Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. spalio 25 d. multipolar-magazin.de.
Ulrike Guérot, Hauke Ritz . Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Europa vėl dalijama ir taip katapultuojama atgal į XX amžių, tačiau šį kartą be Maršalo plano. Su JAV kaip organizuojančia jėga Europa negali rasti taikos žemyne, o be Sibiro žaliavų ir Kinijos rinkos – ir ilgalaikės gerovės. Taip savo naujoje knygoje “Endspiel Europa”, kurios ištraukas skelbia “Multipolar”, analizuoja Ulrike Guérot ir Hauke Ritz. Jame abu autoriai taip pat išsamiai aprašo, kaip dabartiniam karui kruopščiai ir tikslingai ruošėsi Vakarų veikėjai.
Seniausiame 1534 m. Europos žemėlapyje “Europa Prima Pars Terre in Forma Virginis” (“Europa, pirmoji žemės dalis, mergelės pavidalu”) vaizduojama didinga moters figūra, vaizduojanti visą Europos žemyną. Ispanija yra galva ir nešioja karūną. Francija yra krūtinė, Germanija – širdis, Didžioji Britanija laisvai kabo ant kairės rankos, Italija – ant dešinės. Toliau Europos pilve, laisvai išsidėsčiusios ir neturinčios aiškių ribų, yra Polonija, Bulgarija, Albanija, Rumunija ir Rusija – visos Europos tautos. Žemėlapio pabaigoje už Maskvos šiaurėje ir Bosforo sąsiaurio pietuose yra prabangiai vilnijanti suknelė. “Europa” dviem kojomis tvirtai stovi ant Rusijos sausumos, o galvą lenkia į Atlanto vandenyną. Be abejo, 1534 m., kai Europos pėdos nebuvo įkeltos į Atlanto vandenyną, jie galvojo apie šį žemėlapį.
Ši Europa dabar yra išstumiama iš verslo. Dabartine Vakarų politika Ukrainos kare iš esmės siekiama atkurti buvusią 1989 m. geležinės uždangos sieną už maždaug 1500 km į rytus. Taigi Europa grįžta į XX amžių, tačiau šį kartą be Maršalo plano, bet su NATO “dviejų procentų tikslu”, t. y. visų ES valstybių įsipareigojimu nuolat skirti NATO du procentus savo biudžeto. Tai de facto prilygsta galutiniam nepriklausomos Europos saugumo ir gynybos politikos palaidojimui, kuri, nepaisant dešimtmečius trukusių ketinimų nuo 1992 m. Mastrichto sutarties pasirašymo, visada liko tik muilo burbulu.
Išlikti žemėlapio atvaizde: Europa dabar yra perpjaunama žemiau bambos, jos kūno viduryje, ir iš jos daromas Europos korpusas. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros vėl tvirtinama siena tarp dviejų blokų, kuri, kaip manyta, buvo įveikta 1989 m. Šis Europos pusiasalis, atskirtas nuo Rusijos ir Azijos, neturės jokių šansų varžybose tarp galybių. Tada Europa netaps “antruoju pasauliu” tarp “Chimerikos”, kurią amerikiečių ir Pakistano rašytojas Paragas Khanna prieš dešimt metų įvardijo kaip tikėtiną Europos galimybę. Su JAV kaip organizuojančia jėga Europa negali tapti stabiliu politiniu dariniu ir pasiekti konfederacinės taikos žemyne. Be Sibiro žaliavų ir Kinijos rinkos Europa taip pat negalės pasiekti ilgalaikės gerovės. Kalbama ne apie JAV demonizavimą, o apie Europos emancipaciją. (…)
Ilgai ruoštas amerikiečių įgaliotinis karas
Trijuose skyriuose, skirtuose 1990-iesiems, 2000-iesiems ir 2010-iesiems metams, bendrais bruožais stebime, kaip ir kodėl Europa per pastaruosius trisdešimt metų prarado suvokimą, kuo iš tikrųjų norėjo tapti, o ES kaip politinis projektas vėliausiai nuo tūkstantmečio pradžios nebeturėjo galimybių.
Remdamiesi amerikiečių šaltiniais, galime daryti išvadą, kad Rusijos ir Ukrainos karas – tai ilgai rengtas Amerikos tarpinis karas, dešimtmečius kurtos Amerikos geostrategijos apoteozė, kurios tikrasis tikslas – įtvirtinti Amerikos dominavimą Europoje. Europa bus atkirsta nuo savo ekonominių gyslų Rytuose – žemyno, ant kurio stovi Europos kojos. Tai “ribotos žalos” (angl. „restricted dammage“) politika, kontroliuojama, bet sąmoningai daroma ekonominė žala, kuria visų pirma siekiama apriboti Vokietijos prekybos perteklių, susidarantį Rytuose. Europa yra ekonomiškai ir strategiškai reikalinga JAV, tačiau, Amerikos nuomone, ji neturėtų emancipuotis ir taip tapti konkurente pasaulio galybei, kuri jau seniai serga ir baiminasi savo pačios žlugimo.
Čia pateikta analizė kyla iš vieningos Europos ir žemyninės taikos tvarkos siekio, kurį išsamiau nagrinėsime paskutiniame šios knygos skyriuje. Šia esė norime prisidėti prie to, kad Europa išsivaduotų iš savo pačios represijų ir savęs atmetimo: kalbama apie paskutinę Europos emancipacijos galimybę! (…)
Kas pradėjo karą?
Viena dažniausių semantinių frazių nuo pat karo pradžios yra kalbos apie “Rusijos invaziją” arba “Rusijos agresyvų karą” Ukrainoje. Iki šiol nė viena naujienų programa negalėjo apsieiti be šios formuluotės. Tai reiškia, kad tiek Ukraina, tiek Vakarai buvo nustebinti karo, jo nenumatė ir jam nesiruošė.
Tačiau tiksli karinių veiksmų, kuriuos dešimtys NATO valstybių, o ypač Didžioji Britanija, JAV ir Kanada, nuo 2014 m. vykdė Ukrainoje, analizė aiškiai rodo, kad taip nebuvo. (…) Iš esmės reikėtų iš naujo išnagrinėti klausimą, kas iš tikrųjų pradėjo šį karą. Tai veikiau apie anglosaksų, t. y. Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, pasirengimą karui prieš Rusiją, kuris nebuvo aptarinėjamas žiniasklaidoje, tačiau buvo ir yra prieinamas viešuose dokumentuose. (…)
Išsamiai išstudijavus Vakarų pasirengimą karui, tampa aišku, kad Ukrainai buvo patikėtas vaidmuo Vakarų vardu pradėti karą su Rusija, kurį vėliau kariniu ir logistiniu požiūriu turėjo paremti NATO valstybės narės, tiesiogiai neįtraukiant į karą viso aljanso. Šį procesą turėjo lydėti ekonominis karas (sankcijos), informacinis karas (antirusiška propaganda) ir branduolinis Rusijos apsupimas, kurį pirmiausia turėjo užtikrinti priešraketinis skydas Rumunijoje ir Lenkijoje bei jūrų pajėgos, ypač Arleigh Burke klasės naikintuvai. Visos šios priemonės atitiko JAV siekį “dominuoti visu spektru” (angl. full spectrum dominance) ir jomis buvo siekiama susilpninti Rusijos Federaciją keliais lygmenimis tiek, kad šalis prarastų pusiausvyrą, o dėl vidaus konfliktų žlugtų vyriausybė.
Vakarų manevrai ir pasirengimas karui 2021 m.
Pirmiau minėtai tezei pagrįsti turėtų pakakti paskutiniųjų metų prieš karo pradžią veiklos aprašymo:
- 2021 m. kovo 24 d. Ukraina priėmė karinę strategiją, kuria vyriausybė įsipareigojo imtis visų būtinų priemonių, įskaitant karines, siekiant reintegruoti Krymą ir Donbaso bei Lugansko respublikas.
- Be to, 2021 m. kovo mėn. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pareiškė ketinanti didinti savo veiklą Juodojoje jūroje. Tą patį mėnesį prasidėjo karinės pratybos “Defender Europe 21”, kuriose dalyvavo 28 000 karių iš 26 šalių, esančių netoli Ukrainos.
- 2021 m. balandžio mėn. Turkijos ir Ukrainos vyriausybės paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame Turkija parėmė veiksmus, kuriais siekiama atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.
- 2021 m. gegužę ir birželį vyko keli bendri Ukrainos ir Vakarų šalių manevrai: “Steadfast Defender 2021“, kuriuose dalyvavo 9000 karių iš 20 NATO šalių.
- Birželį Ukrainos ir Didžiosios Britanijos vyriausybių atstovai taip pat susitarė dėl Karinių jūrų pajėgų stiprinimo programos, pagal kurią Ukrainai bus parduoti britų karo laivai.
- Birželio mėn. taip pat vyko pratybos “Kilnusis šuolis” (angl. „Noble Jump“), kurios buvo manevrų “Defender Europe 21” dalis ir kuriose kaimyninėje Rumunijoje dalyvavo 13 valstybių ir 4 000 karių.
- Tą patį mėnesį Briuselyje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime NATO valstybės narės atnaujino 2008 m. Bukarešte prisiimtą įsipareigojimą dėl būsimos Ukrainos narystės.
- Nuo 2021 m. birželio 28 d. iki liepos 20 d. Juodojoje jūroje vyko JAV ir Ukrainos vadovaujamos karinės pratybos „Sea Breeze“. Šiose pratybose dalyvavo 32 laivai, 40 orlaivių ir sraigtasparnių bei 5000 karių iš 24 šalių.
- 2021 m. liepos 12-19 d. vyko karinės pratybos „Breeze 2021“, kuriose dalyvavo 30 laivų ir 2000 karių.
- 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas savo sprendime nurodė, kad ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį remiant NATO vykdomą politiką.
- 2021 m. liepą taip pat vyko pratybos “Trys kalavijai” („Three Swords“), kuriose dalyvavo 1200 Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos ir JAV karių. Be to, tą patį mėnesį vyko Ukrainos ir Didžiosios Britanijos manevrai “Cossack Mace 2021“, kuriuose dalyvavo 900 Ukrainos karių ir 500 karių iš įvairių NATO šalių.
- 2021 m. rugpjūčio 23 d. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas dalyvavo Krymo platformos atidarymo renginyje. Tą patį mėnesį Didžiosios Britanijos naikintuvų junginys praskrido virš Ukrainos sostinės Kijevo, minint 30-ąsias jos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos metines.
- Rugsėjį vyko Ukrainos ir JAV organizuoti greitieji manevrai „Rapid Trident 2021“, kuriuose dalyvavo 4000 Ukrainos ir 2000 užsienio karių, įskaitant JAV, Kanadą, šešias ES šalis, taip pat Gruziją, Moldovą, Turkiją, Jordaniją ir Pakistaną.
- Rugsėjo mėn. taip pat buvo paskelbtas bendras pareiškimas dėl JAV ir Ukrainos strateginės partnerystės.
- 2021 m. spalio mėn. Kijeve lankėsi JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kuris su Ukraina dirbo įgyvendinant Strateginį gynybos susitarimą.
- Spalio mėn. taip pat vyko Jungtinės Karalystės ir Ukrainos pratybos “Warrior Watchers“, kurių metu buvo treniruojamasi ginti aerodromus.
- Galiausiai spalio mėn. žiniasklaida pranešė apie Europos išorės veiksmų tarnybos vidaus darbo dokumentą, kuriame svarstoma, ar ES galėtų pradėti savarankišką karinio mokymo misiją Ukrainoje.
- 2021 m. lapkritį JK ir Ukraina pasirašė susitarimą, pagal kurį Ukraina gaus 1,7 mlrd. svarų sterlingų savo laivynui plėtoti.
- Lapkričio 10 d. buvo pasirašyta JAV ir Ukrainos strateginės partnerystės chartija. Dokumente teigiama, kad “JAV […] niekada nesutiks su Rusijos bandymu aneksuoti Krymą”.
- Lapkričio 10 d. Amerikos žiniasklaida taip pat pranešė apie Rusijos kariuomenės dislokavimą prie Ukrainos sienos. Tuo pat metu Ukrainos kariai buvo dislokuoti prie sienos su nepriklausomomis Donecko ir Lugansko respublikomis, taip pat prie sienos su Krymu. Pasienyje su abiem respublikomis atsirado daugiau Ukrainos karinių dalinių. Rusija Ukrainos pajėgų dislokavimą suprato kaip pasirengimą karui.
- 2021 m. gruodžio 8 d. bendrame Jungtinės Karalystės ir Ukrainos komunikate dar kartą pabrėžtas Ukrainos, kaip NATO didesnės galimybės partnerės, statusas.
- Gruodžio 14 d. Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą “Dėl kitų valstybių ginkluotųjų pajėgų karinių vienetų priėmimo į Ukrainos teritoriją 2022 m.”. Įstatyme kalbama apie 2022 m. planuojamus manevrus “Rapid Trident”, “Cossack Mace”, “Light Avalance”, “Silver Sabre”, “Sea Breeze”, “Riverine”, “Maple Arch” ir “Viking” ir leidžiama pratęsti užsienio karių buvimą Ukrainoje.
- Apie 2022 m. sausio 27 d. nutrūko Maskvos ir JAV diplomatinis susirašinėjimas. JAV atmetė pagrindinius Rusijos reikalavimus, pavyzdžiui, atsisakyti NATO plėtros į rytus, sumažinti NATO buvimą pagal 1997 m. NATO ir Rusijos aktą ir atsisakyti dislokuoti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas.
- 2022 m. vasario 7 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras spaudos konferencijoje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Bärbock pareiškė, kad “jo vyriausybė neturės tiesioginio dialogo su prorusiškais sukilėliais Rytų Ukrainoje”. Tai buvo viešas prisipažinimas, kad nenori įgyvendinti Minsko susitarimo.
- 2022 m. vasario 14 d. Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje pareiškė, kad vietoj skubios narystės NATO jie taip pat svarsto galimybę sudaryti papildomus dvišalius susitarimus su JAV ir Jungtine Karalyste.
- Vasario 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pareiškė, kad tikisi, jog Rusija vasario 16 d. užpuls Ukrainą. Iš tikrųjų 2022 m. vasario 16 d. Ukraina pradėjo vis smarkiau apšaudyti Donecko ir Lugansko respublikas. Vasario 18 d., palyginti su vasario 14 d., apšaudymas jau buvo 34 kartus intensyvesnis. Jei Ukraina pati būtų planavusi puolimą, buvo galima tikėtis, kad jis būtų prasidėjęs labai panašiai, t. y. masiniu artilerijos apšaudymu. Todėl tam tikra prasme vasario 16, 17 ar 18 d. taip pat būtų galima paskelbti karo pradžios diena.
- Vasario 16 d. užregistruotas 591 ugnies nutraukimo pažeidimas ir 316 sprogimų, t. y. aštuonis kartus daugiau nei vasario 14 d. Vasario 17 d. vėl padvigubėjo apšaudymas, o Donecko ir Lugansko respublikų pajėgos aiškiai perėjo į gynybą. ESBO užfiksavo 870 ugnies nutraukimo pažeidimų ir 654 sprogimus. Vasario 18 d. vaizdas buvo toks pat. Šiuo metu ESBO jau užregistravo 1566 ugnies nutraukimo pažeidimus ir 1413 sprogimų. 2022 m. vasario 19-20 d. savaitgalį ESBO užregistravo net 3231 ugnies nutraukimo pažeidimus ir 2026 sprogimus.
- 2022 m. vasario 19 d. Ukrainos prezidentas A. Selenskis Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad jo šalis pasitrauks iš Budapešto memorandumo, jei penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės, įskaitant Vokietiją ir Turkiją, nesuteiks tvirtų saugumo garantijų. Taip prezidentas netiesiogiai pranešė apie savo ketinimą įsigyti branduolinių ginklų.
- 2022 m. vasario 21 d. Maskva pripažino dviejų nepriklausomų Donecko ir Lugansko respublikų nepriklausomybę. Tą dieną ESBO užregistravo 1927 ugnies nutraukimo pažeidimus ir 1481 sprogimą.
- 2022 m. vasario 22 d. užfiksuota 1710 ugnies nutraukimo pažeidimų ir 1420 sprogimų. Donecko ir Lugansko respublikos sunkiai atlaikė Ukrainos karinį spaudimą ir pateikė Rusijos vyriausybei prašymą suteikti karinę pagalbą.
- Vasario 23 d. ataskaitoje kalbama tik apie labai pablogėjusią saugumo padėtį.
- Vasario 24 d. Rusijos kariai kirto Ukrainos sieną. (…)
Asimetrinė priklausomybė
Taigi pagrindinė priežastis, kodėl 1989 m. iš pažiūros suvienyta Europa, kurią du pasauliniai karai pavertė taika, vėl įžiebia karo ugnį, glūdi nekritiškoje ir nesubalansuotoje transatlantinėje Europos orientacijoje, kuri yra ne lygiavertė partnerystė, o asimetrinė priklausomybė. Norint užtikrinti Europos vienybę ir taikią partnerystę su Rusija žemyne, reikėtų kažką keisti. (…)
Europoje, atsižvelgiant į tai, kaip klostosi įvykiai Ukrainoje, dėl šuolio veiksmų (vok. Übersprungshandlung, angl. skip action) trečią kartą gali kilti pasaulinis karas. Todėl dabartiniai įvykiai yra triguba Europos išdavystė, beprecedentis kultūrinis lūžis prieš 70 metų kuriant Europą ir pilietiškumą!
Vienintelė ir neatidėliotina Europos pareiga – pasisakyti visu savo politiniu svoriu, padedant JT ir ESBO, už neatidėliotiną ugnies nutraukimą ir paraginti pradėti taikos derybas. Šios taikos derybos turi būti ne tik dėl taikos susitarimo Ukrainai, bet ir dėl Europos didžiosios strategijos (angl. Grand Strategy), naujo didžiojo XXI a. Europos plano. Iš tikrųjų JAV turėtų būti pašalintos iš šių derybų. Europa ir Rusija turėtų susitarti dėl neutralios Ukrainos federacinėje santvarkoje, taip grįžtant prie Minsko susitarimo (Minskas II) tikslų ir kartu siekiant saugumo tvarkos, kurioje niekas nejaustų grėsmės. Tai kaip tik atitiktų idėją apie bendradarbiavimo (angl. cooperative), federalinės tvarkos visame žemyne idėją, kuri buvo numatyta 1989 m. griuvus Berlyno sienai.
Ulrike Guérot / Hauke Ritz, Endspiel Europa. Warum das politische Projekt Europa gescheitert ist und wie wir wieder davon träumen können (“Galutinis žaidimas Europa” (Endgame Europe). Kodėl politinis projektas “Europa” žlugo ir kaip apie jį vėl galime svajoti”), Westend, 208 puslapiai, 20 eurų.
Apie autorius:
1964 m. gimusi Ulrike Guérot studijavo politikos mokslus, istoriją ir filosofiją Bonoje, Miunsteryje ir Paryžiuje. Kaip autorė, aktyvistė ir profesorė, ji daugiausia dirba Europos ir demokratijos temomis, dirba analitiniuose centruose ir universitetuose Paryžiuje, Briuselyje, Londone, Vašingtone, Berlyne ir Vienoje. Nuo 2021 m. ji yra Europos politikos profesorė Bonos Rheinische-Friedrich-Wilhelms universitete.
Hauke Ritz, gimusi 1975 m., studijavo Berlyno universitete ir HU. Baigęs filosofijos daktaro studijas, kuriose daugiausia dėmesio skyrė istorijos filosofijai, jis pradėjo intensyviai domėtis Rytų ir Vakarų konfliktu, kurį tyrinėja nuo 2008 m., rengdamas įvairias publikacijas, o nuo 2014 m. – reguliariai keliaudamas į Rusiją. Jis dėstė Gyseno universitete, MSU ir RGGU Maskvoje bei Belgorodo universitete, o pastaruoju metu dirbo DAAD Maskvoje.
Rekomenduojama skaityti šia tema:
Masinis pasaulinės sąmonės formavimasis – Dėl ko iš tikrųjų kyla Rusijos ir Vakarų konfliktas? Kodėl Vakarai, griuvus Berlyno sienai, negalėjo paprasčiausiai integruoti Rusijos? Kodėl JAV labiau bijo Rusijos nei Kinijos? O kokios sąsajos su XVIII ir XIX a. pradžia, kai Vokietija ir Rusija jau buvo sąjungininkės? Pokalbis su Hauke Ritz apie gilumines naujosios sistemos konkurencijos priežastis.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. spalio 25 d. pavadinimu „Ein durchtrenntes Europa“ svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
