Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. liepos 31 d. web.de.
Marie Illner. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
- Nuo kitų metų ES pradės taikyti naują atvykimo ir išvykimo sistemą, pagal kurią iš keliautojų iš bevizio režimo šalių taip pat bus reikalaujama daugiau informacijos.
- Tikėtina, kad dėl to gerokai pailgės pasienio kontrolė. Iš ES saugumo mokslinių tyrimų gautos priemonės turėtų padėti ištaisyti padėtį.
- Kai kurie iš jų primena mokslinės fantastikos filmus.
Kol kas realybė, susijusi su atvykimu į Europos Sąjungą, atrodo taip: Nesvarbu, kas atvyksta, saugumo patikros visiems vienodos. Tai netrukus pasikeis. ES tiria lankstų sienų valdymą, kuris turėtų palengvinti pasienio ir muitinės institucijų darbą naudojant įvairias technologijas.
Tokių ilgų pavadinimų ir neaiškių interneto svetainių kaip “Tresspass” ir “iBorderCtrl” mokslinių tyrimų projektai suteikia informacijos apie tai, kaip ateityje būtų galima atlikti rizikos vertinimą įvažiuojant į šalį, taip pat pasitelkiant “Facebook” ir “Twitter”. Algoritmas turėtų nuspręsti dėl asmens keliamo pavojaus.
Keliautojų rizikos vertinimas
Tik tie, kurie pagal programą bus priskirti prie rizikingų, turės būti tikrinami toliau, įskaitant rankinius patikrinimus. Pagal galiojančius ES teisės aktus tokia paprastesnė pasienio kontrolė negalima.
Galimoje naujoje sistemoje virtualus pasienio policininkas, naudodamasis balų sistema, galėtų atlikti rizikos vertinimą. Taigi, modelis “visi keleiviai per visus saugumo patikrinimus” būtų panaikintas ir būtų pereita prie rizika pagrįstų saugumo patikrinimų.
Virtuali pasienio policija
Šiame procese keliautojų vertė galėtų būti apskaičiuojama taikant keturių pakopų rizikos valdymą, kuris apimtų ne tik valstybės institucijų ir šalių partnerių duomenis, bet ir pažangiųjų kamerų atliekamą elgesio analizę realiuoju laiku bei “pažangiųjų tinklų analizę”. Priemonės naudojamos įvažiuoti žeme, oru ir jūra.
Tarp jų – virtualus pasienio policijos pareigūnas, kuris apklausą atlieka internetu. Programinė įranga nuskaito veido išraišką, ieškodama ryškių bruožų, ir, jei atsakymas ir veido išraiška nesutampa arba užfiksuojamas nervingumas, skleidžia pavojaus signalą. Taip pat buvo nagrinėjamas veido atvaizdų apdorojimas ir lagaminų sekimas naudojant RFID lustus (“RFID-Chips”).
Įtarimą keliantis elgesys
Praėjusiais metais Europos Teisingumo Teismas (ETT) Liuksemburge nagrinėjo bylą dėl tokio ES projekto ataskaitų atskleidimo. Taip yra todėl, kad nežinoma, kaip konkrečiai įtartinas elgesys turi būti nustatomas atliekant rizikos analizę.
Ką tai reiškia, jei atliekant elgesio analizę realiuoju laiku kamera užfiksuoja nervingumą? Kiek smerktina, jei internete dalijotės ar mėgstate pranešimus apie Osamą bin Ladeną ar NSU?
Socialinių tinklų duomenys
Nuo 2023 m. ES pradės naudoti kelionės informacijos ir leidimų sistemą “Etias“, kurioje prieš kertant sieną reikės deklaruoti įvažiavimą. Pagal naująją sistemą taip pat reikalaujama, kad keliautojai iš bevizio režimo šalių pateiktų veido atvaizdą ir keturis pirštų atspaudus. Iki šiol tai buvo privaloma tik prašant vizos ar prieglobsčio. Kadangi dėl to gali gerokai pailgėti ES išorės sienų kontrolė, naujomis mokslinių tyrimų projektų technologijomis ketinama rasti išeitį.
Pagrindinis tikslas – surinkti ir išanalizuoti kuo daugiau duomenų apie į šalį atvykstantį asmenį. Taip pat bus apdorojami duomenys iš atvirų interneto šaltinių, pavyzdžiui, “Twitter” ir “Instagram”, taip pat iš “tamsiojo interneto”. Šie duomenys lyginami ir tikrinami su atitinkamomis ES duomenų bazėmis, pavyzdžiui, Šengeno informacine sistema, vizų duomenų baze arba prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų byla.
Jau suplanuoti bandymai
Tokiu profiliavimu siekiama nustatyti ir stebėti “kontrabandą, neteisėtą imigraciją, tarpvalstybinį nusikalstamumą ir terorizmą”. Daugelio milijonų dolerių vertės projektų prototipai bus išbandyti Graikijos Pirėjo keltų uoste, Amsterdamo oro uoste Nyderlanduose ir Lenkijos-Ukrainos pasienio punkte Dorohuske. Iš Vokietijos tyrimuose dalyvauja Fraunhoferio draugija (Fraunhofer-Gesellschaft).
Projekto interneto svetainėse nurodoma, kad tyrėjai žino apie asmens duomenų, kurie yra jautrūs pagrindinėms teisėms, skverbimosi į asmens duomenis riziką. Duomenų apsaugos ir žiniasklaidos teisės ekspertas Rolfas Schwartmannas taip pat atkreipia į tai dėmesį. “Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą neskelbtini duomenys iš esmės gali būti naudojami, jei asmuo juos akivaizdžiai paviešino. Tačiau vėliau, kai biometriniais duomenimis užfiksuotas asmuo pasienyje lyginamas su duomenimis, gautais iš interneto, įsibraunama kur kas intensyviau”, – sako jis.
Jo požiūriu, abejotina, kiek šios priemonės iš tikrųjų tinka melui ar tiesai patikrinti. “Jei kas nors meluoja ar giriasi internete, į rizikos vertinimą jau patenka kažkas, kas neatitinka tiesos”, – nerimauja jis. Šiuo metu jis galėjo tik spėlioti apie vertinimą, nes nežinojo, kaip veikia technologija. Konkretus teisinis vertinimas taip pat neįmanomas.
Tačiau jis daro vieną prielaidą: “Ateityje dirbtinis intelektas ir socialinės žiniasklaidos paskyros atliks didesnį vaidmenį vykdant sienų kontrolę”. Tokių pavyzdžių jau yra JAV. Prieš įvažiuojant į šalį reikia deklaruoti socialinės žiniasklaidos paskyras, kurias JAV žvalgybos tarnybos gali pasiekti.
Per daug neaiškios apibrėžtys
“Abejoju, ar veiksmingam rizikos vertinimui tinka naudoti socialinės žiniasklaidos informaciją. Juk ten kalbama įvairiausi dalykai”, – sako Schwartmannas. Jei nusikalstamų ketinimų turintys asmenys žinotų, kad jų paskyros socialinėje žiniasklaidoje yra skenuojamos, jie taip pat galėtų tuo pasinaudoti ir sąmoningai klaidinti.
“Mano nuomone, socialiniuose tinkluose gaunama informacija nėra labai tinkama priemonė atskirti melą nuo tiesos”, – sako A. Schwartmannas. Jo nuomone, duomenų ir faktų bazė nėra tinkama naudoti: “Kada, remiantis kokiais duomenimis ir pritaikius kokias taisykles, galima teigti, kad asmuo yra pavojingas, o kada ne?” – klausia jis.
Rizika laisvei?
Pasak jo, pavyzdžiui, neįmanoma nustatyti, kokių neigiamų pasekmių gali turėti tai, kad žmogus internete yra kaip nors susijęs su teroristais ir nusikaltėliais. “Juk negalima pamiršti: Sekti asmenį socialiniame tinkle, juo domėtis ar kažką “pamėgti” ne visada reiškia, kad jis jums patinka. Tai taip pat gali reikšti: “Aš tai pamačiau, man tai nepatinka ir noriu atkreipti į tai dėmesį”, – sako ekspertas.
Jo nuomone, kyla dilema: “Veiksminga saugumo politika, kuria siekiama apsaugoti piliečius ir valstybę, yra itin svarbus rūpestis, o priemonės gali būti atskleidžiamos tik ribotai, kad nusikaltėliai nebūtų įspėjami. Kita vertus, visuomenė turi teisę nebūti visuotinai įtariama. Reikia žinoti, ar naudojimasis laisvėmis tampa asmenine rizika ir kodėl. Valstybė turi būti nuosaiki ir užtikrinti duomenų apsaugą”, – sako jis. Jis priduria, kad negalima atmesti rizikos, jog nekalti žmonės gali būti neteisingai apkaltinti.
Prof. Dr. Rolfas Schwartmannas yra Kelno taikomųjų mokslų universiteto Žiniasklaidos teisės mokslinių tyrimų centro vadovas ir civilinės bei komercinės teisės profesorius. Jis taip pat privačiai dėsto Johaneso Gutenbergo universitete Maince ir yra Duomenų apsaugos ir duomenų saugos draugijos (Gesellschaft für Datenschutz und Datensicherheit (GDD) e.V.) pirmininkas. Prof. Dr. Rolfas Schwartmannas yra Duomenų etikos komisijos narys.
Carbon Credits, Digital Stalking, and Social Credit Scores: Individual Freedoms End With Digital ID
Šis tekstas pasirodė 2022 m. liepos 31 d. pavadinimu „Entscheidet bald Instagram darüber, wer in die Europäische Union einreisen darf?“ svetainėje web.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
