Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. spalio 13 d. tkp.at.
Prof. Dr. Christian Kreiß. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Džefris Sachsas yra vienas žymiausių JAV akademikų. 1983 m., būdamas nepaprastai jaunas, 28 metų, jis buvo paskirtas į Harvardo universitetą ir 19 metų dirbo šios garbingos akademinės institucijos profesoriumi; dešimtojo dešimtmečio pradžioje laikraštis “New York Times” jau vadino jį svarbiausia savo srities asmenybe pasaulyje.
2002 m. jis buvo atviliotas į Kolumbijos universitetą, kur jau kelis dešimtmečius dėsto ir vadovauja kelioms mokslinių tyrimų institucijoms, o pastaruoju metu – Tvaraus vystymosi centrui. Žurnalas TIME du kartus jį įtraukė į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, beveik dvidešimt metų jis buvo kelių Jungtinių Tautų generalinių sekretorių specialusis patarėjas ir paskelbė šimtus straipsnių ir nuomonių įvairiais klausimais mūsų įtakingiausioje žiniasklaidoje.
Sunku rasti ryškesnį ir labiau pripažintą tarptautinio akademinio veikėjo gyvenimo aprašymą. Taigi 2020 m. jis buvo natūralus pasirinkimas vadovauti “Lancet” Kovido komisijai, kuri turėjo ištirti visus mirtinos pasaulinės pandemijos aspektus.
Spalio pradžioje Džefris Sašas (Jeffrey Sachs) “Bloomberg” televizijos laidoje apie sprogimus “Nord Stream” dujotiekyje (1) sakė: “Galiu lažintis, kad tai buvo JAV – galbūt JAV ir Lenkijos – akcija ” (2) , remdamasis radarų duomenimis apie virš teritorijos skriejančius JAV karinius sraigtasparnius, o JAV valstybės sekretorius Blinkenas sprogimus pavadino “didžiule galimybe” JAV (3).
Be to, pagrindiniai JAV politikai iš anksto perspėjo, kad vamzdynai bus sunaikinti. Pavyzdžiui, pasak ZDF, 2022 m. vasario 8 d. prezidentas J. Bidenas pareiškė: “Jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, dujotiekis “Nord Stream 2″ neturėtų ateities”. […] Paklaustas, kaip jam pavyks tai padaryti, kai projektą kontroliuos Vokietija, J. Bidenas atsakė: “Pažadu, kad mes tai padarysime.” (4)
Be to, Džefris Sachsas (Jeffrey Sachs), teisindamas tariamą JAV kaltę, teigia, kad JAV taip pat turėjo reikiamų techninių priemonių tokiam sunaikinimui įvykdyti. “Tikriausiai tai buvo “Boeing P-8 Poseidon”, kurį taip pat matė stebėjimo monitoriai. […] Taigi, labiausiai tikėtina, kad šios akcijos kaltininkė yra JAV”, – sakė žinomas ekonomistas (5). Galiausiai jis pažymėjo: “Žinau, kad tai prieštarauja mūsų pasakojimui ir kad Vakaruose neleidžiama sakyti tokių dalykų, bet faktas yra tas, kad žmonės visame pasaulyje, kai su jais kalbuosi, tiki, kad tai buvo JAV.” JAV žurnalistai taip pat tai pasakytų, bet tik privačiai, o ne viešai. (6)
Kalbant apie Rusijos motyvus, Džefris Saksas (Jeffrey Sachs) teigia, kad Rusija, priešingai nei JAV, “visiškai nesuinteresuota sunaikinti vamzdynus. “Tai prieštarauja Rusijos interesams. Rusija praranda pajamas, finansinį turtą ir derybinę galią”, – sakė Sachsas. (7)
Tai yra puikūs vieno iš pirmaujančių JAV ekonomistų pareiškimai prestižiniame naujienų kanale. Toliau apžvelgsime šio klausimo aplinkybes.
Kam tai naudinga? Kieno žala?
Kodėl JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas “Nord Stream” sunaikinimą pavadino “didžiule galimybe”? Naikinimas užtikrins, kad Vokietija ilgą laiką bus atkirsta nuo pigios energijos tiekimo, nepriklausomai nuo politinių sprendimų. Todėl dujų kainos Vokietijoje ilgą laiką bus gerokai didesnės nei anksčiau. Viena vertus, tai didžiulė tiesioginio JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto į Vokietiją ir Europą galimybė, kuri yra labai pelninga JAV frackingo pramonei.
Kita vertus, kita vertus, ekonominiu požiūriu tai tikriausiai daug rimtesnė problema, nes dėl to labai susilpnėjo Vidurio Europos, ypač Vokietijos, konkurentų konkurencinė padėtis. “Handelsblatt” duomenimis, šiuo metu Vokietijos įmonės už gamtines dujas moka maždaug aštuonis-devynis kartus daugiau nei jų konkurentai JAV (8).
Daugelis įmonių, ypač vidutinio dydžio, gaminančių daug energijos naudojančius produktus, vargu ar galės ilgai išsilaikyti. Todėl pagrindiniai Vokietijos pramonės atstovai kalba apie Vokietijos deindustrializacijos pavojų. Pavyzdžiui, 2022 m. rugpjūčio 29 d. laikraščio “Handelsblatt” antraštė: “Vokietija įstrigo energijos kainų spąstuose: “Svarbiausiose pramonės šakose įmonės užsidarys dešimtimis”. Elektros ir dujų kainos yra daug kartų didesnės nei JAV ir Azijoje, o didžiausias kainų šuolis dar tik laukia. Vokietijos įmonės baiminasi deindustrializacijos. ” (9) 2022 m. rugsėjo pradžioje BDI prezidentas Siegfriedas Russwurmas pareiškė: “Pramonės substancijai gresia pavojus. ” (10) Šį teiginį reikėtų pakartoti dar kartą: Vokietijos BDI prezidentas teigia, kad kyla grėsmė pramonės substancijai.
2022 m. liepos 20 d. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) generalinis direktorius Martinas Wanslebenas aiškiai nurodė, kokį poveikį tai gali turėti. Žurnalistų konferencijoje jis sakė: “Mes paprasčiausiai skurstame. Vokietijai nupiešiu paveikslą: Nenustebčiau, jei galiausiai taptume 20-30 proc. skurdesni. ” (11)
DIHK generalinio direktoriaus teigimu, 20-30 proc. Sunku įsivaizduoti, ką tai galėtų reikšti mūsų šalies žmonėms, ypač gaunantiems mažas pajamas. Per pastaruosius dvejus metus vien į maisto bankus besikreipiančių žmonių skaičius išaugo maždaug dvigubai – nuo 1,1 mln. iki daugiau nei 2 mln. (12) Kaip šie žmonės turėtų išgyventi 20-30 proc. sumažėjus pajamoms?
Vieno kančia – kito džiaugsmas
Tačiau ne visi yra nepatenkinti, kai Vidurio Europos vidutinio dydžio įmonės masiškai bankrutuoja. Kaip minėta, silpnas Vokietijos MVĮ sektorius patinka užsienio konkurentams. Tačiau tai taip pat reiškia labai geras ir, svarbiausia, pigias galimybes patekti į rinką verslo pirkėjams. (Sapere aude: „Mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos variklis. Jos – nepamainomas darbo vietų šaltinis, jos kuria verslumo dvasią bei diegia naujoves Europos Sąjungoje.”)
Jau 2018 m. didelėms JAV investicinėms bendrovėms, tokioms kaip “Blackrock” ar “Vanguard”, priklausė 34,6 proc. visų DAX bendrovių akcijų. Dar 20 proc. priklausė Didžiosios Britanijos ir Airijos turto valdytojams. (13) Tai pelningas verslas. Vieną kartą sumokėjus tam tikrą pinigų sumą, pajamos gaunamos visą laiką, t. y. tol, kol egzistuoja DAX, ir už jas nereikia dirbti. Ekonomine prasme tai yra amžinieji anuitetai (angl. perpetual annuities, vok. ewige Renten).
Problema ta, kad šis verslo modelis netinka vidutinio dydžio įmonėms, nes jos nėra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, o priklauso šeimoms, ir šeimos nori parduoti įmones tik kritiniais atvejais. Todėl karas, ekonomikos nuosmukis ir bankrotai gali būti puiki proga JAV fondams pigiai įsigyti Vokietijos MVĮ.
Pastaruosius 15 metų JAV vykdyta pigių pinigų politika sukūrė daug investicijų ieškančių pinigų, kurie dabar skubiai ieško pelningo panaudojimo. Ypač finansų sektorius turi labai daug likvidaus turto. Nuo laikotarpio prieš karūnos sukeltus uždarymus (angl. lockdowns), t. y. nuo 2020 m. vasario mėn. iki dabar, grynųjų pinigų indėliai JAV bankuose padidėjo daugiau kaip trečdaliu – nuo 13 300 mlrd. iki 17 900 mlrd. dolerių. (14) Didelių korporacijų likvidus turtas taip pat yra labai didelis. Vien tik 2020 m. 3 000 didžiausių pasaulio korporacijų likvidus turtas “išaugo” trečdaliu – nuo 5 700 mlrd. iki 7 600 mlrd. dolerių, teigia “Economist ” (15).
Tai daug pinigų apsipirkimui. Privataus kapitalo fondų, besispecializuojančių įmonių įsigijimo srityje, finansiniai ištekliai taip pat yra dideli. “Wall Street Journal” duomenimis, tikimasi, kad vien 2022 m. JAV privataus kapitalo įmonės prisitraukia 1 000 mlrd. dolerių naujo kapitalo. (16) Palyginimui, Vokietijos bendrasis vidaus produktas 2021 m. sudarė 3 600 mlrd. eurų, o tai pagal dabartinį valiutos kursą atitinka maždaug 3 500 dolerių (17).
Jei Vokietijos vidurinioji klasė iš tiesų nyksta, tai suteikia “didžiulę galimybę”, puikią progą gausiam JAV kapitalui, skubiai ieškančiam pelningų investicijų. Viena vertus, tuomet galite įsigyti bendrovių gana pigiai, nes dėl sunkmečio pardavimų stipriai mažėja kaina. Tačiau, ko gero, tai dar svarbiau: stiprus nuosmukis atveria galimybę pagaliau stambiu mastu įsigyti Vokietijos vidutinio dydžio gamybos įmonių. Tarp jų yra daug brangakmenių, kurie iki šiol buvo nepasiekiami JAV fondams. Daugiau nei 1300 vadinamųjų “paslėptų čempionų”, pasaulinės rinkos lyderių nišinėse srityse, yra iš Vokietijos “Mittelstand”. Tai beveik kas antras paslėptas čempionas pasaulyje. (18) Tuo metu, kai įmonės susiduria su egzistencinėmis krizėmis, savininkų šeimos dažnai turi ieškoti išorinių finansavimo šaltinių ir atsiverti išoriniams kapitalo šaltiniams, nesvarbu, ar jos to nori, ar ne. Puiki galimybė JAV pirkėjams. “Nord Stream” sprogimai šią palankią galimybę dar labiau sustiprino.
Fonas – pagrindinė informacija
Be to, JAV jau kelerius metus susiduria su didele pajėgumų pertekliaus problema. Per pastaruosius keturis dešimtmečius gamybos pajėgumai ir masinė gamyba augo neproporcingai sparčiau nei masinės pajamos. To priežastis buvo nuolat didėjanti paskirstymo nelygybė. (19) Kad būtų galima parduoti visą produkciją, masinė paklausa buvo palaikoma vis didesnėmis skolomis (20) ir didelėmis ką tik išspausdintų centrinio banko pinigų sumomis. (21) Todėl galimas vidaus perteklinių pajėgumų ir skolų problemos sprendimas būtų konkurencinių pajėgumų užsienyje, ypač Vokietijoje, kuri yra ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika ir stipri JAV konkurentė, susilpninimas arba panaikinimas.
Todėl nuolatinės aukštos energijos kainos Vokietijoje būtų labai sveikintinos JAV požiūriu. Todėl Džefris Sachsas tikrai teisus: “Kol tęsis karas, tol Europoje tęsis ekonominė krizė. ” (22) Todėl “Nord Stream” vamzdynų sprogimai ir su jais susijęs karo Ukrainoje eskalavimas – jei žiniasklaidai pavyks dėl sprogimų apkaltinti rusus – yra labai džiugi žinia JAV (finansų) pramonei, kurią kamuoja pertekliniai pajėgumai ir kurioje yra didžiuliai kalnai pinigų, “didžiulė galimybė”, kaip sakė Antonijus Blinkenas (Antony Blinken).
Išvada
Mano nuomone, garsus JAV ekonomistas Jeffrey Sachsas pataikė tiesiai į dešimtuką, darydamas hipotetinę prielaidą, kad JAV susprogdino “Nord Stream” dujotiekį. Juk JAV yra viena iš didžiausių naudos gavėjų iš šio aplinkosaugos požiūriu niekingo naikinimo įvairiais lygmenimis.
Nuorodos
1 Remiantis NZZ 6.10.22, tikėtina, kad sprogdinimą vykdo valstybės subjektas: https://www.nzz.ch/wirtschaft/pipeline-projekt-nord-stream-2-die-neusten-entwicklungen-ld.1483495.
2 https://www.nachdenkseiten.de/?p=88831#h08
3 https://www.youtube.com/watch?v=fR39mjU2S54
4 https://www.zdf.de/nachrichten/politik/scholz-biden-ukraine-konflikt-100.html
5 https://www.berliner-zeitung.de/wirtschaft-verantwortung/nord-stream-pipelines-wohl-deswegen-zerstoert-jeffrey-sachs-hat-neue-theorien-zu-den-lecks-li.273634
6 https://www.youtube.com/watch?v=ESG14_DsUIA
7 https://www.berliner-zeitung.de/wirtschaft-verantwortung/nord-stream-pipelines-wohl-deswegen-zerstoert-jeffrey-sachs-hat-neue-theorien-zu-den-lecks-li.273634
8 Handelsblatt 2022 8 29: https://www.handelsblatt.com/unternehmen/gas-und-strom-deutschland-steckt-in-einer-energiepreisfalle-in-schluesselindustrien-werden-betriebe-reihenweise-schliessen/28622880.html
9 https://www.handelsblatt.com/unternehmen/gas-und-strom-deutschland-steckt-in-einer-energiepreisfalle-in-schluesselindustrien-werden-betriebe-reihenweise-schliessen/28622880.html
10 https://www.berliner-zeitung.de/wirtschaft-verantwortung/erste-firmen-stoppen-produktion-fuer-immer-substanz-der-industrie-bedroht-li.262725
11 https://www.nachdenkseiten.de/?p=86125
12 https://www.wsws.org/de/articles/2022/10/03/tafe-o03.html
13 https://www.focus.de/finanzen/boerse/investment-wem-gehoert-die-deutschland-ag_id_10787791.html
14 https://fred.stlouisfed.org/series/DPSACBW027SBOG
15 https://www.economist.com/business/2020/12/09/companies-have-raised-more-capital-in-2020-than-ever-before?utm_campaign=the-economist-today&utm_medium=newsletter&utm_source=salesforce-marketing-cloud&utm_term=2020-12-09&utm_content=article-image-1&etear=nl_today_1
16 https://www.wsj.com/articles/buyout-firms-seek-1-trillion-of-new-funding-even-as-markets-drop-and-deal-making-dries-up-11658136602, Wall Street Journal 2022 7 19
17 https://de.statista.com/themen/26/bip/
18 https://www.bvmw.de/themen/mittelstand/zahlen-fakten/
19 https://menschengerechtewirtschaft.de/wp-content/uploads/2020/07/Buch-Mephisto-30.4.20-mit-Bild-1.pdf p.60 ir toliau.
20 Institute of international Finance (iif), Global Debt Monitor 2022 m. gegužės 18 d.
21 https://tradingeconomics.com/united-states/central-bank-balance-sheet
22 https://www.berliner-zeitung.de/wirtschaft-verantwortung/nord-stream-pipelines-wohl-deswegen-zerstoert-jeffrey-sachs-hat-neue-theorien-zu-den-lecks-li.273634
Prof. Dr. Christian Kreiss, gimęs 1962 m.: studijavo ir gavo ekonomikos ir ekonomikos istorijos daktaro laipsnį Miuncheno LMU. Devynerius metus dirbo bankininku, iš jų septynerius – investiciniu bankininku. Nuo 2002 m. – Aaleno universiteto finansų ir ekonomikos profesorius. Homepage: www.menschengerechtewirtschaft.de (humaniška ekonomika).
Šis tekstas pasirodė 2022 m. spalio 13 d. pavadinimu „Nord-Stream-Sprengungen: Wessen Nutzen? Wessen Schaden?“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
