Populiariame vaizdo įraše ledo mokslininkas profesorius Jørgenas Pederis Steffensenas įrodo, kad praeityje Žemė buvo daug šiltesnė, ir paneigia žmogaus sukeltos klimato apokalipsės grėsmę.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. gegužės 9 d. reitschuster.de.
Kai Rebmann. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Mokslo bendruomenė vieningai sutaria: klimato kaitą gali sukelti tik žmogus. Neskaitant vadinamųjų “vakcinų” nuo koronos efektyvumo ir saugumo, vargu ar pastaruoju metu buvo taip kruopščiai puoselėjamas ir skleidžiamas koks nors kitas naratyvas, kaip tas apie žmogaus sukeltą klimato kaitą. Tačiau mokslas klesti prieštaringų diskusijų dėka, bent jau taip buvo dar prieš kelerius metus. Nei dėl Corona, nei dėl klimato kaitos mokslas nesutarė ir nesutaria.
Tiesą sakant, politikoje ir žiniasklaidoje vyrauja vienpusiški pranešimai. Naujausias pavyzdys – pranešimai, ypač Vokietijos žiniasklaidoje, apie tariamą rekordinę sausrą prie Gardos ežero, apie kurią vietos gyventojai, kaip bebūtų keista, dar nieko nepastebėjo ir apie ją sužinojo tik iš laikraščių ar interneto.
Ypač problemiška: pasakojimas apie žmogaus sukeltą klimato kaitą yra ideologija grindžiamos politikos, ypač Vokietijoje, pagrindas. Pilietinė gerovė ir ištisos pramonės šakos priremiamos prie sienos atmerktomis akimis – ir visa tai vardan tariamai gero tikslo, t. y. klimato apsaugos.
O dabar štai kas: pastarosiomis dienomis paplito vaizdo įrašas, kuris iš esmės paneigia pasaką apie neva artėjančią klimato apokalipsę. Glaciologas, t. y. ledo tyrinėtojas profesorius Jorgenas Pedras Steffensenas (Jørgen Peder Steffensen) iš Nilso Boro geofizikos instituto, remdamasis Grenlandijos ledo branduoliais, sugebėjo įrodyti, kad šiuo metu gyvename vienu šalčiausių laikotarpių per pastaruosius bent 10 000 metų. Atrodo, kad tai patvirtina kitų ekspertų jau palaikomą tezę, kad klimatas visada buvo veikiamas natūralių pokyčių.
Faktai apie “įrašų pradžią”
Siekiant, kad žmogaus sukelta klimato kaita būtų itin įtikinama, beveik visada minima “įrašų pradžia”. Priklausomai nuo pasaulio regiono, ši paslaptinga pradžia yra maždaug 1850 m., tad ką daryti su nuolatiniais pranešimais apie “karščiausią vasarą” ar “sausiausius metus” nuo pat šių stebėjimų pradžios?
Vienintelis dalykas, kurį tokie duomenys geriausiu atveju gali pasakyti, yra tai, kad dabar gyvename šilčiausiu laikotarpiu nuo XIX a. vidurio, t. y. maždaug per 170 metų. Istoriškai užfiksuoti ir moksliškai įrodyti tokie etapai kaip mažasis ledynmetis (XV-XIX a.) ar viduramžių šiltasis laikotarpis (apie 1000 m.) lieka nuošalyje. Galima tik spėlioti, ar tai padaryta sąmoningai, ar nežinant šių faktų.
Tačiau Steffensenas skaičiuoja visai kitais laiko tarpais. Danas dirba su trijų kilometrų ilgio ledo šerdimis, paimtomis iš amžinojo įšalo Grenlandijoje, kurios leidžia daryti išvadas apie temperatūrą šioje šalyje per pastaruosius 120 000 metų. Šių mėginių analizė rodo, kad prieš 1000 metų Žemėje buvo vidutiniškai 1,5 laipsnio šilčiau, o prieš 4000 metų – net 2,5 laipsnio šilčiau nei dabar. Iš istoriografijos taip pat žinome, kad, pavyzdžiui, Alpės buvo neužšalusios, kai Hanibalas jas kirto su savo drambliais. Kita vertus, neminimi jokie užtvindyti ir negyvenami pakrančių regionai.
Panašus vaizdas visame šiaurės pusrutulyje
Prof. Jørgenas Pederis Steffensenas savo išvadas iliustruoja grafiku, kuriame pavaizduotas temperatūros kitimas Grenlandijoje per pastaruosius 10 000 metų. Iš grafiko matyti, kad maždaug iki 2200 m. pr. m. e. temperatūra išliko santykinai pastovi, maždaug 2,5 laipsnio aukštesnė už šiandien matuojamas vertes. Kr. pradžioje, o vėliau temperatūra nukrito iki laikinai žemo lygio, kuris maždaug atitinka XX a. antrosios pusės duomenis.
Per kitus 1 000 metų vėl nuolat šiltėjo, kol buvo pasiektas naujas maksimumas – Viduramžių šiltasis laikotarpis. Po to sekė taip pat minėtas Mažasis ledynmetis, kol apie 1875 m. buvo pasiektas absoliutus minimumas, palyginti su paskutiniais 10 000 metų – beveik tiksliai tuo metu, kai buvo pradėti fiksuoti šiuolaikiniai orų ir klimato duomenys.
Žinoma, Grenlandiją galima atmesti kaip atskirą globalinį atvejį, kuris nieko nesako apie pasaulinę ir tariamai žmogaus sukeltą klimato kaitą. Tačiau, pirma, klimatas nėra regioninis dalykas – tai ne kartą pabrėžė ir patys pražūties pranašai – ir, antra, ledinėje saloje gautus duomenis patvirtina panašūs duomenys iš viso šiaurinio pusrutulio.
Kaip pavyzdį Steffensenas nurodo atitinkamus matavimus Kinijoje ir Šiaurės Afrikoje. Glaciologas neneigia, kad vėliausiai nuo XX a. pradžios pasaulio temperatūra vėl kyla. Tačiau esminis klausimas yra šio stebėjimo pradžios taškas. Ir Steffensenas vaizdo įrašo pabaigoje nedviprasmiškai teigia: “Matavimus pradėjome šalčiausiame taške per pastaruosius 10 000 metų.”
Šis tekstas pasirodė 2023 m. gegužės 9 d. pavadinimu “Ketzerische Forschung: Früher war es auf der Erde viel wärmer“ svetainėje reitschuster.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
