„Propaganda“. Daugelis naudoja šį žodį kalbėdami apie tokias šalis kaip Šiaurės Korėja, Kazachstanas, Iranas. Kurias Vakarų pasaulio medijos vadina „autoritarinėmis“.
„Spaudos laisvė“, „laisvė mąstyti“. Šie terminai naudojami kalbant apie tokias šalis kaip JAV, Prancūzija, Australija. „Demokratijas“.
1988-aisiais, Nomas Chomskis ir Edwardas Hermanas parašė knygą „Sutikimo Gamyba“. Ji sugriovė mitą, kad medijos reikalingos politikų kontrolei ir tikrinimui. Kad medijos informuoja visuomenę, tarnauja visuomenei, padeda visuomenei geriau suprasti politinius procesus.
Nors iš tikrųjų, medijos gamina mūsų sutikimą. Jos mums praneša tai, ką valdžia nori, kad mes žinotume. Kad mus būtų galima išrikiuoti. Demokratija yra režisuojama medijų, dirbančių kaip propagandos mašinos.
Medijos veikia per 5-is filtrus.
Pirmasis susijęs su nuosavybe. Žiniasklaidos įmonės yra didelės korporacijos. Jos dažnai būna dar didesnių sąjungų dalimi. Jų tikslas? Pelnas. Todėl jos stengsis padaryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų savo pelną. Kritiška žurnalistika yra tik antraeilis tikslas tarp įmonės interesų.
Antrasis filtras atskleidžia reklamų rolę. Medijos kainuoja kur kas daugiau nei vartotojai kada nors mokėtų. Kas tuomet užpildo šią spragą? Reklamų agentūros. Ir už ką jiems moka reklamų agentūros? Už auditorijas. Todėl medijos ne jums parduoda savo produktą – reklamas. Medijos parduoda ir reklamų agentūroms produktą – JUS.
O kaip įstaigos valdo medijas? Tai trečiasis filtras. Žurnalistai negali tikrinti ar kontroliuoti valdžios, nes pati sistema skatina bendrininkavimą. Vyriausybės, korporacijos, didelės institucijos žino, kaip žaisti medijų žaidimą. Jos žino, kaip formuoti naujienų pasakojimą. Jie pateikia medijoms sensacingas žinias, oficialius pranešimus, interviu su „ekspertais“. Jie tampa būtina žurnalistikos proceso dalimi. Todėl esantys valdžioje ir tie, kurie apie juos praneša, iš tikrųjų bendradarbiauja. Jeigu norit pasipriešinti šios jėgoms, jūs busite nusmtumti į paraštes. Jūsų nuomonė nebus užskaityta. Jūsų niekas neįleis vidun. Jūs praradote savo priėjimą. Jūs praradote savo istoriją.
Kai medijos – žurnalistai, švilpukininkai, šaltiniai – nukrypsta nuo bendro susitarimo, jie tampa „taikiniu“. Tai ketvirtasis filtras. Kai istorija valdžiai yra netinkama tada pamatysite kritikos mašiną, paneigiančią šaltinius, niekinančią istorijas, nukreipiančią pokalbius.
Kad pagamintum visuomenės sutikimą, reikia priešo – taikinio. Tas bendras priešas yra penktasis filtras. Komunizmas. Teroristai. Imigrantai. Bendras priešas, vaiduoklis, kurio visi bijo, nustato viešosios nuomonės ribas.
Penki filtrai. Viena, didelė medijų teorija. Sutikimas yra gaminimas visur, kur tik matote, visą laiką.
Išvertė Martynas L.
Manufacturing Consent: Noam Chomsky and the Media – Feature Film
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
