Per pastaruosius šešis mėnesius pasaulis pasikeitė kardinaliai. Pirmą kartą istorijoje pasaulio ekonomika buvo sąmoningai beveik visiškai sustabdyta. Tai padarė tokią žalą, kurios pasekmės artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais bus didesnės už viską, ką žmonija iki šiol patyrė taikos metu.
Bet atrodo, kad tai tik pradžia. Vis daugėja ženklų, rodančių, kad ši kryptis ne tik nesikeis, bet tęsis ir netgi bus sugriežtinta. Prieš pusmetį iš mokslininkų, žiniasklaidos ir politikų sudarytas aljansas, kurio dėka buvo paskelbtas karantinas, šiuo metu naudojasi bet kokia proga prišaukti „antrąją pandemijos bangą“, nors pirmoji banga taip niekada ir nepasiekė siaubingo prognozuoto masto, o plito ankstesniųjų gripo pandemijų ribose.
Anksčiau vykdavo kur kas pavojingesnių ligų protrūkių, kuriems sustabdyti niekada nebuvo imtasi nė iš tolo neprimenančių Covid-19 įveikimo priemonių, tad pagrįstai galima įtarti, kad už tariamo rūpesčio gyventojų sveikata iš tiesų gali slypėti visai kitas motyvas.
Yra daugybė duomenų, faktų ir matomų pokyčių, dėl kurių ši prielaida atrodo ne tik galima, bet ir labai tikėtina. Juos galima bendrai pavadinti „The Great Reset“, arba lietuviškai – „didžiuoju perkrovimu“. Pasaulio finansų ir politinis elitas, kurio lyderiai 2021 m. sausio mėn. Davose Pasaulio ekonomikos forume (WEF) susitiks po būtent šiuo šūkiu, ir kurie „Didįjį perkrovimą“ paskelbė mūsų ateities pagrindine mintimi, šį poreikį mato bet kuriuo atveju.
Ir tikrai, visa apimantis perkrovimas yra neišvengiamas. Dėl dviejų priežasčių: viena vertus, todėl, kad pasaulinis finansų sektorius, toks, koks yra dabar, ilgainiui nustos veikęs, kita vertus, todėl, kad pasaulinės realiosios ekonomikos laukia didžiausias jos istorijoje perversmas.
Patikslinsime.
Nuo 2007–2008 m. pasaulinės finansų krizės pasaulio centriniai bankai finansų sistemos gyvavimą palaikė dirbtinai, t. y. nuolat mažindami bazines palūkanų normas ir pinigus gamindami iš oro.
Tačiau pirmoji priemonė iš esmės jau yra išnaudota, nes palūkanų normos beveik visur pasiekė nulį. Jei palūkanas dar labiau sumažintumėme iki neigiamų, bankų skolinimo verslas taptų nuostolingas, taigi, jie būtų sunaikinti iš vidaus.
Dėl šios priežasties centriniai bankai yra priversti pasinaudoti antrąja priemone – „spausdinti“ pinigus. Tačiau dėl koronaviruso krizės išmokėti trilijonai dar labiau išpūtė ir taip didelį finansų rinkų burbulą, ir jei bus tęsiama ši politika, grasina sunaikinti valiutų perkamąją galią.
Kadangi centriniai bankai neturi jokių kitų priemonių sistemai palaikyti, vadinasi: dabartinė pinigų sistema įžengė į savo galutinį etapą.
Realioje ekonomikoje tai atrodo dar dramatiškiau. Joje dėl skaitmeninės revoliucijos dabar išgyvename didžiausią per visą žmonijos istoriją perversmą.
Dirbtinio intelekto naudojimo ir darbo robotizacijos pasekmės daug didesnės nei tos, kurias prieš 250 metų sukėlė įvykusi pramonės revoliucija. Koncernai ir valstybinės institucijos skaitmenindami procesus ims bangomis atleidinėti daug žmonių. Bet kokius gaminius, nuo dantų protezų iki elektromobilių ir gatavų namų, bet kurioje pasaulio šalyje galima pagaminti 3D spausdintuvais. Todėl gamyklos masiškai užsidarys, o logistika sausumoje, vandenyse ir ore dažniausiai taps nereikalinga. Be to, darbas ir mokymasis namuose taps nauja norma, taip pat kaip telemedicina ir kriptovaliutos.
Tokia raida sunaikins šimtus milijonų darbo vietų visame pasaulyje, t. y. tiek pat žmonių neteks savo pragyvenimo šaltinių. Viso šito pasekmės bus lemtingos, nes žmonės nebegalės vartoti – nebebus ekonomikos ir komercijos varomąja jėga, nebemokės mokesčių.
Kadangi ikišiolinė pinigų sistema yra pagrįsta vertės kūrimu pasitelkiant žmogaus darbą, dirbtinis intelektas ir robotizacija ištrauks jai iš po kojų pagrindą. Užuot senąją, šių naujųjų sąlygų nebetenkinančią, pinigų sistemą panaikinę ir įvedus naują, tie, kurie iš dabartinės sistemos gauna didžiausią naudą, dabar daro viską, kad ją savo labui išlaikytų.
Tačiau jie susiduria su milžiniška problema: laipsniška dabartinės visuomenės transformacija į „naująjį normalumą“ sulaukia vis didesnio gyventojų pasipriešinimo, greičiausiai sukels socialinius neramumus ir, galbūt, sukilimus ar net pilietinius karus. Taigi elitas turi sugalvoti kitokią strategiją – būtent tai pastaraisiais metais jie intensyviai ir darė. Jų svarstymų rezultatas matyti būsimo WEF susitikimo šūkyje, skambančiame taip: „The Great Reset“.
Šis „perkrovimas“ yra ne kas kita, kaip tam tikra šoko terapija, kurios metu pokyčiai turi būti įgyvendinti ne palaipsniui, bet greitai. Ir elitas šiais metais akivaizdžiai rado tam tinkamą partnerį – naująjį koronavirusą.
Juo naudojantis buvo sukurtas atpirkimo ožys, ant kurio dabar kariami visi šunys – karantinas su jį lydinčiais masiniais atleidimais iš darbo, reikalavimas dėvėti kaukes, sienų uždarymas ir grynųjų pinigų išstūmimas. Oficialiai pokyčius ir apribojimus lemia ne elito savanaudiškumas, o rūpestis gyventojų sveikata – atrodytų absurdiškai iškraipomi faktai, kuriais šiuo metu tiki dauguma žmonių.
Kaip visa tai paveiks mūsų ateitį?
Kadangi iki šiol buvo įgyvendinti tik kai kurie pakeitimai, t. y. mes vis dar esame ankstyvosiose „The Great Reset“ fazėse, jau įgyvendintos priemonės tikrai bus griežtinamos. Būtent tam skirta prieš antrąją bangą sukelta baimė ir panika. Jei to nepakaks, valdžios paskirti virusologai tikrai imsis kitų gąsdinimo priemonių, pavyzdžiui, panaudos ką tik Kinijoje kilusį buboninio maro protrūkį.
Matyt ne atsitiktinumas, kad infekcijų židiniais yra vadinamos įvairiausiose vietovėse esančios ypač didelės įmonės, ir kad paskalbiama vis daugiau vietinių ir regioninių karantinų. Šios priemonės, taip pat žmonių biometrinis registravimas, skirtos tikslingai stebėti potencialius nestabilumo židinius, o tai būsimame etape bus itin svarbu palaikant viešąją tvarką.
Šią raidą lydi ideologinė kampanija, kurią be kita ko galima matyti WEF svetainėje. Gamyklų uždarymas ir logistikos pramonės žlugimas žmonėms pateikiami kaip „klimato apsauga“ dėl išskiriamų teršalų. Milijonams bedarbių bus reikalingi iš malūnsparnių barstomi pinigai, kurie viso labo didins paklausą, bet plačiajai visuomenei tai bus pavadinta „besąlyginėmis bazinėmis pajamomis“. Ir vidutinių įmonių skaitmeninimas yra piešiamas kaip kelias į teisingesnę ateitį, nors tai yra ne kas kita, kaip vidutinių įmonių pavaldumas internetinėms platformoms, kurių galia rinkoje šiuo metu auga iki neišmatuojamų dydžių.
Visa tai skamba nepaprastai slogiai ir rodo, kad finansų elitas, sudarantis maždaug 0,001 proc. pasaulio gyventojų, veda likusią žmoniją į tam tikrą skaitmeninę diktatūrą. Ypač slegia tai, kad iki šiol didžioji dauguma žmonių šiai plėtrai neprieštarauja.
Tačiau tai iš esmės turėtų pasikeisti per ateinančias savaites ir mėnesius. Karantino ir kitų priemonių, kurių imtasi sulaikant antrąją bangą, socialiniai ir ekonominiai padariniai tokie pražūtingi, kad daugelis tų, kurie dar nejudėjo, su egzistuojančia sistema konfliktuos vis stipriau.
Būtent šį konfliktą, kuris palies milijonus žmonių, turėtume vertinti kaip iššūkį mums visiems, nes tai suteikia unikalią galimybę paaiškinti daugybei iki šiol nieko neįtariančių žmonių, kad „The Great Reset“ yra ne kas kita kaip bandymas išlaikyti tai, kas liko iš senosios sistemos. Tolimesnis jos išlaikymas bus naudingas tik mažytei mažumai, tuo tarpu daugumą atves į ateitį, panašią į skaitmeninį kalėjimą, kuriame individo raidą nustatys algoritmai, stebintys ir valdantys socialinį gyvenimą, o demokratinėmis laisvėmis bus leidžiama naudotis tik tiek, kiek jos netrukdys perduoti aukšto dažnio kompiuterių duomenis.
Šis tekstas pirmą kartą pasirodė pavadinimu „The Great Reset – was steckt dahinter? | Von Ernst Wolff” svetainėje https://kenfm.de/
Corona: The Collapse of the System (Ernst Wolff, angliškai)
Daugiau informacijos šia tema angliškai
Ernstas Wolffas gimė 1950 m., Užaugo Pietryčių Azijoje, baigė mokyklą Vokietijoje, studijavo JAV. Jis dirbo įvairius darbus, taip pat žurnalistu, vertėju ir scenaristu.
Verslo ir politikos sąveika, kuria jis domisi keturis dešimtmečius, šiuo metu jam ypač reikšminga:
„2008 m. finansų ir euro krizė buvo tik pirmieji kylančio pasaulinio finansinio cunamio, kuriame TVF su savo sąjungininkais ir Europoje imsis priemonių, kurių šiandien dar neįsivaizduojame, pranašai.“
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Kviečiame aptarti argumentus žemiau esančiame forume. Nepagarbūs komentarai bus ištrinti. Gerbkime vienas kitą.
