinantį pareiškimą sėdėdamas ant sofos Baltuosiuose Rūmuose, netgi nepateikęs išsamaus viešo pranešimo spaudai, be aptarimo medikų susitikime ar moksliniame žurnale, kaip paprastai daroma praktikoje, suteikiant galimybę duomenis patikrinti mokslininkams ir tyrėjams.“
Tai paaiškina, kodėl Faucis kaip „netinkamus“ atmetė ankstėliau (balandžio 29 d.) žurnale The Lancet paskelbtus kinų atliktos remdesiviro studijos rezultatus – nes ši studija atitiko visus mokslinio tyrimo standartus, kurių akivaizdžiai trūko Faucio studijai. Belieka daryti išvadą, kad Fauciui tie rezultatai maišė kortas, nes rodė, kad mirštamumo rodiklis remdesiviro grupėje buvo aukštesnis nei placebo grupėje. Be to, 12 procentų studijos dalyvių reikėjo nutraukti vaisto vartojimą anksčiau laiko dėl labai stipraus šalutinio poveikio.
Pirmoji „žvaigždė“, pažymėta kaip COVID-19 pacientas ir mirusi po gydymo remdesiviru, buvo legendinis vokiečių kilmės magas Roy‘us Hornas. Gegužės 8 d., pavartojęs remdesivirą vos šešias dienas, jis, būdamas 75 metų amžiaus, atsisveikino su šiuo pasauliu Las Vegase. Tačiau šio Vokietijoje gimusio artisto sveikatos būklė buvo tokia prasta, kad tiesiog absurdiška neatsižvelgti į kitus veiksnius, kurie ir be viruso buvo sunkiai suderinami su gyvenimu.
Pvz., 2016 m. gruodį Hornui buvo diagnozuotas pažengusios stadijos odos vėžys. Ir „nors chemoterapija ir spindulinis gydymas turėjo padėti, jie tik papildomai nusilpnino jo organizmą“, kaip rašė bunte.de.
„Jis kasdien vartojo stiprius vaistus. Anot jo draugo, „prieš vakarienę Roy‘us susižerdavo saują piliulių į burną kaip ledinukus“. Jis kovojo ne tik su vėžiu, bet ir su skausmu, kuris jo neapleido po tigro užpuolimo prieš beveik 17 metų“ (73).
Kad vaistai turi žudomąją galią, žinojo ir Johanas Volfgangas Getė, savo Faustui įdėjęs į lūpas šiuos žodžius:
Tai buvo gydomas balzamas! Bet mirtis
Grėsmingai tebevaikščiojo po slėnį.
Taip mes su savo vaistais prakeiktais
Aršiau už marą siautėme kadais.
Ar kas pagijo? Nieks nesiteiravo.
Aš tūkstančiams patsai daviau nuodų
Ir vietos sau iš gėdos nerandu,
Kada jie garbina žudiką savo. (J. V. Getė. Faustas. Vertė A. Jonynas)
Straipsnį iš vokiečių kalbos vertė Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann
Šis tekstas pirmą kartą pasirodė pavadinimu „Die Medikamenten-Tragödie“ svetainėje https://www.rubikon.news/artikel/die-medikamenten-tragodie
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
II dalies nuorodos į šaltiniui:
(40) http://www.snf.ch/SiteCollectionDocuments/CHUV_Solidarity_Pressmiteilung.pdf
(41) https://www.srf.ch/play/tv/schweiz-aktuell/video/schweiz-aktuell-vom-12-06-2020-1900?urn=urn:srf:video:96269910-ab63-406e-9e22-fe1f35cb544c
(42) https://ahrp.org/covid-19-has-turned-public-health-into-a-lethal-patient-killing-experimental-endeavor/?fbclid=IwAR1G8he4RTQUHp8t5sOfwEUmHJ1lJPx8ppk5nT0_hpc3O6iDFZzye-XK5VQ
(43) https://www.sciencemag.org/news/2020/03/who-launches-global-megatrial-four-most-promising-coronavirus-treatments
(44) https://www.newsweek.com/hydroxychloroquine-coronavirus-france-heart-cardiac-1496810
(45) https://newsletter.deutsche-apotheker-zeitung.de/news/artikel/2020/04/16/brasilianische-studie-stoppt-hochdosis-gabe-von-chloroquin/chapter:all
(46) https://www.lexpress.fr/actualite/societe/sante/chloroquine-le-haut-conseil-de-sante-publique-recommande-de-ne-pas-l-utiliser_2121750.html
(47) https://solidarites-sante.gouv.fr/soins-et-maladies/maladies/maladies-infectieuses/coronavirus/professionnels-de-sante/article/liste-des-projets-de-recherche-impliquant-la-personne-humaine-a-visee
(48) https://ahrp.org/covid-19-has-turned-public-health-into-a-lethal-patient-killing-experimental-endeavor/?fbclid=IwAR1G8he4RTQUHp8t5sOfwEUmHJ1lJPx8ppk5nT0_hpc3O6iDFZzye-XK5VQ
(49) https://www.gov.uk/government/news/worlds-largest-trial-of-potential-coronavirus-treatments-rolled-out-across-the-uk
(50) https://www.recoverytrial.net/
(51) https://www.recoverytrial.net/files/hcq-recovery-statement-050620-final-002.pdf
(52) http://www.francesoir.fr/politique-monde/interview-exclusive-martin-landray-recovery-hydroxychloroquine-game-over-uk
(53) https://ahrp.org/covid-19-has-turned-public-health-into-a-lethal-patient-killing-experimental-endeavor/?fbclid=IwAR1G8he4RTQUHp8t5sOfwEUmHJ1lJPx8ppk5nT0_hpc3O6iDFZzye-XK5VQ
(54) http://www.francesoir.fr/politique-monde/interview-exclusive-martin-landray-recovery-hydroxychloroquine-game-over-uk
(55) http://www.francesoir.fr/politique-monde/recovery-trial-brexit-and-overdose
(56) http://www.francesoir.fr/societe-sante/faits-divers-suicide-de-lessai-recovery-lhydroxychloroquine-soyons-serieux
(57) https://www.businessinsider.com/who-is-stopping-the-hydroxychloroquine-arm-of-the-solidarity-trial-2020-6?r=DE&IR=T
(58) https://ahrp.org/covid-19-has-turned-public-health-into-a-lethal-patient-killing-experimental-endeavor/?fbclid=IwAR1G8he4RTQUHp8t5sOfwEUmHJ1lJPx8ppk5nT0_hpc3O6iDFZzye-XK5VQ
(59) https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(20)31180-6/fulltext
(60) https://www.newindianexpress.com/nation/2020/may/29/icmr-writes-to-who-disagreeing-with-hcq-assessment-officials-say-international-trial-dosage-four-ti-2149702.html
(61) https://www.theweek.in/news/world/2020/05/27/france-bans-use-of-hydroxychloroquine-for-covid-19-treatment.html
(62) https://www.sciencemag.org/news/2020/06/two-elite-medical-journals-retract-coronavirus-papers-over-data-integrity-questions
(63) https://www.sciencemag.org/news/2020/06/two-elite-medical-journals-retract-coronavirus-papers-over-data-integrity-questions
(64) https://www1.racgp.org.au/newsgp/professional/retracted-lancet-study-a-wake-up-call
(65) http://covexit.com/oxford-professor-horby-claims-professor-landray-was-misquoted-france-soir-newspaper-denies-it/
(66) http://www.francesoir.fr/mr-gouthiere-de-checknews-fennecnews-nauriez-vous-pas-franchi-le-pas
(67) http://www.francesoir.fr/politique-monde/recovery-trial-brexit-and-overdose
(68) http://www.francesoir.fr/politique-monde/recovery-trial-brexit-and-overdose
(69) https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2766117
(70) https://www.nejm.org/doi/pdf/10.1056/NEJMoa2012410?articleTools=true
(71) https://static1.squarespace.com/static/5cde3c7d9a69340001d79ffe/t/5ea3fd83f222897b8d528195/1587805583231/REMAP-CAP+-+COVID-19+Antiviral+Domain-Specific+Appendix+V2.0+-+01+April+2020_WM.pdf
(72) https://www.drugs.com/ppa/lopinavir-and-ritonavir.html
(73) https://www.rubikon.news/artikel/fatale-therapie
