Originalus straipsnis paskelbtas 2020 m. gruodžio m.
Ekspertų pateikti faktai su nuorodomis, kurie padės mūsų skaitytojams priimti realistinius situacijos vertinimus (Nuolatiniai atnaujinimai apačioje)
“Vienintelė priemonė kovoti su maru yra nuoširdumas”
Albertas Kamiu, 1947
Apžvalga:
1. Mirštamumas: Pagal naujausius imunologinius tyrimus, covid-19 infekcijos mirštamumo rodiklis (IFR) daugumoje valstybių bendrai populiacijoje yra apytikriai nuo 0,1% iki 0,5%. Tai gali būti palyginama su vidutiniu mirštamumo lygiu per gripo pandemiją 1957 ir 1968 metais.
2. Gydymas: Aukštos rizikos asmenims, arba asmenims, kuriems tenka didesnė susidūrimo su virusu galimybė, būtinas ankstyvas arba profilaktinis gydymas , idant būtų išvengta ligos progresavimo ir hospitalizacijos.
3. Amžiaus grupės: Daugumoje šalių vidutinis mirštančiųjų nuo covid amžius virš 80 m, ir tik apie 5% mirusiųjų neturėjo ankstesnių rimtų sveikatos sutrikimų. Lyginant su pandeminio gripo mirštamumu, mirštamumas nuo covid prilygsta normaliam mirštamumo lygiui ir proporcingai jį kelia.
4. Slaugos namai: Daugumoje vakarų valstybių iki dviejų trečdalių visų covid mirčių įvyko slaugos namuose, kur ir taip reikalinga padidinta rūpyba žmonėmis. Kartais sunku pasakyti, ar slaugos namų gyventojai mirė nuo covid ar nuo ilgalaikio streso ir izoliacijos.
5. Perviršinis mirštamumas: Iki 30% mirčių gali būti sąlygotos ne covid infekcijos, bet įvestų ribojimų, panikos bei baimės. Pavyzdžiui, gydymo nuo širdies ligų bei infarktų sumažėjo iki 40%, nes dauguma pacientų nebedrįsta vykti į ligonines.
6. Antikūnai: Iki 2020 m vasaros pasauliniuose “karštuosiuose taškuose”, tokiuose kaip Niujorkas ir Bergamas, antikūnų lygis pasiekė maždaug 25%. Sostinės kaip Madridas, Londonas ir Stokholmas turėjo apie 15%. Deja, didžioji Europos ir Amerikos dalis buvo žemiau 5%.
7. Simptomai: Apie 40% visų infekuotų žmonių nepasireiškia jokie simptomai, 80% pasireiškia daugiausiai švelnūs simptomai, o apie 95% – vidutinio sunkumo simptomai, kas nereikalauja hospitalizacijos. Lengvos infekcijos gali būti susiję su imuninėmis T-ląstelėmis nuo ankstesnių įprastų peršalimo koronavirusinių infekcijų.
8. Ilgai trunkantis covid: Apie 10% simptominių pacientų praneša apie užsitęsusius covid simptomus, kurie trunka kelias savaites ar mėnesius.Tai taipogi taikoma ir jaunesniems bei anksčiau buvusiems sveikiems asmenims su stipriu imuniniu atsaku. Post-virusinis sindromas yra žinomas ir po sunkių gripo infekcijų.
9. Perdavimas: Dabartinėmis žiniomis pagrindinis viruso plitimo būdas yra uždarose patalpose oro lašeliniu būdu žmogui kalbant arba kosint. Galimybė užsikrėsti šiuo būdu atvirose erdvėse taip pat kaip ir galimybė užsikrėsti nuo daiktų paviršių yra menka.
10. Kaukės: Beveik nėra mokslinių tyrimų, įrodančių medžiaginių kaukių efektyvumą bendroje populiacijoje. Daugumoje šalių privalomas kaukių dėvėjimas negali sulėtinti epidemijos. Neteisingai naudojamos kaukės gali net padidinti užsikrėtimo riziką.
11. Vaikai ir mokyklos: Kitaip nei gripo atveju, covid infekcijos ir perdavimo rizika vaikų grupėje yra labai maža. Todėl nebuvo ir nėra jokių medicininių priežasčių mokyklų uždarymui arba kitoms priemonėms, orientuotoms į vaikus.
12. Kontaktų nustatymas: 2019 m PSO gripo pandemijos studijoje padaryta išvada, jog iš medicininės perspektyvos, “kontaktų nustatinėjimas yra nerekomenduojamas jokiomis aplinkybėmis”. Kontaktų nustatymo programėlės mobiliuosiuose telefonuose taip pat nepasiteisino.
13. PGR testai: Tarptautiniu mastu naudojami testai kartais rodo klaidingai teigiamus arba klaidingai neigiamus rezultatus arba reaguoja į neinfekcinius virusų fragmentus, likusius nuo anksčiau turėtų infekcijų. Todėl labai svarbus parametras yra ciklų skaičius arba ct vertė.
14. Netinkamas medicininis valdymas: Amerikoje bei kitose šalyse covid pacientų netinkamas medicininis valdymas/priežiūra atsirado sąlygota abejotinų finansinių sumetimų ir netinkamų gydymo protokolų. Nuo tada covid mirčių ligoninėse skaičius sumažėjo.
15. Uždarymai: PSO įspėjo, kad ekonomikos uždarymai sąlygojo “sunkią globalią katastrofą”. Pasak Jungtinių Tautų, tokie uždarymai gali 1.6 mlrd. žmonių gyvenimus pastatyti didžiulei rizikai, o 150mln vaikų pastūmėti į skurdą. Bedarbystė, bankrotai bei psichologinės problemos pasiekė rekordinį lygį pasauliniu mastu.
16. Švedija: Iki šiol mirštamumas Švedijoje buvo stipraus sezoninio gripo ribose. 70% mirčių įvyko slaugos namuose, kurie nebuvo pakankamai greitai apsaugoti. Vidutinis mirštančiųjų Švedijoje amžius 84 metai.
17. Žiniasklaida: Dauguma žiniasklaidos pranešimų buvo neprofesionalūs, sustiprino paniką ir baimę bei privedė prie covid letališkumo ir mirštamumo išdidinimo. Kai kurie žiniasklaidos kanalai netgi naudojo manipuliacinius vaizdus bei video, idant situacija būtų dar labiau dramatizuota.
18. Vakcinos: Kai kurie medicinos ekspertai įspėja, jog greituoju būdu sukurtos koronaviruso vakcinos gali būti rizikingos. Beje, vakcina nuo taip vadinamo kiaulių gripo 2009 metais, sukėlė sunkius neurologinius pažeidimus, kas privedė prie milijoninių teismo procesų. Testuojant naująsias koronaviruso vakcinas , jau taipogi yra fiksuojamos rimtos komplikacijos.
19. Viruso kilmė: Naujojo koronaviruso kilmė lieka neaiški. Kol kas įtikimiausi įrodymai kreipia į covid pneumonijos atvejį Kinijos kasyklose 2012 metais. Tuomet buvo paimti viruso pavyzdžiai, kurie saugomi ir tiriami Virusologijos Institute Wuhane.
20. Stebėjimas/žvalgyba: NSA (JAV Nacionalinė Saugumo Agentūra) informacijos viešintojas Edward Snowden įspėjo, kad covid pandemija gali būti naudojama globalios žvalgybos plėtrai. Kai kuriose pasaulio dalyse visuomenė yra stebima dronais ir susiduriama su perdėtu policijos kišimusi šiuo laikotarpiu.
Šis tekstas pirmą kartą pasirodė 2020 m. gruodžio mėn pavadinimu „Facts about Covid-19“ svetainėje “Swiss Policy Research”.
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
