Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. birželio 21 d.
Norbert Häring. Išversta su www.DeepL.com/Translator
Vykdydamas bendrą projektą su Didžiosios Britanijos kariuomene, Bundesveras tiria transhumanistinio karių optimizavimo galimybes. Nepaisant etinių problemų, akivaizdu, kad tai turi būti tęsiama. Didžiausia etinė problema: šis darbas susijęs su mašinomis, kurios turėtų kovoti su gyventojais, o ne su kariuomenėmis.
Didžiosios Britanijos kariuomenės Plėtros, koncepcijų ir doktrinų centras (DCDC), bendradarbiaudamas su Ginkluotųjų pajėgų gynybos planavimo biuru, tyrė būsimą žmogaus galimybių didinimo (Human Augmentation, HA) reikšmę, kad būtų sukurtas pagrindas išsamesniems šios srities tyrimams ir plėtrai.
Tai susiję su viskuo – nuo papildytosios realybės akinių (angl. augmented reality glasses), genų inžinerijos ir genetinės atrankos iki smegenų ir mašinų sąsajų ir vaistų, galinčių dirbtinai padidinti žmogaus gebėjimus. DCDC paskelbė bendro mąstymo ir mokslinių tyrimų rezultatus tyrime “Žmogaus tobulinimas – naujos paradigmos aušra” (angl. „Human Augmentation – The Dawn of a New Paradigm“). Įžanginį žodį parašė Gynybos planavimo biuro direktorius generolas majoras Wolfgangas Gaebeleinas (Wolfgang Gaebelein) kartu su savo kolega iš Didžiosios Britanijos.
Didžiosios Britanijos vyriausybės ir Bundesvero interneto svetainėse skelbiami pranešimai apie tyrimo paskelbimą. Vokiškoje versijoje tekstas suformuluotas labai atsargiai, o britiškoje – aiškiai:
Projekte dalyvauja Vokietijos, Švedijos, Suomijos ir Didžiosios Britanijos gynybos ekspertai, kurie siekia suprasti, kaip naujos technologijos, tokios kaip genų inžinerija, bioinformatika ir smegenų-kompiuterių sąsajos, gali paveikti visuomenės, saugumo ir gynybos ateitį. Etiniai, moraliniai ir teisiniai iššūkiai yra sudėtingi ir turi būti nuodugniai apsvarstyti, tačiau žmogaus optimizavimas gali tapti naujos strateginio pranašumo eros pradžia, galinčia turėti įtakos visam pajėgų vystymo spektrui."“Etiniai, moraliniai ir teisiniai iššūkiai turi būti kruopščiai apsvarstyti”, – ištikimai teigiama jame. Tačiau už jo esantis “bet” jau rodo, kad tai nėra taip rimtai sumanyta, o pačiame tyrime galima perskaityti, kad etikos klyksmas galiausiai neturės reikšmės, nes:
Būtinybę naudoti žmonių optimizavimą galiausiai gali lemti ne aiškūs etiniai argumentai, o nacionaliniai interesai. Šalims gali tekti kurti technines žmogaus optimizavimo priemones arba rizikuoti prarasti įtaką, turtą ir saugumą tiems, kurie tai daro. (...) Visuomenės nuomonė, ypač demokratinėse šalyse, turės didelę įtaką šalies pasiryžimui pritarti žmogaus optimizavimui, tačiau nei visuomenės nuomonė, nei etikos specialistai nenuspręs žmogaus optimizavimo ateities. Greičiausiai tai nuspręs vyriausybės, atsižvelgdamos į nacionalinius gerovės, saugumo ir saugos interesus."Nacionalinis klestėjimo interesas yra svarbiausias, t. y. ekonominis interesas. Tai neatsitiktinai primena posakį apie tai, kad Vokietijos gerovė ginama Hindukuše. Techniškai optimizuoti kariai nėra naudingi kovojant su panašiai aprūpintomis priešo kariuomenėmis. Tam yra tankai, dronai, naikintuvai, raketos ir bombos. Tokie kariai pirmiausia naudingi tada, kai techniškai pranašesnė kariuomenė kovoja su gyventojais ir jų partizanais – Afganistane, Malyje ar jūsų šalyje. Tai visų pirma pilietinių karų ir okupacinių kariuomenių technologijos.
Technologijas vėlgi leidžiame aprašyti JK vyriausybei:
"Žmogaus veiklos optimizavimo technologijos suteikia daugybę galimybių šiandien ir ateityje. Yra brandžių technologijų, kurias būtų galima integruoti jau šiandien, atsižvelgiant į politinius aspektus, pavyzdžiui, individualizuota mityba, dėvimi įrenginiai (angl. werables) ir egzoskeletai. Ateityje yra ir kitų technologijų, kurios žada daugiau galimybių, pavyzdžiui, genų inžinerija ir smegenų-kompiuterio sąsajos. Ateityje žmogaus optimizavimas taps dar svarbesnis, nes jis yra jungiamoji grandis tarp unikalių žmonių ir mašinų gebėjimų. Ateities karuose laimės ne tie, kurie turės pažangiausias technologijas, o tie, kurie sugebės efektyviausiai integruoti unikalias žmonių ir mašinų galimybes."Kokie gebėjimai yra paklausiausi, paaiškėja cituojant JAV kariuomenės institutą:
"Jei dabartinės prognozės teisingos, genetinis modifikavimas turi bene didžiausią potencialą tobulinti žmoniją. Jungtinių Valstijų gynybos pažangiųjų mokslinių tyrimų agentūros (DARPA) teigimu, genetinė modifikacija gali būti naudojama kuriant superkareivius, kurie "žudo be gailesčio, niekada nepavargsta, nejaučia baimės ir elgiasi labiau kaip mašina, o ne kaip žmogus."Stebėtina, kad šiandieninėje Europoje vyriausybė gali paskelbti ką nors panašaus ir nesukelti skandalo.
Pakeitimo pastaba (23.55 val.): pranešimas buvo iš dalies pakeistas, įtraukiant nuorodą į Bundesvero pareiškimą dėl tyrimo.
Ačiū Jan-Peter Brodersen už tai, kad surado šį tyrimą ir mane į jį nukreipė, ir Sebastian Friebel už tai, kad nukreipė mane į Bundesvero atmintinę šia tema.
_________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. birželio 21 d. pavadinimu „Die Bundeswehr und ihre kämpfenden Mensch-Maschinen“ svetainėje https://norberthaering.de/
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
