Originalus tekstas paskelbtas www.politikchronist.org
Kees van der Pijl. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastaba sapereaude: Gyvename radikalių permainų laikotarpiu, tad sunku susivokti, kas vyksta. Todėl kartkartėmis norime pristatyti knygas ir tekstus, kurie padeda geriau suprasti. Šį kartą:
Nepaprastosios padėties: Pasaulio gyventojų kontrolė (angl. States of Emergency: Keeping the Global Population in Check)
Apie autorių:
Keesas van der Pijlas (1947) dėstė Amsterdamo universitete, o nuo 2000 m. buvo Sasekso universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius. Jis išgarsėjo knyga The Making of an Atlantic Ruling Class (1984 m., pakartotinis leidimas 2012 m.), o už knygą Nomads, Empires, State (2007-2014 m.), trilogijos apie užsienio santykių modususus ir politinę ekonomiją I tomą, buvo apdovanotas 2008 m. Vokietijos premija. Jis taip pat parašė romanų ir išleido nemažai veikalų, iš kurių paskutinis – The Militarization of the European Union (2021). Jo ankstesnė monografija Flight MH17, Ukraine and the New Cold War (2018 m.) išversta į 4 kitas kalbas
Ši autoriaus Kees van der Pijl santrauka yra jo knygos įvadas. Vertimas iš vokiečių kalbos.
“Mano šios knygos tezė yra ta, kad visuomenė, kaip mes ją pažįstame, pasaulinis kapitalizmas, kurio pagrindas yra Vakaruose, įžengė į revoliucinę krizę. Po ilgų pasiruošimo metų valdančioji oligarchija, kuri dabar valdo valdžią visame pasaulyje, pasinaudojo kvėpavimo takų ligos Covid-19, priskiriamos SARS-CoV-2, protrūkiu kaip galimybe 2020 m. pradžioje paskelbti pasaulinę nepaprastąją padėtį. Taip siekiama užkirsti kelią informacinių technologijų revoliucijai (toliau – IT revoliucija), kurią šiuo požiūriu galima palyginti su spausdinimo atsiradimu viduramžių pabaigoje, ir užkirsti kelią demokratiniams pokyčiams.
2008 m. prieš 20 metų išjudinta spekuliacinė kapitalizmo mašina sustojo. Kazino po kurio laiko vėl atsidarė, regis, su vandens žala, tačiau per tą laiką tarp pasaulio gyventojų kilo precedento neturintys neramumai. Kitaip nei Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, masinis nepasitenkinimas neturėjo aiškios politinės orientacijos, nes informacinių technologijų revoliucija, kitaip nei pramonės revoliucija, nesukūrė tokios organizuotos revoliucinės jėgos kaip socialistinis darbininkų judėjimas. Po 2008 m. kilę neramumai vyko visomis kryptimis – Arabų pavasaris, “Okupuok Volstritą”, “Geltonosios liemenės” Prancūzijoje ir pan. Streikai, riaušės ir antivyriausybinės demonstracijos, taip pat masinė migracija ir piktnaudžiavimas narkotikais nuo to laiko sumušė visus ankstesnius rekordus – kol Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė nepaprastąją padėtį. Vyriausybės visame pasaulyje pasekė jos pavyzdžiu ir įvedė nepaprastąją padėtį, kuri paradoksaliai sustiprėjo, kai virusas atslūgo.
Šia knyga siekiama prisidėti prie išsivadavimo iš baimės psichozės, į kurią buvo paniręs pasaulis. Atlikdamas tyrimus ir rašydamas knygą supratau, kad “pandemija” nėra paprasta, vienkartinė apgaulė ar didingas planas, kurį sugalvojo Davoso orakulas Klausas Švabas ir kurį paklusniai vykdė šalių vyriausybės. Tai sudėtinga istorinė krizė, pasaulinės valdančiosios klasės valdžios užgrobimas, prasidėjęs iš skirtingų išeities pozicijų. Kol kas neatskleista didelė dalis paslaptimi apgaubtos Kovido “pandemijos” aplinkybių. Atrodo neabejotina, kad virusas ištrūko iš laboratorijos, tačiau iš kurios, nežinome. Galime daryti išvadą, kad oficialus pasakojimas apie tai, kas vyksta aplink mus, yra labai netikslus ir galiausiai žlugs. Nereikėtų nuvertinti laiko, kurio prireiks, kad tai įvyktų, nes pagrindinė žiniasklaida yra svarbi šiame procese valdžią užgrobusių jėgų komplekso dalis. Apgaulė ir propaganda, susijusi su svarbiais istoriniais įvykiais, tapo įprasta nuo 1990-ųjų.
Svarbiausia, kad “coronistų” užgrobta valdžia užkerta kelią demokratiniam perėjimui į visuomenę už kapitalizmo ribų. Revoliucinė krizė, kuri dabar tapo aštri, pasireiškia tuo, kad vyriausybės paėmė savo gyventojus įkaitais ir nedrįsta arba negali jų paleisti. Tai dar viena priežastis, kodėl visa ši veikla pasmerkta žlugti. Pernelyg daug kas buvo pradėta per greitai ir nenuosekliai, o prieštaravimai tarp įvairių interesų ir institucijų, kurios, atrodytų, visos sutaria, neišvengiamai sukels atvirą konfliktą.
Knygos struktūra yra tokia. Pirmajame skyriuje pateikiu svarbiausius faktus apie pandemiją, iš kurių aišku, kad susiduriame ne su medicinine, o su politine ekstremalia situacija. Tai, kas vyksta mūsų akyse, yra laipsniškas vakarietiško liberalizmo keitimas autoritarine valstybine ir socialine struktūra, ir visa tai vyksta “viruso” vardu. 2020 m. pavasarį paskelbta karo padėtis iš tikrųjų skirta esamai tvarkai užtikrinti; kaip savo pranašiškame romane “1984” pažymėjo George’as Orwellas, visi šiuolaikiniai karai visų pirma tarnauja šiam tikslui. Tačiau nepaprastoji padėtis Vakaruose turi kitokias priešistores nei vadinamosiose aspiruojančiose valstybėse, pavyzdžiui, Kinijoje. Jų visuomenės tam tikra prasme gyvena nuolatinėje nepaprastojoje padėtyje. Todėl skiriasi ir gyventojų represijų būdas. Tokioje šalyje kaip Kinija žmonės ištisas kartas buvo įpratę prie politinio dalyvavimo apribojimų; kita vertus, liberalioje tradicijoje būtinos drakoniškos sankcijos, prilygstančios tik psichologiniam karui ir psichologiniams kankinimams.
2 skyriuje nagrinėju klausimą, kodėl šis procesas buvo pradėtas nesant tikros kritinės medicininės situacijos. Čia tinka palyginimas su Pirmuoju ir Antruoju pasauliniais karais. Ir vėl tam tikruose regionuose ir šalyse auga liaudies neramumų banga, besiribojanti su sukilimu. Artimuosiuose Rytuose ir tokiose šalyse kaip Indija, Čilė ir Prancūzija pasirodė judėjimai, galintys nuversti vyriausybes arba jau nuvertę jas, ir įvarė baimės valdančiosioms klasėms visame pasaulyje. Įvedus nepaprastąją Kovidų padėtį, žmonių judėjimas su visa savo įvairove kol kas buvo įšaldytas. Specifinė Šiaurės Amerikos, Australazijos ir Europos socialinė struktūra iki šiol buvo palanki šiai kvazinormalizacijai. Viena vertus, turime oligarchijai dirbančius ir didžiuosiuose miestuose susitelkusius kosmopolitinius kadrus. Jis dalijasi miesto erdve su vis gausėjančiais imigrantais, daugiausia dirbančiais pagalbinius darbus. Jiems priešpriešinami marginalizuoti vietiniai gyventojai, kurie iš esmės tapo nereikalingi. Šioje sudėtingoje galios struktūroje susidarė politinė aklavietė, kurioje “kairės” ir “dešinės” etiketės praranda prasmę, tačiau kuri vis dėlto turi revoliucinį potencialą. Skyriuje taip pat aprašomos šešėlinės represijų struktūros, lydėjusios ankstesnę klasinio kompromiso epochą. Dabar šios struktūros išryškėjo ir ėmė taikyti kontrrevoliucinius metodus, kad pasipriešintų augančiam pasipriešinimui nepaprastajai padėčiai.
3 skyriuje Covid krizę analizuoju kaip valdžios užgrobimą siekiant primesti visuomenei “naują normalią padėtį”. Kiekvienas valdžios įgyvendinimas liberaliojo kapitalizmo sąlygomis grindžiamas socialine sutartimi ir ją lydinčia ideologija, visapusiška kontrolės koncepcija, kuri pakeičia anksčiau religijos, tautos ar civilizacijos atliekamą vaidmenį. Šį kartą valdančioji klasė nusprendė nelaukti, kol “naujoji norma” organiškai atsiras iš klasių formavimosi proceso, kaip tai įvyko po Antrojo pasaulinio karo ir septintajame dešimtmetyje. Kapitalizmas nebesugeba pasiekti racionalaus klasinio kompromiso ir vietoj to pradėjo valdyti pagal blogiausius scenarijus. Naujasis galios blokas, gimęs iš JAV nacionalinio saugumo valstybės žvalgybos poreikių ir privatizuotas kaip IT monopolijos ir besiplečiantys (daugialypės) žiniasklaidos konglomeratai, įvedė kovidinį scenarijų, sukeldamas išorinį šoką iš viršaus, skirtą sukurti stebėjimo visuomenę. Finansams buvo naudingos IT inovacijos, tačiau po 2008 m. griūties rizikingiausios spekuliacijos formos buvo pažabotos restruktūrizuojant finansų kontrolę, kuri pasireiškė tokiais “pasyviais indekso fondais” kaip BlackRock. Negalima tiksliai pasakyti, ar Kovido krize buvo pasinaudota siekiant užkirsti kelią artėjančiai finansų griūčiai, ar užkirsti kelią populisto prezidento Donaldo Trumpo perrinkimui, ar ir vienam, ir kitam. Nacionalinis populizmas, siekiantis įveikti Vakarų demokratijos politinę krizę, mobilizuodamas nepasitenkinimą privilegijuotais miestų kadrais ir imigrantais, kaip tai buvo daroma XX a. trečiajame dešimtmetyje, prisistato kaip revoliucinė jėga. Tačiau dabartinėmis sąlygomis pagrindinei oligarchijai kol kas neatrodo, kad ši pagalbinė jėga būtų reikalinga.
Ketvirtajame skyriuje parodysiu, kad pandemija – tikra ar įsivaizduojama – tapo idealia priedanga, leidžiančia sukurti priežiūros visuomenę nenaudojant atviro smurto. Nuslūgus terorizmo baimei, tariama “Putino” grėsmė, klimato kaitos šmėkla ir kiti blogiausi scenarijai pasirodė esantys netinkami tokiai pat visuomenės mobilizacijai. Vietoj to nežinomos infekcinės ligos protrūkis pasirodė esąs labai veiksmingas baimės politikos, kuria po valstybinio socializmo žlugimo Vakaruose grindžiamas vyriausybių legitimumas, įgyvendinimas. Po šimtmečio pradžios SARS-1, paukščių gripas, o po finansinio žlugimo – 2009 m. Meksikos arba kiaulių gripo panika parodė, ką politiškai įmanoma padaryti, paskelbus pavojų dėl viruso, nors šios epidemijos nebuvo pakankamai plačiai paplitusios, kad būtų galima įvesti nepaprastąją padėtį. Tačiau SARS-1 metu Kinijoje ir Kanadoje paskelbta blokada parodė, kad piliečiai tokią radikalią intervenciją suvokė kaip savo pilietiškumo ir net patriotizmo išbandymą. 2010 m. Rokfelerio fondas parengė išsamų įsivaizduojamos pandemijos, kuri sudarytų sąlygas masiniam slopinimui, scenarijų. Vėlesniais metais buvo išsamiai parengtas visiško visuomenės uždarymo scenarijus. Šiame procese “Microsoft” įkūrėjo Bilo Geitso (Bill Gates), informacinių technologijų galios bloko atstovo par excellence, Gateso fondas buvo valdymo centras, per kurį viruso scenarijus buvo perduotas PSO, šalių vyriausybėms ir pačiam biopolitiniam kompleksui, kurį išsamiau aptariu 6 skyriuje.
Vienas iš neaiškiausių kovidų krizės veiksnių yra Vakarų, ypač JAV, ir Kinijos santykiai. 5 skyriuje parodau, kad JAV sukūrė plačią biologinio karo mokslinių tyrimų ir plėtros infrastruktūrą, nukreiptą prieš Rusiją ir Kiniją, o Afriką į pietus nuo Sacharos naudoja kaip papildomą bandymų poligoną. Paradoksalu, bet mikrobiologinių tyrimų srityje glaudžiai bendradarbiaujama ir su Kinija, nors Kinija yra galinga konkurentė, kuri, pavyzdžiui, informacinių technologijų srityje laikoma priešininke. 2019 m. JAV ir Kinijos bendradarbiavimas biologinės gynybos srityje nutrūko, į jį įsitraukė ir Kanada. Kad “virusas” pabėgo iš laboratorijos, kurioje virusai buvo “patobulinti”, kad taptų pavojingesni, atrodo neabejotina, tačiau neaišku, ar tai buvo Vuhano laboratorija, kuriai JAV buvo sudariusi mokslinių tyrimų sutartis, ar Fort Detrikas Merilande. Skyriaus pabaigoje pažymima, kad nepaisant autoritarinės liberalių Vakarų transformacijos į Kinijos modelį, atsižvelgiant į greitą jėgų pusiausvyros pasikeitimą, mažai tikėtina, kad tai lems ir stabilias “ultraimperialistines” tarpusavio santykių paliaubas.
6 skyriuje aptariu pandemiją kaip katastrofų kapitalizmą – Naomi Klein terminą, kuriuo įvardijamos didelių nelaimių verslui sukuriamos ekonominės galimybės. Šiuo atveju tai galimybės biopolitiniam kompleksui, ypač farmacijos pramonei, biotechnologijų sektoriui, Gateso fondui ir medicinos mokykloms bei tyrimų centrams, tokiems kaip Džono Hopkinso universitetas. Valstybės internacionalizacija, kai atskiros vyriausybės įgyvendina pasauliniu lygmeniu nustatytą politiką, suteikė kanalus, kuriais žvalgybos, informacinių technologijų ir žiniasklaidos blokas, susivienijęs su biopolitiniu kompleksu, galėjo įvesti nepaprastąją padėtį. Per 2019 m. pamatysime, kaip daugelyje planavimo susitikimų buvo rengiamasi galimam viruso protrūkiui, ypatingas dėmesys buvo skiriamas kitokios nuomonės “infodemijai” ir pabrėžiama politinė numanomos medicininės ekstremalios situacijos kryptis. Kodėl besiformuojantis galios blokas rizikavo tikra sveikatos katastrofa, leisdamas farmacijos bendrovėms be tinkamų bandymų pasaulio gyventojams pardavinėti eksperimentines genų terapijas kaip vakcinas, yra paslaptis; nebent planuojama biochemiškai kontroliuoti žmoniją, galbūt pasitelkiant IT ir (arba) nanotechnologijas, o “skiepijimas” prisidengiant pandemija būtų priemonė prieiti prie žmonių biomasės. Teigiu, kad tai visiškai per ankstyvas šuolis, gimęs iš pasaulio gyventojų skaičiaus baimės ir turtingiausių IT ir žiniasklaidos oligarchų, tokių kaip Gatesas, Ericas Schmidtas iš Google ir kiti, fantazijų.
Baigiamajame 7 skyriuje analizuojamos IT revoliucijos galimybės pasirinkti kitą – radikalios demokratijos ir skaitmeninio planavimo – kryptį. IT revoliucija ypatinga tuo, kad pirmą kartą istorijoje iš esmės įveikiamas prieštaravimas tarp individualios laisvės ir kolektyvinio socialinio bei ekologinio saugumo. Kapitalistinių Vakarų valdančioji klasė suvokia šį potencialą ir nori jį užgniaužti pačiame užuomazgoje; ne Vakarų šalių valdančiosios klasės taip pat suinteresuotos šia intervencija, jei jos pačios dar nesiėmė svarbių žingsnių nuolatinio savo gyventojų stebėjimo link. Kaip ir (valstybinis) socializmas, planavimas šiandien kenčia nuo blogos reputacijos po sovietinės komandinės ekonomikos sąstingio ir žlugimo, nors visos didžiosios įmonės naudoja skaitmenines logistikos sistemas. Šiame skyriuje parodysiu, kad sovietmečiu buvo imtasi nepaprastų iniciatyvų įgyvendinti tokią skaitmeninę planavimo sistemą nacionaliniu lygmeniu, tačiau tai nepavyko dėl biurokratinio konservatyvumo ir demokratijos stokos. Čilėje panašų eksperimentą nutraukė Pinočeto perversmas. Šį kartą viskas kitaip. Pasaulį į revoliucinę situaciją įstūmė oligarchija ir dabar jam tenka rinktis: pasiduoti arba pasirinkti perspektyvią alternatyvą, kuri reikštų milijardierių savininkų, Markso vadinamų “socialinėmis smegenimis”, ekspropriaciją. Šiame procese atsiras platus, politiškai nevienalytis laisvės judėjimas, kuris atkurs ir atnaujins demokratiją, pasinaudodamas IT revoliucijos galimybėmis, kad sukurtų gyvybingą žmonijos ateitį – arba žus.”
Knygų apžvalgos:
“Puikiai ištirta, nepriekaištingai surinkta medžiaga, istorija pasakojama įtraukiančiu stiliumi ir su dideliu analitiniu aštrumu. Čia pateikiamas baisus įspėjimas dėl slydimo į autoritarizmą…”
WILLIAM I. ROBINSON, nusipelnęs sociologijos profesorius, Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje
“Išskirtinis autorius Keesas van der Pijlas (Kees van der Pijl) rašo, kad pasaulinė valdančioji klasė arba oligarchija pasinaudojo Kovidu-19, kad užgrobtų valdžią paskelbdama pasaulinę nepaprastąją padėtį. Jis aiškina, kad informacinių technologijų revoliucija, sukūrusi pasaulinę informacijos ir komunikacijos sistemą, pradėjo socialinę transformaciją, nepalankią oligarchijos hegemonijai visuomenėje. Siekdamas sustabdyti šią transformaciją, pasaulinis elitas, siekdamas perimti gyventojų kontrolę, naudojo uždarymus, įgaliojimus, cenzūrą ir kontroliuojamus pasakojimus… Van der Pijl pateikia įtikinamą argumentą. Jis parodo, kad “pandemija” yra politinė, o ne medicininė krizė. Jos tikslas buvo slopinti gyventojus ir pereiti prie autoritarinės valstybės ir socialinės struktūros…”
PAUL CRAIG ROBERTS
“Šių niekingų planų sužlugdymas neabejotinai yra neatidėliotina užduotis, su kuria šiandien susiduria žmonija, o “Nepaprastosios padėties būsenos” pateikia galingą, mintis provokuojantį ir kritiškai svarbų atspirties tašką kelyje į sąmoningumą ir pasipriešinimą.”
DR. PIERSAS ROBINSONAS, Propagandos studijų organizacija
“Tai aukščiausio lygio tikro mokslinio darbo kūrinys, kurį skaitant atidžiai ir atvirai, neįmanoma neįsitikinti jo esmine tiesa… Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas, kuriam rūpi mūsų pasaulis. Ji puiki ir labai savalaikė.”
EDWARDAS CURTINAS, knygos “Ieškant tiesos melo šalyje” autorius
“Ši knyga – tai puiki ir išsami Kovid-19 krizės ir po jos priedanga įvestų pasaulinių apgulties valstybių analizė. Skaitydamas ją negali nesukti galvos iš pasipiktinimo dėl ilgai planuoto turtingo pasaulinio elito
užgrobimą, prisidengus nepaprastąja padėtimi, ir jo sukeltą revoliucinę krizę… Kruopščiai surinkta informacija ir pastabos – tai aukščiausios prabos mokslinis darbas.”
Paradigmos tyrinėtojas
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
