Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. birželio 25 d. tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Dažnai teigiama apie Vakarų, ypač JAV, pranašumą ginklų sistemų technologijų srityje. Tačiau esminėse srityse Rusija turi aiškų pranašumą prieš JAV, būtent naikintuvų, oro gynybos sistemų ir hipergarsinių raketų srityse. Ankstesniame straipsnyje palyginę naikintuvus Su-57 ir F-35 bei oro gynybos sistemas, dabar pereisime prie hipergarsinių raketų sistemų.
Į pensiją išėjęs Kroatijos admirolas Davorinas Domazetas apie tai padarė keletą informatyvių pareiškimų, apie kuriuos pranešama šiame tinklaraštyje. Domazetas paaiškino, kodėl šie ginklai iš esmės keičia karybą. Pirmajame pasauliniame kare tai buvo tankai, Antrajame pasauliniame kare – oro pajėgos. Lėktuvnešių kovinės grupės buvo nenugalima jėga visur, kur tik jos pasirodydavo, ir nuo to laiko valdė jūras. Tačiau dėl hipergarsinių tiksliųjų raketų šios pajėgos tapo neperspektyvios. Dėl “Kinzhal” ir kitų Rusijos hipergarsinių ginklų galingi lėktuvnešiai praranda savo aktualumą.
Rusijos raketa “Kinzhal” skrieja 12-15 Machų greičiu, t. y. 4-5 kilometrų per sekundę greičiu, ir niekas iš Vakarų gynybos arsenalų negali sustabdyti jos smūgio. Per karą Ukrainoje Rusija pademonstravo įspūdingą galią. Pirmasis “Kinzhal” smūgis, suduotas praėjus mėnesiui nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios, buvo bene reikšmingiausias: Rusijos pajėgos atakavo didelį ginklų sandėlį Ukrainoje, kuris sovietmečiu buvo pastatytas taip, kad atlaikytų branduolinį smūgį. Jis buvo užkastas 170 metrų po žeme ir apsaugotas keliais šarvuoto betono sluoksniais.
“Kinzhal” skrenda 20-40 km aukštyje. Atsidūręs virš taikinio, jis krenta vertikaliai ir, be sprogstamojo krovinio, išlaiko didžiulę kinetinę energiją, nors oro pasipriešinimas jį labai sulėtina. Šis pirmasis smūgis viena “Kinzhal” raketa sunaikino Ukrainos požeminį branduolinių ginklų sandėlį. Tai buvo žinia Vakarams.
Raketa “Kinzhal” buvo sukurta siekiant sunaikinti lėktuvnešių kovines grupes, todėl Vakarų kalboje ji vadinama “lėktuvnešių žudike” (“carrier killer”). Jei ji gali sunaikinti branduoliniam smūgiui sukurtą sandėlį, ji taip pat gali perpjauti lėktuvnešį kaip karštas peilis sviestą.
Trys hipergarsinių raketų sistemų tipai
Teorija ir rusiškų raketų tipai išsamiai aptarti Simplicijaus straipsnyje. Kiekviena Žemės orbitą paliekanti raketa skrenda “hipergarsiniu” greičiu. Kosmose nėra atmosferos ir pasipriešinimo, todėl raketos gana lengvai pasiekia hipergarsinį greitį. Hipergarsinių raketų gudrybė – pasiekti tokį greitį Žemės atmosferos apribojimuose.
Yra trys pagrindiniai hipergarsinių raketų tipai: paprastos raketos su raketiniais varikliais, pavyzdžiui, “Kinzhal” ir “Iskander-M”. Tai paprasčiausi kietojo kuro raketiniai varikliai be judančių dalių. Jos paprastai vadinamos balistinėmis raketomis, nes jos skrenda balistine trajektorija, turinčia tam tikrą skrydžio kelią:
Pateiktoje schemoje matote antrąjį hipergarsinės technologijos variantą, vadinamą HGV (Hypersonic Glide Vehicles). Tai ICBM raketos, kurių galvutėje vietoj branduolinės kovinės galvutės yra sklandytuvas. Raketa pagreitėja į atmosferą ir paleidžia sklandytuvą, kuris neturi savo variklio. Tai tik supaprastintos konstrukcijos “sparnas” (žr. paveikslėlį pirmiau), kuris, pasiekęs hipergarsinį raketos greitį, gali “nuskristi” į taikinį, naudodamas tam tikrus subtilius valdymo paviršius. Rusijos “Avangard” priklauso šiam HGV tipui ir yra skirta nešti branduolinius ginklus. Gynybos galimybės prieš ją: nėra.
Trečiasis tipas yra hipergarsinė sparnuotoji raketa, t. y. tikra sparnuotoji raketa su skystojo kuro varikliu vietoj kietojo raketinio variklio. Hipergarsiniam greičiui pasiekti šie varikliai paprastai turi būti ramdžetiniai arba skramdžetiniai varikliai. Jos laikosi plokščios kreiserinės raketos trajektorijos, o ne didelio balistinio lanko. Teigiama, kad Rusijos 3M22 raketa “Zircon” yra šios rūšies raketa ir, kaip manoma, turi skramdžio variklį, nors niekas tiksliai nežino, nes tai yra visiškai slapta ir net raketos paleidimo vaizdo įrašus Rusijos gynybos ministerija pikseliavo ir (arba) cenzūravo, kad nuslėptų tikrąjį varymo būdą. Tačiau manoma, kad ji atrodo taip:
Rusija yra vienintelė šalis, turinti visų trijų tipų raketas. Kinija ir Iranas turi vieną – raketos tipą, o JAV neseniai turėjo atsisakyti savo kūrimo projekto dėl visiško nesėkmingumo.
Bet grįžkime prie Kinžalo:
Pirmiausia reikia paaiškinti keletą klaidinančių skaičių iš pirmiau pateiktų diagramų. Iš tikrųjų “Kinzhal” veikimo nuotolis nėra nuo 1000 km iki 3000 km – tai yra nuotolis pridėjus prie atitinkamo raketnešio (Mig-31K ar Tu-22M ir pan.) veikimo nuotolio. Pačios raketos veikimo nuotolis tikriausiai panašus į “Iskander-M” (400-500 km), nors tikriausiai galėtų būti ir gerokai didesnis dėl oro erdvės pranašumo ir dėl to, kad raketai nereikia naudoti tiek daug degalų greitėjimui ir kilimui į aukštį kaip “Iskander”.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad niekas nežino, koks yra “Kinzhal” ar bet kurios kitos hipergarsinio ginklo sistemos greitis smūgio metu, tačiau beveik neabejotinai jis nėra hipergarsinis. Nė vienas hipergarsinis ginklas pasaulyje iš tikrųjų nepasiekia taikinio hipergarsiniu greičiu.
Tiesą sakant, oficialus daugelio hipergarsinių ginklų, tokių kaip Kinzhal, aprašymas yra toks, kad jie pasiekia hipergarsinį greitį perdegimo greičiu. Perdegimo greitis dažniausiai reiškia, kad pasiekus „balistinės kreivės“ piką varikliai nebeįjungiami.
Klaidingai manoma, kad hipergarsinės raketos esmė – pataikyti į taikinį hipergarsiniu greičiu. Tačiau tai nėra pagrindinis privalumas. Tikroji hipergarsinės raketos esmė – kuo greičiau pasiekti taikinį, greičiau nei bet kuri kita įprastinė amunicija, kad priešas turėtų mažai galimybių reaguoti, pavyzdžiui, bandyti persidislokuoti ar pasislėpti po žeme.
Dauguma raketų tipų, pavyzdžiui, balistinės raketos ir net iš reaktyvinių lėktuvų šaudomos raketos “oras-oras”, didžiąją skrydžio dalį kyla į labai didelį aukštį ir nusileidžia tik priartėjusios prie taikinio. Siekiama skristi ten, kur atmosfera ir pasipriešinimas yra daug mažesni, kad būtų optimaliai išnaudojami degalai ir pasiekiamas didžiausias pagreitis ir (arba) greitis. Sparnuotosios raketos yra išimtis, nes dauguma jų turi skristi labai žemai, nes reikia išlikti “po radaru”.
Kiekviena NASA kosminė kapsulė grįžimo į atmosferą metu išgyvena laikotarpį, kai su ja neįmanoma palaikyti jokio ryšio, ji yra visiškai “radijo akla”. Būtent todėl: bandydama sulėtėti transporto priemonė pasiekia hipergarsinį greitį ir tuo metu ją visiškai supa plazmos burbulas, kuris blokuoja visus signalus.
Niekas nežino, kokį metodą Rusija rado, kad vis dėlto palaikytų ryšį su “Kinžal”. Visa tai yra slapta. Tačiau tikėtina, kad tuo metu, kai “Kinzhal”, kaip ir “Iskander”, pasiekia taikinį, jis jau nebeskrenda hipersoniniu būdu, todėl pusiaukelėje iki taikinio gali būti koreguojamas radijo signalais. Taip yra dėl to, kad kai jie pagreitėja iki hipergarsinio greičio balistinio lanko viršūnėje, visa, kas skrieja po to, praranda greitį. Niekas tiksliai nežino, bet tikėtina, kad iki pataikymo į taikinį jie pasieks 4-5 Machų greitį.
Tai vis dar labai didelis greitis, tačiau taip išvengiama plazmos lauko problemos. Jei Kinzhal nebėra varomas traukos jėgos, o yra tik “sklandytuvas” po savo balistinio lanko zenito, tai hipergarsinis greitis, kurį jis pasieks nuo to momento, bus lėtai ir palaipsniui mažinamas. Tai tikriausiai suplanuota taip, kad raketa nebegeneruotų plazminio skydo, todėl, nors ji vis dar skrenda greičiau už bet ką kitą, gali gauti duomenų, kad galėtų koreguoti savo kursą. Todėl Simplicijus mano, kad šios raketos smogia tik maždaug 4-5 machų greičiu.
Taigi yra galimybė, kad “Patriot” raketa galėtų perimti “Kinzhal” ar net “Iskander”. Tiesa ta, kad šių raketų “Patriot” radarai greičiausiai visiškai nepastebės per didžiąją jų balistinio lanko dalį. Kai jos pasiekia aukščiausią tašką, įjungia “sklendimo režimą” ir pradeda lėtėti, jos pamažu tampa matomos, tačiau problema ta, kad tuo metu jos tikriausiai jau būna virš taikinio ir iki smūgio lieka ne daugiau kaip 15-30 sekundžių, o gal net ir mažiau. Tuomet gynyba nebėra reali.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. birželio 25 d. pavadinimu “So funktionieren Hyperschall-Raketen – weitere technologische Überlegenheit von Russland über die USA” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją.
Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
1 thought on “Kaip veikia hipergarsinės raketos – Rusijos technologinis pranašumas prieš JAV”