Citatos pagal Heinemann, Tucholsky ir Borchert.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
“Žmonės, kuriuos valdo valdžia, privalo žinoti, kokia valdžia juos valdo.
Žmonės turi vadovauti šiai valdžiai ir ją kontroliuoti. Tauta turi sustabdyti valdžią, kai ji daro nusikaltimus. Priešingu atveju žmonės tampa bendrininkais. (…) Demokratijos pagrindas yra tautos suverenitetas, o ne autoritarinės valstybės valdžia (…) Ne pilietis paklūsta valdžiai, bet valdžia yra atsakinga piliečiui už savo veiksmus įstatymų rėmuose. Piliečiai turi teisę ir pareigą reikalauti, kad vyriausybė laikytųsi tvarkos, jei mano, kad ji nepaiso demokratinių teisių.”
“Na ką gi, aš nemyliu valstybių, aš myliu savo žmoną, štai ir viskas!”
“Kitaip tariant, tradicijos jokiu būdu nėra konservatyvių jėgų privilegija. Dar mažiau tradicijos priklauso tik reakcionieriams, nors jie apie jas ir garsiai kalba.”
“Teisė yra silpnųjų ginklas.”
“Man gaila visų tų, kurie jaučiasi pusiau nuogi be medalio ant krūtinės.”
“Taika nėra duota iš prigimties; ji išauga iš žmogaus veiklos.”
“Karas – tai ne kritinė situacija, kurioje žmogus turi įrodyti savo vertę, kaip mano karta mokėsi imperijos laikų mokyklos suole, bet taika – tai kritinė situacija, kurioje mes visi turime įrodyti savo vertę.”
“Tas, kuris rodo bendrojo priekaišto rodomąjį pirštą į tariamą kurstytoją ar kurstytojus, turėtų prisiminti, kad rankoje su ištiestu rodomuoju pirštu trys kiti pirštai tuo pat metu rodo atgal į jį patį.”
Dr. Gustavas Heinemannas, Vokietijos politikas, pacifistas, teisininkas, ekonomistas ir istorikas.
Federalinis vidaus reikalų ministras 1949-1950 m.
1966-1969 m. federalinis teisingumo ministras
1969-1974 m. federalinis prezidentas
Mėgstamiausi autoriai: Tucholsky
“Nieko nėra gražesnio ir niekas nereikalauja daugiau charakterio nei atvirai prieštarauti savo laikams ir garsiai pasakyti: “Ne!”
“Tikiu visais, kurie ieško tiesos. Netikiu niekuo, kas tvirtina atradęs tiesą.”
“Protingumo privalumas yra tas, kad gali vaidinti kvailį. Priešingai, jau sunkiau.”
“Patirtis nieko nereiškia. 35 metus galima daryti viską neteisingai.”
“Jei norite teisingai įvertinti žmogų, visada klauskite savęs: ar norėtumėte, kad jis būtų tavo viršininkas?”
Kurtas Tucholskis (1890-1935), vokiečių rašytojas
Pabaigai: Wolfgang Borchert, “Tada lieka tik vienas!”
Tada lieka tik vienas!
Tu. Žmogus prie mašinos ir žmogus dirbtuvėse. Jei rytoj tau įsakys nebegaminti vandentiekio vamzdžių ir puodų, o plieninius šalmus ir kulkosvaidžius, tada liks tik viena:
Pasakyk NE!
Tu. Mergina už prekystalio ir mergina biure. Jei rytoj tau įsakys užpildyti granatas ir sumontuoti snaiperių šautuvų optiką, gali daryti tik vieną dalyką:
Pasakyk NE! Tu. Gamyklos savininkas. Rytoj, jei įsakys užpildyti granatas
pardavinėti šaunamuosius miltelius, o ne miltelius ir kakavą, belieka tik vienas dalykas:
Pasakyk NE!
Tu. Mokslininkas laboratorijoje. Jei rytoj tau įsakys sugalvoti naują mirtį prieš senąjį gyvenimą, gali daryti tik viena:
Pasakyk NE!
Tu. Poetas savo svetainėje. Jei rytoj tau lieps dainuoti ne meilės, o neapykantos dainas, gali daryti tik vieną dalyką:
Pasakyk NE!
Tu. Gydytojas prie lovos. Jei rytoj jie įsakys tau
patvirtinti, kad vyrai yra pajėgūs kariauti, belieka tik viena išeitis:
Pasakyk NE!
Tu. Pastorius sakykloje. Jei rytoj tau įsakys palaiminti žmogžudystę ir kanonizuoti karą, gali daryti tik viena:
Pasakyk NE!
Tu. Garlaivio kapitonas. Jei rytoj tau įsakys vežti nebe kviečius, o ginklus ir tankus, liks tik viena išeitis:
Pasakyk NE!
Tu. Pilotas aerodrome. Jei rytoj tau įsakys numesti bombas ir fosforą ant miestų, gali daryti tik vieną dalyką:
Pasakyk NE!
Tu. Siuvėjas su žirklėmis ir adata. Jei rytoj jie įsakys tau
pasigaminti uniformas, reikia tik vieno dalyko:
Pasakyk NE!
Jūs. Teisėjas su apsiaustu. Jei rytoj tau įsakys paskelbti nuosprendį karo lauko teisme, gali daryti tik vieną dalyką:
Pasakyk NE!
Tu. Vyras stotyje. Jei rytoj tau įsakys duoti signalą išvykti amunicijos traukiniui ir kariniam transportui, gali padaryti tik vieną dalyką:
Pasakyk NE!
Tu. Žmogus kaime ir žmogus mieste. Kai rytoj jie ateis ir atneš tau įsakymą prisistatyti, turėsi daryti tik vieną dalyką:
Pasakyk NE!
Tu. Mama Normandijoje ir mama Ukrainoje, tu, mama Frisko ir Londone, tu, prie Hoangho ir Misisipės, tu, mama Neapolyje ir Hamburge, Kaire ir Osle – mamos visuose žemynuose, mamos pasaulyje, kai rytoj tau įsakys gimdyti vaikus, slaugytojas karo ligoninėms ir naujus kareivius naujiems mūšiams, mamos pasaulyje, yra tik vienas dalykas:
Pasakykite NE! Mamos, sakykite NE!
Nes jei nepasakysite NE, jei JŪS nepasakysite NE, motinos, tada:
tada:
Triukšminguose, garo persekiojamuose uosto miestuose didieji laivai nutils ir, tarsi titaniški mamutų skerdenos, inertiškai siūbuos prie negyvų vienišų krantinių sienų, dumbliais, jūros dumbliais ir kriauklėmis apaugusių, anksčiau taip blizgėjusių drumzlinų kūnų, ramiai kvepiančių žuvimis, kvepiančių, tirpstančių, nykstančių, negyvų –
tramvajai gulės kvailokai įlenkti ir nulupti, kaip beprasmiški stikliniai narvai su akimis, šalia susipainiojusių plieninių laidų ir bėgių skeletų, už supuvusių stogų perforuotų stoginių, prarastose gatvėse su kraterio įtrūkimais –
purvina pilka, tiršta, švininė tyla įsivyraus, įkyriai, vis labiau plėsis mokyklose, universitetuose ir žaidimų namuose, sporto aikštynuose ir vaikų žaidimų aikštelėse, šiurpi ir godi, nesustabdomai – saulėtas sultingas vynas supus ant griūvančių šlaitų, ryžiai sudžius išdžiūvusioje žemėje, bulvės sušaltų pūdymo laukuose, o karvės ištemptų savo negyvas sustingusias kojas į dangų kaip apverstos melžimo taburetės –
institutuose genialūs didžiųjų gydytojų išradimai taps rūgštūs, supus, užsikrės pelėsiniais grybais –
virtuvėse, kambariuose ir rūsiuose, šaldyklose ir sandėliuose sugrius paskutiniai maišai miltų, paskutiniai stiklainiai braškių, moliūgų ir vyšnių sulčių – duona po apverstais stalais ir ant sudaužytų lėkščių taps žalia, o išsiliejęs sviestas kvepės minkštu muilu, grūdai laukuose bus nugrimzdę šalia surūdijusių plūgų kaip nužudyta kariuomenė, o dūminiai plytų kaminai, pietūs ir dūmijančių fabrikų kaminai sutrupės – sutrupės – sutrupės – juos uždengs amžina žolė.
tada paskutinis žmogus su suplėšytais viduriais ir užterštais plaučiais klajos be atsako ir vienišas po nuodingais spindinčiais saulės spinduliais ir banguojančiomis žvaigždėmis, vienišas tarp milžiniškų masinių kapaviečių ir šaltų stabų milžiniškuose betono blokų apleistuose miestuose, paskutinis žmogus, liesas, išprotėjęs, piktžodžiaujantis, verkiantis – ir jo baisus verksmas: KODĖL? negirdimai nuvilnys stepėmis, prasiverš pro sugriautus griuvėsius, įsiskverbs į bažnyčių griuvėsius, atsitrenks į aukštus bunkerius, kris į kraujo baseinus, negirdėtas, neišgirstas, paskutinis gyvulinis paskutinio gyvulinio žmogaus šauksmas – visa tai įvyks, rytoj, galbūt rytoj, galbūt jau šiąnakt, galbūt šiąnakt, jei – jei – jei nepasakysite NE.
cituojama iš: Wolfgang Borchert, The Complete Works, Rowohlt 1986, p. 318 ir toliau.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
1 thought on “Primename: kam tarnauja valstybė?”