Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. rugpjūčio 17 d.
Dr. Jochen Ziegler. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator ir Viktorijai.
Pastaba sapereaude.lt: Dr. Jochen Ziegler – gydytojo ir biochemiko pseudonimas. Jis dirba privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų konsultantu ir su šeima gyvena Hamburge. Jis rašo apie Covid vakcinaciją aiškia kalba, o jo paaiškinimus rekomenduoja sveikatos ekspertai.
Jūsų klausimų apie COVID sulaukiu kasdien – ne tik mano straipsnių komentaruose, bet ir tiesioginiuose elektroniniuose laiškuose redaktoriui, kurie vėliau persiunčiami man. Į kai kuriuos iš šių klausimų atsakiau tiesiogiai, tačiau šiandien norėčiau atsakyti į svarbiausius klausimus po vieną visiems skaitytojams. Stengiuosi, kad pristatymas būtų paprastas. Analizės, kurias čia jau paskelbiau, yra su nuorodomis. Kiekvieną iš trylikos klausimų-atsakymų skyrių galima skaityti atskirai ir nepriklausomai nuo kitų, kaip enciklopedijoje.
1 Kodėl COVID neturėtų būti toks pavojingas? Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, nuo pandemijos pradžios Vokietijoje mirė 90 000 žmonių.
Yra tik vienas moksliškai pripažintas ir lengvai praktiškai pritaikomas būdas nustatyti virusinės infekcijos mirtingumą – serumo paplitimo metodas. Tam naudojamas antikūnų tyrimas, kuriuo statistiškai tinkamoje populiacijos imtyje nustatoma, ar tiriamojo asmens (arba mirusiojo) kraujo serume yra imunoglobulinų prieš COVID sukėlėją SARS-CoV-2 ir ar jis jau buvo užsikrėtęs šiuo virusu. Tada mirusių nuo COVID žmonių skaičius dalijamas iš teigiamų antikūnų testų skaičiaus. Taip gaunamas mirtingumo dėl infekcijos rodiklis (IFR). Tai infekcijos mirtingumas imtyje. Jei mėginys yra pakankamas arba jei sujungiama daug mėginių, gaunama gana tiksli mirtingumo vertė.
Pagrindinis klaidos šaltinis yra tai, kad mirties nuo KOVID nustatymo kriterijai yra skirtingi, o tai turi įtakos dalies skaitikliui – kitaip tariant, mirtis nuo KOVID įvairiose šalyse ir net medicinos srityse suprantama skirtingai. Be to, mirtingumas taip pat priklauso nuo demografinių rodiklių ir sveikatos sistemos kokybės šalyje, kurioje buvo atliktas tyrimas.
John Ioannidis dabar perskaičiavo vertę, remdamasis daugybe 2020 m. rugsėjo mėn. atliktų tyrimų, t. y. remdamasis duomenimis, gautais tuo metu, kai SARS-CoV-2 dar nebuvo visiškai endeminis, todėl vis dar buvo šiek tiek pavojingesnis nei dabar. Rezultatus jis paskelbė PSO biuletenyje čia. Jaunesnių nei 70 metų amžiaus žmonių (iki 70m.) IFR yra apie 0,05 proc., o visų serumo teigiamų asmenų – 0,27 proc. Kadangi jaunesnių nei 70 metų amžiaus žmonių dalis tarp mirusiųjų yra labai maža, šie duomenys rodo, kad vyresnių nei 70 metų amžiaus žmonių mirtingumas yra panašus į visų amžiaus grupių mirtingumą nuo gripo (mirtingumas nuo gripo yra apie 0,3 proc.). Taigi SARS-CoV-2 mirtingumas nuo 70 m. yra toks pat kaip nuo gripo, iki 70 m. – šešis kartus mažesnis, o nuo daugelio kitų į gripą panašių infekcijų sukėlėjų, populiariai vadinamų “peršalimo virusais”, – maždaug toks pat. RKI išplatinti duomenys apie 1-3 proc. mirtingumą yra akivaizdžiai neteisingi, apskaičiuoti netinkamais metodais. RKI darbuotojai tiksliai žino, kaip teisingai apskaičiuoti visų kitų patogenų mirtingumą. Tik SARS-CoV-2 atveju jie skaičiuoja kitaip, bet kodėl, aš nežinau. Tam tikrai negali būti jokių techninių priežasčių.
Jaunesniems nei 70 metų žmonėms COVID yra ne pavojingesnis už kitą banalų peršalimo virusą, o vyresniems nei 70 metų žmonėms – toks pat pavojingas kaip gripas. Visa kita yra paprasčiausia nesąmonė.
2 Kaip elgtis su Long-COVID? Ar nėra daug ilgų COVID atvejų?
Apie tai galima pasakyti štai ką: COVID neturi ypatingų ilgalaikių pasekmių. Visų pirma, bet kokio sukėlėjo virusinės pneumonijos atveju pasveikimas gali užtrukti mėnesius. Virusinė pneumonija yra labai sunki liga. Jei gydymo metu atliekama automatinė ventiliacija, gali atsirasti tolesnių jatrogeninių (gydymo sukeltų) pažeidimų, nuo kurių pacientas turi atsigauti, jei išgyvena. Tyrimų, kuriuose būtų lyginamas pasveikimas po COVID pneumonijos su pasveikimu po gripo pneumonijos, nėra. Skirtumo tikrai nebūtų.
Antra, Long COVID tyrimuose nenustatyta jokių rimtų fizinių simptomų, kurie nepasireiškia ir gripo atveju, pavyzdžiui, virusinio miokardito pasekmės, kurios gana retai pasitaiko virusinės infekcijos atveju, kai virusai užkrečia kvėpavimo takus ar žarnyną. Laikinas (angl. reversible) uoslės praradimas žinomas ir dėl kitų virusų. Trečia, Long-COVID atvejais dažnai pasireiškia simptomai, kurių diagnostiškai negalima priskirti jokiam fiziniam pažeidimui. Tokiais atvejais stebimas sindromas yra psichosomatinė liga, kurios turinį, kaip ir visų šio tipo ligų atveju, lemia kultūra, ir kurią turi rimtai vertinti ir gydyti psichoterapeutai arba psichosomatikos specialistai.
3 Ar duomenys rodo, kad lockdownas padeda?
Ne, duomenys rodo priešingai. JAV valstijose, kuriose gyventojai pasiskirstę vienodai, pavyzdžiui, Šiaurės ir Pietų Dakotoje, tačiau taikomi skirtingi apribojimai, SARS-CoV-2 epidemiologija nesiskiria. Švedijoje mirtingumas nuo COVID nebuvo didesnis nei kitose aukštai industrializuotose Vakarų Europos šalyse.
Svarbiausia, tyrimai parodė, kad lockdownas epidemiologiniu požiūriu nieko neduoda ir netgi yra žalingas. Kodėl taip yra? Pirma, mirtingumas nuo SARS-CoV-2 yra toks mažas, kad tarp daugybės kitų mirties priežasčių jis beveik nėra reikšmingas. Federalinės statistikos tarny
os duomenimis, praėjusiais metais Vokietijoje mirė 982 489 žmonės, iš jų ne daugiau kaip 25 000 – nuo COVID; RKI duomenys yra neteisingi, nes pranešama apie daug atvejų, kai mirties priežastis buvo ne COVID pneumonija, o tik PGR metodu nustatytas SARS-CoV-2. Tačiau kasmet Vokietijoje nuo virusinės pneumonijos miršta nuo 30 000 iki 100 000 žmonių. Tai natūrali mirties priežastis.
Antra, per lašeliniu būdu plintančių gripo infekcijų sukėlėjų neįmanoma visam laikui sustabdyti, o kadangi SARS-CoV-2 žudo beveik vien tik imuninės sistemos sutrikimų turinčius pacientus, nėra būdų, kaip užkirsti kelią šiems žmonėms tapti viruso aukomis. Su gripo virusais taip buvo visada – tai gyvenimo dalis. Trečia, lockdownas turi tik vieną poveikį: trukdo teikti medicininę pagalbą gyventojams ir kenkia žmonių psichinei sveikatai. Net švelnesnės priemonės, tokios kaip kaukės, atstumai ir rankų dezinfekavimas, nepadeda sustabdyti patogenų. Dabar tai yra endeminis reiškinys.
4 Ar skiepai nepadeda?
Geriausias turimas vakcinos tyrimas rodo, kad absoliuti rizika susirgti sunkia KOVID po vakcinacijos sumažėja šiek tiek daugiau nei 2 iš tūkstančio. Ji nerodo, kad skiepijimas turėtų įtakos mirštamumui nuo COVID virusinės pneumonijos. Išsamią analizę su visa informacija rasite čia.
5 Vakcina yra licencijuota – vadinasi, ji negali būti pavojinga?
EMA vakcinoms yra suteikusi sąlyginį patvirtinimą. Gamintojai iš esmės atleidžiami nuo atsakomybės už vakcinų žalą. Joms leidžiama prekiauti vakcinomis, nors jų toksikologiniai tyrimai nebuvo atlikti. Apie vakcinų keliamą pavojų gyvybei ir sveikatai skaitykite čia ir čia.
6 “Kuo naudingos tymų ar poliomielito vakcinos ir kuo jos skiriasi nuo “Corona” vakcinų?”
Vakcinos nuo tymų ir poliomielito buvo bandomos dešimtmečius. Dabar tymų vakcina naudojama kartu su kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina. Tai klasikinė ir labai gerai žinoma procedūra, kai naudojami gyvi susilpninti virusai. Šis terminas nėra labai tikslus, nes biocheminiu požiūriu virusai nėra gyvos būtybės. Turima omenyje, kad naudojami virusai, kurie in vitro metodais buvo išauginti taip, kad juose tebėra dauguma antigenų, reikalingų laukinio tipo virusų imunizacijai, tačiau jie nebegali sukelti ligos. Tokie virusai sukuria pirmos klasės imunitetą prieš patogeninius (ligą sukeliančius) laukinio tipo virusus. Jei neskiepijama, labai dažnai užsikrečiama visomis ligomis. Visi šie virusai gali sukelti didelę nuolatinę žalą. Kadangi skiepijimas yra labai saugus (mirtingumas 1 iš 5-10 milijonų skiepų, Moderna ir Pfizer/BioNTech – 1 iš 25 000-50 000 skiepų) ir veiksmingas (99 % paskiepytųjų apsaugomi nuo infekcijos, jie tampa sterilūs ir negali perduoti infekcijos), jis yra pranašesnis už savaiminį užsikrėtimą.
7 Kodėl skiepai nuo gripo yra saugesni nei skiepai nuo KOVID?
Vakcinos nuo gripo naudojamos jau apie 50 metų, jų saugumas yra gerai ištirtas ir labai aukštas. Jos pagrįstos skirtingais skiepijimo principais (antigenai, suskaidytos vakcinos, inaktyvuoti virusai arba susilpninti virusai), kurių visų čia negaliu paaiškinti. Šių vakcinų veiksmingumas, apsaugantis nuo mirties ar sunkių ligos eigų imunokompetentiniams pacientams (tiems, kurie dažniausiai miršta nuo gripo), niekada nebuvo įrodytas. Tačiau lengvo ir vidutinio sunkumo kursų poveikis yra nedidelis. Tie, kurie skiepijasi gripo vakcinomis, kurias reikia kartoti kartą per metus dėl didelio sukėlėjų mutacijų skaičiaus, nepatiria jokios didelės rizikos, tačiau ir skiepijimas jiems daug naudos neduoda.
___________________________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. rugpjūčio 17 d. pavadinimu “COVID-Impfung: Kleines Lexikon zu häufigen Leserfragen” svetainėje https://www.achgut.com/
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator ir Viktorijai.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
