Originalas paskelbtas 2021 m. sausio 29 d.
Vaizdo įrašą lietuvių kalba rasite čia arba spustelėję paveikslėlį.
Transkripcija (sukurta dirbtiniu intelektu 🙂 )
Mes esame 2021 m. sausio pabaigoje. Mūsų gyvenimas per pastaruosius 12 mėnesių radikaliai pasikeitė ir daugelis žmonių šiuo metu tikisi sugrįžti į senąją normą. Bet tai neįmanoma, nes esame įstrigę istoriniame virsmo procese, kurio negalima sustabdyti ar pakeisti.
Šis transformacijos procesas turi dvi varomąsias jėgas. Vienas iš jų yra pasaulio sufinansavimas, kitas – pasaulio skaitmenisavimas.
Sufinansavimas lėmė esminius ekonomikos pokyčius. Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio laipsniškai panaikinus teisinius apribojimus, finansų sektorius tapo vis galingesnis ir virto kazino, kuris šiandien turi savo gyvenimą ir kuriame dominuoja tokios didelės turto valdymo įmonės kaip „BlackRock“.
Skaitmeninimas taip pat atsirado aštuntajame dešimtmetyje, kai buvo įkurtos tokios korporacijos kaip „Microsoft“ ir „Apple“. Jie ne tik šiandien verti trilijonų dolerių, bet ir kontroliuoja bei valdo svarbiausias ekonomikos sritis: pinigus ir duomenų perdavimą.
Abu pokyčiai – finansavimas ir skaitmeninimas – yra glaudžiai susiję. Turto valdymo įmonės dalyvauja visose skaitmeninėse korporacijose, o atvirkščiai, skaitmeninės korporacijos suteikia joms galimybę naudotis savo praktine patirtimi. Tokiu būdu atsirado tam tikra interesų bendruomenė – skaitmeninis-finansinis kompleksas.
Šis kompleksas dėl savo sėkmės pritraukė pinigus itin turtingų pasaulio žmonių, kurių turtas šiandien labai priklauso nuo jo gerovės, pinigus. Be to, daugybė skaitmeninio finansinio komplekso vadovų įkūrė fondus, kurių pagalba jie gali daryti įtaką žiniasklaidai, politikai ir tarptautinėms organizacijoms.
Tokios finansinės galios, techninių galimybių ir asmeninės įtakos koncentracijos žmonijos istorijoje dar nebuvo. Nepaisant to, skaitmeninis finansinis kompleksas šiuo metu kovoja su 3 pagrindinėmis problemomis:
1. Po 2007–2008 m. krizės vienintelis būdas išlaikyti pasaulinę finansų sistemą buvo nuolatinis pinigų tiekimas ir nuolatinis centrinių bankų palūkanų mažinimas. Tačiau kadangi palūkanų normos dabar pasiekė nulį, o neigiamos palūkanų normos sunaikins sistemą iš vidaus, vietos manevrams nebėra.
2. Skaitmenisavimas, pavyzdžiui, robotų pavidalu, gali pakeisti žmones kaip vertę kuriančius darbuotojus, bet ne kaip vartotojus, kurie išleidžia savo atlyginimus ir taip skatina ekonomiką. Todėl skaitmeninisavimas neišvengiamai sukuria nuolat didėjančią bedarbių ir pašalpų gavėjų armiją.
3. Ir tai bene didžiausia problema: Pinigai ankstesne forma visada buvo žmogaus darbo kriterijus. Viena prekė yra brangi, nes joje yra daug žmogaus darbo, kita – pigesnė, nes joje yra mažiau žmogaus darbo. Tačiau jei žmogaus darbas daugelyje sričių nebereikalingas dėl skaitmeninimo, šis palyginimas nebetinka. Pinigų principas, kokį mes jį žinome, ir kaip jis atsirado iš mainų ekonomikos prieš tūkstančius metų, ilgainiui negali būti derinamas su vis labiau skaitmenisuojamu pasauliu.
Kaip skaitmeninis-finansinis kompleksas reaguoja į šias problemas? Kaip mes pastaraisiais metais galėjome pastebėti, taikydami dvigubą strategiją: viena vertus, apiplėšinedami esamą sistemą iki paskutinio siūlo, ir, kita vertus, naujos sistemos kūrimu, kuri visu pirma tarnaus vienam tikslui: ju paciu galios išsaugojimui.
Per 2007–2008 m. krizę mus apiplėšė, nors praėjusiais metais tempas gerokai padidėjo. Tai leido skaitmeniniam finansiniam kompleksui pasisavinti daugiau pinigų ir daugiau galios nei bet kada anksčiau. Vien nuo 2020 m. kovo vidurio iki gruodžio pabaigos bendras milijardierių turtas visame pasaulyje padidėjo 3,9 trln. Dolerių. Tuo pat metu drastiškai sumažėjo 1,6 milijardo žmonių gyvenimo lygis. Jungtinių Tautų duomenimis, badauja 130 milijonų žmonių daugiau nei prieš taikant sias priemones.
Tokiu būdu šiais metais mes stebėjome didžiausią nelygybės augimą žmonijos istorijoje. Toks kraštutinis vystymas natūraliai sukelia didžiulę socialinę įtampą, kuri be jokios abejonės artimiausiu metu sukels ginčus.
Tačiau ši įtampa ir grėsmingi perversmai anaiptol nėra nepatogūs skaitmeniniam finansiniam kompleksui. Jo pagrindinėje strategijoje numatyta įvesti naują pinigų sistemą, kuri įprastomis sąlygomis vargu ar būtų vykdoma. Šie nauji pinigai yra skaitmeninio centrinio banko valiuta, angliškai CBDC, skirta Centrinio banko skaitmeninei valiutai. Visi didieji pasaulio centriniai bankai šiuo metu dirba visu greičiu kurdami šią naują valiutą.
CBDC egzistuos tik skaitmenine forma, o grynieji bus visiškai pašalinti. Tada mus kontroliuos ne tik valstybė, bet ir didelės IT kompanijos, nes jos abi kartu išleis naują valiutą. Taigi pirmą kartą naujoji valiuta yra iš dalies privatizuota ir ji turės šias savybes:
CBDC bus susietas su terminais, kurie verčia mus išleisti savo pinigus per tam tikrą laikotarpį. Taigi tai bus pirmieji pinigai, kuriems bus ivestas galiojimo laikas. CBDC taip pat galės susieti su geografinėmis vietovėmis, kad galėtume atsiskaityti tik tam tikruose regionuose ar šalyse. Be to, naująją valiutą galima skirti taip, kad, pavyzdžiui, dalis pinigų gali būti panaudota tik tam tikroms prekėms pirkti arba neišleisti kitoms.
Be to, bus galimybė prietaikyti neigiamas palūkanas, kad būtų neįmanoma taupyti, ir paskatinti mus greiciau leisti pinigus, kad paskatintume ekonomiką. Be to, jei mes netinkamai elgsimės valstybės ar IT įmonių atžvilgiu, jie galės mums skirti baudas, neleisti mums atsiskaityti, daryti pervedimus arba visiškai užblokuos musu sąskaitas.
Tai tik kelios CBDC ypatybės, tačiau jos jau turėtų parodyti, kad dauguma žmonių tikrai nepriimtų tokių pinigų įprastomis aplinkybėmis.
Tačiau yra vienas scenarijus, kai žmonės galėtų tai priimti daug lengviau.
Įsivaizduokite, sakydami žmonėms, kad norint užkirsti kelią ligos plitimui reikia imtis šių priemonių: sunaikinti ekonomiką, ivaryti į bankrota beveik visos vidutinės ir smulkios įmonės, sunaikinti daugumų darbo vietų, plėšti valstybės iždą, skirti gelbėjimo išmokas turtingiesiems, atidėti pagalbą mokėjimai tiems, kuriems iš tikrųjų to reikia, ir vis labiau izoliuoti žmones draudžiant jiems susisiekti.
Be to, apribokite kelionių laisvę, teisę susirinkti ir teisę į žodžio laisvę, igasdinkite gyventojus siaubo pranešimais, kurstykite juos vienas prieš kitą manipuliuodami žiniasklaida – ir visa tai, kol galų gale kils visiškas chaosas.
Tada žmonėms, kurie beviltiškai gyvena, taip sakant, būtų galima pasiūlyti visuotines pagrindines pajamas, kurios vis dėlto būtų susietos su viena sąlyga: skaitmeninės centrinio banko sąskaitos atidarymu.
Ar gali būti, kad skaitmeninio centrinio banko valiuta galėtų būti įvesta be didelio pasipriešinimo ir tokiu būdu spąstai būtų uždaryti …?
Ir jei taip, argi nebūtina, kad visi pasipriešintume tokiam procesui naudodami visas turimas priemones …?
Atėjo laikas sukurti demokratinę valiutų sistemą.
Šis vaizdo įrašas pasirodė 2021 m. sausio 29 d. pavadinimu „The Wolff of Wall Street SPEZIAL: Das drohende Zwangsgeldsystem“ svetainėje https://kenfm.de/
Daugiau Ernsto Wolffo straipsnių anglų kalba rasite tarptautinėje „Kenfm“ svetainėje.
Corona: The Collapse of the System (Ernst Wolff, angliškai)
Didysis perkrovimas (Great reset) – kas už jo slypi? Ernst Wolff
Ernstas Wolffas gimė 1950 m., Užaugo Pietryčių Azijoje, baigė mokyklą Vokietijoje, studijavo JAV. Jis dirbo įvairius darbus, taip pat žurnalistu, vertėju ir scenaristu.
Verslo ir politikos sąveika, kuria jis domisi keturis dešimtmečius, šiuo metu jam ypač reikšminga:
„2008 m. finansų ir euro krizė buvo tik pirmieji kylančio pasaulinio finansinio cunamio, kuriame TVF su savo sąjungininkais ir Europoje imsis priemonių, kurių šiandien dar neįsivaizduojame, pranašai.“
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Kviečiame aptarti argumentus žemiau esančiame forume. Nepagarbūs komentarai bus ištrinti. Gerbkime vienas kitą.
