Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų. 2023 m. liepos 11 d.
Dar prieš kelerius metus pasaulinės klimato inžinerijos operacijos priklausė sąmokslo teorijų sričiai. Dabar jos yra Amerikos rinkimų kampanijos tema. Pakankama priežastis atkreipti dėmesį į Roberto F. Kenedžio jaunesniojo ir Dane’o Wigingtono pokalbį. D. Vigingtonas yra populiarios interneto svetainės “geoengineeringwatch.org” valdytojas ir prieš dvejus metus išleido daug diskusijų sukėlusį dokumentinį filmą “The Dimming”. Abu vaizdo įrašus vis dar galima rasti youtube, o nustatymuose juos galima peržiūrėti su lietuviškais subtitrais. Be to, verčiame dar vieną straipsnį šia tema iš 2023 m. sausio mėn. Tegul skaitytojas sprendžia pats.
Iš Roberto F. Kenedžio jaunesniojo ir Dane’o Wigingtono pokalbio įžangos:
Pasaulinės klimato inžinerijos operacijos yra didžiausia nepapasakota istorija. Kaip tokios akivaizdžios ir plataus masto operacijos slepiamos nuo visuomenės? Kiek toksiški yra klimato inžinerijos elementai, barstomi mūsų danguje? Kaip galima iki galo atskleisti ir sustabdyti neteisėtas klimato intervencijas? Visi šie ir kiti klausimai aptariami šiame kandidato į JAV prezidentus Roberto F. Kenedžio jaunesniojo ir Dane’o Wigingtono iš GeoengineeringWatch.org pokalbyje.
O čia – dokumentinis filmas “The Dimming” (“Užtemimas”):
Išsamią informaciją apie geoinžineriją galite rasti čia.
Straipsnio vertimas:
Neįprasti orų reiškiniai – geoinžinerijos pasekmė?
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. sausio 19 d. tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Jau daugelį metų pastebimi klimato kaitos požymiai, pavyzdžiui, ledynų atsitraukimas. Be to, pastebimi ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pastaruoju metu orų pranešimuose vadinami “bombų ciklonais” arba “atmosferos upėmis”, apibūdinant rekordinius lietaus ar sniego kiekius, itin destruktyviai iškrentančius pasaulio regionuose. Ar gali būti, kad šie neįprasti orų reiškiniai iš tikrųjų yra “žmogaus sukelti”, bet ne dėl išmetamo CO2 kiekio?
Ypač Jungtines Amerikos Valstijas kankino atšiaurūs orų reiškiniai, įskaitant audrą “Bombų ciklonas”, kuri palaidojo didžiąją dalį Rytų pakrantės nuo Bafalo iki Floridos po rekordiniu sniegu. Tuo pat metu vakarinę JAV pakrantę nuo Vašingtono valstijos iki Kalifornijos pakrantės užliejo vadinamųjų vandenyno upių banga po bangos, nešdamos didžiules vandens mases iš Ramiojo vandenyno ir sukeldamos didelius potvynius.
F. Viljamas Engdalas (William Engdahl), strateginės rizikos konsultantas, lektorius ir bestselerių apie naftą ir geopolitiką autorius, naujoje esė rašo, kad šiuos orų reiškinius galėjo sukelti žmogus. Tai galėjo nutikti dėl sąmoningo ir piktavališko manipuliavimo pagrindiniais mūsų orų modeliais.
Geoinžinerija tampa grėsme
Jau kurį laiką vykdomi įvairūs geoinžinerijos projektai. Yra du metodai: “Saulės spinduliuotės valdymas” (angl. Solar Radiation Management, SRM) – technologijų rinkinys, kurio tikslas – sumažinti į Žemės atmosferą patenkančių saulės spindulių kiekį, siekiant dirbtinai atvėsinti klimatą, uždengus debesis ar vandenynų paviršių, kad jie labiau atspindėtų; ir “anglies dioksido šalinimas” (angl. Carbon Dioxide Removal, CDR), vokiškai “neigiamų emisijų technologijos” (angl. Negative-Emission-Technologien, NET), arba “šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimas” (angl. Greenhouse Gas Removal, GGR), kurių tikslas – absorbuoti didelius anglies dioksido (CO2) kiekius iš atmosferos ir palaidoti juos po žeme, vandenynuose arba didelėse monokultūrinėse medžių plantacijose.
Harvardo universiteto Saulės geoinžinerijos programos mokslininkų pradėtu Stratosferos kontroliuojamo trikdymo eksperimentu (SCoPEx) siekiama ištirti metodą, pagal kurį į atmosferą miltelių pavidalu purškiamas netoksiškas kalcio karbonatas (CaCO3 – kalkakmenis kalnuose). Aerozolis “atspindi saulę ir gali neutralizuoti visuotinį atšilimą”.
Apskritai geoinžinerija gali būti susijusi su intervencijomis į dirvožemį, vandenynus ar atmosferą ir kelia didelę riziką ir neigiamą poveikį žmonių bendruomenėms, ekosistemoms ir gamtiniams procesams, taip pat taikai ir pasauliniam saugumui. Nepaisant to, 2021 m. birželį netoli Švedijos Kiruno miesto buvo žengti pirmieji Billo Gateso finansuojamo projekto SCoPEx žingsniai.
Engdahl praneša, kad orų manipuliavimo technologija yra viena iš sričių, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo laikoma griežtoje paslaptyje ir viešai neaptarinėjama. Pastaruoju metu ji taip pat vadinama ne taip pavojingai skambančia “klimato intervencija”. Nesvarbu, kaip ji vadinama, bet kuriuo atveju selektyvus įsikišimas į itin sudėtingas sistemas yra pavojingas, kaip pernelyg aiškiai matome iš “Corona” priemonių.
Orų kontrolė 2025 m.
Engdahl praneša apie karinius orų kontrolės metodus:
“1996 m. birželį JAV karinės oro pajėgos paskelbė ataskaitą provokuojančiu pavadinimu “Orai kaip jėgos didintojas: orų valdymas 2025 m.” (angl. Weather as a Force Multiplier: Owning the Weather in 2025). Ataskaitoje aprašytos galimybės dirbtinai paveikti orus (geoinžinerija), siekiant, be kita ko, padidinti kritulių ar audrų kiekį, užkirsti kelią krituliams (sukelti sausras) arba panaikinti priešo debesuotumą. Ataskaita buvo parengta “siekiant išnagrinėti koncepcijas, pajėgumus ir technologijas, kurių reikia, kad Jungtinės Valstijos ir ateityje išliktų dominuojančia kosmoso galia”. Ataskaitos įžangoje teigiama: “Orų modifikavimą galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: Oro sąlygų slopinimas ir stiprinimas. Kraštutiniais atvejais tai gali reikšti visiškai naujų orų modelių sukūrimą, stiprių audrų susilpninimą ar kontrolę arba net pasaulinio klimato pakeitimą plačiu ir (arba) ilgalaikiu mastu.”
Toliau karinių oro pajėgų dokumente, kuris, kaip įdomu, iki 2021 m. nebuvo ištrintas iš interneto svetainės, sakoma: “… savo rizika ignoruojame didžiulius karinius pajėgumus, kurie gali atsirasti šioje srityje… Tinkamas orų modifikavimo taikymas gali suteikti precedento neturintį dominavimą mūšio lauke… Technologija yra, ji laukia, kol mes ja pasinaudosime.” Ataskaitoje teigiama, kad iki 2025 m. “mes galime dominuoti orų srityje”. Ataskaitoje pažymima, kad dar Eizenhauerio laikais “1957 m. prezidento patariamasis orų kontrolės komitetas aiškiai pripažino karinį orų modifikavimo potencialą ir savo ataskaitoje įspėjo, kad jis gali tapti svarbesniu ginklu nei atominė bomba”. Tai buvo beveik prieš septynis dešimtmečius.”
Karinis orų modifikavimo naudojimas siekiant pakenkti priešui nėra naujiena. Engdalas aprašo, kaip Vietnamo karo metu tuometinis valstybės sekretorius Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) ir CŽV leido vykdyti visiškai slaptą geoinžinerijos projektą kodiniu pavadinimu “Operacija PopEye”. Ji buvo vykdoma iš Tailando per Kambodžą, Laosą ir Vietnamą. Naudodamos karinius lėktuvus WC-130 ir reaktyvinius lėktuvus RF-4, JAV pajėgos purškė sidabro ir švino jodidą į sezoninius musoninius audros debesis, kad Šiaurės Vietnamo aprūpinimo keliai taptų neįveikiamomis purvo duobėmis. Užduotis buvo sukelti pakankamą kiekį ištisus metus trunkančio lietaus, kad būtų užblokuoti Ho Ši Mino keliai. Iš esmės panašius dalykus, finansuojamus ūkininkų, jie daro ir mūsų šalyje, kad išvengtų krušos daromos žalos ir išsklaidytų perkūnijas.
Slaptą geoinžinerijos operaciją Vietnamo karo metu 1972 m. paviešino žurnalistas Seymouras Hershas (Seimūras Heršas), dėl to buvo surengti klausymai Kongrese, tačiau daugiau nieko. Po kelerių metų, 1976 m., buvo priimtas bevardis įstatymas, pagal kurį visi veikėjai turėjo kasmet pranešti NOAA apie visus orų pokyčius.
Jonosferos šildymo ir atmosferos rezonanso technologija
Tačiau dabar, matyt, einama vis toliau ir toliau už šias paprastas pradžias, rašo Engdalas:
“Nuo 1970-ųjų dirbtinio geoinžinerinio projektavimo darbai tapo vis sudėtingesni, taip pat ir daug slaptesni. Tradicinis “lietaus gamybos” metodas, t. y. debesų sėjimas lėktuvais, kurie paprastai išbarsto sidabro jodido daleles ant debesų, kuriuose yra vandens lašelių, kad susidarytų krituliai, naudojamas nuo XX a. ketvirtojo dešimtmeči o. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio, kai JAV karinės oro pajėgos išleido knygą “Orai kaip jėgų daugiklis: kaip valdyti orus 2025 m.” (angl. Weather as a Force Multiplier: Owning the Weather in 2025), gerokai anksčiau nei 2025 m. buvo sukurti nauji metodai, kurių taikymo sritis ir poveikis yra daug didesni.
Šioje 1996 m. JAV karinių oro pajėgų ataskaitoje teigiama: “…jonosferos modifikavimas yra sritis, turinti daugybę galimų pritaikymo galimybių, be to, tikėtina, kad yra ir papildomų pritaikymo galimybių, kurių dar negalima numatyti”.
Tačiau, matyt, ne visi džiaugiasi tuo, ką daro JAV. JAV karinių oro pajėgų ir Karinio jūrų laivyno tyrimų biuro jonosferos tyrimų projektas HAARP – Aukšto dažnio aktyviųjų auroralinių tyrimų programa (angl. High Frequency Active Auroral Research Program) Gakonoje, Aliaskoje, metė iššūkį opozicijai. 1999 m. sausio mėn. netikėtai net Europos Sąjunga pavadino projektą “keliančiu visuotinį susirūpinimą” ir priėmė rezoliuciją, reikalaujančią pateikti daugiau informacijos apie pavojų sveikatai ir aplinkai. Vašingtonas ignoravo šį reikalavimą. Dauguma HAARP tyrimų duomenų buvo laikomi paslaptyje “nacionalinio saugumo” sumetimais, todėl plačiai paplito spekuliacijos apie grėsmingą veiklą.
Geras informacijos apie projektus, kuriais siekiama uždirbti pinigų, šaltinis paprastai yra patentų biurai. Engdahl turi ir tokį pavyzdį:
“Bernardas J. Eastlundas, gavęs Pentagono DARPA dotaciją, 1985 m., dirbdamas ARCO naftos kompanijoje, pateikė paraišką patentui (US Nr. 4 686 605) dėl “Žemės atmosferos, jonosferos ir magnetosferos regiono keitimo metodo ir aparato”. Patento aprašyme buvo teigiama, kad tikslingas stiprių radijo bangų spinduliavimas į jonosferą gali priversti Žemės jonosferą įkaisti ir “pakilti”. Tai būtų galima panaudoti orams valdyti – keisti reaktyvines sroves, sukelti tornadus, sukelti arba sustabdyti kritulius. ARCO kreipėsi į JAV kariuomenę ir pardavė jai savo tuometinio bendradarbio Eastlundo patento teises. Pranešama, kad JAV kariuomenė patento teises perdavė pirmaujančiai karinei bendrovei “Raytheon”. Pranešama, kad “Raytheon” taip pat dalyvauja statant visus pagrindinius jonosferos kaitinimo radarus visame pasaulyje. Sutapimas? HAARP atstovas spaudai paneigė, kad Eastlundo patentas buvo panaudotas HAARP. Tačiau jis neminėjo jokių kitų įrenginių.
HAARP – tai didelės galios, į jonosferą nukreiptas fazuotas radarų antenų masyvas (angl. phased array of radar antennas). Kartais tai vadinama jonų kaitinimu. Jonosfera yra aukštai atmosferoje esantis sluoksnis, kuriame yra energetinių dalelių. Kai spinduliuotė nukreipiama į jonosferą, gali būti generuojami didžiuliai energijos kiekiai, kurie panaudojami tam tikram regionui sunaikinti. HAARP interneto svetainėje, kuri vėliau buvo ištrinta, iš pradžių buvo teigiama, kad HAARP yra “mokslinė veikla, kuria siekiama ištirti jonosferos savybes ir elgseną… civiliniais ir kariniais tikslais”.
2013 m. JAV kariuomenė oficialiai nutraukė HAARP Gakonoje eksploatavimą. 2015 m. ji oficialiai perdavė HAARP eksploatavimą civiliniam partneriui – Aliaskos universitetui Fairbankso mieste. Uždarymas pasitarnavo kaip pretekstas nutraukti tiesioginę HAARP signalų transliaciją viešoje interneto svetainėje, kurioje buvo pateikta aiškių įrodymų apie sąsajas tarp HAARP veiklos ir didelių meteorologinių nelaimių, tokių kaip uraganas Katrina ar 2008 m. Čengdu žemės drebėjimas. 2015 m. įrenginio eksploatacija buvo perduota Aliaskos universitetui.”
Pranešama, kad didžiausia JAV gynybos rangovė “Raytheon”, kuri iš ARCO gavo “Eastlund” patentus, dalyvauja daugelyje tokių įrenginių visame pasaulyje. Buvęs valdybos narys Lloydas J. Austinas III yra dabartinis JAV gynybos sekretorius.
Engdalas aiškina, kad dėl JAV vyriausybės geoinžinerijos darbus gaubiančio slaptumo teisme neįmanoma įrodyti sąsajų su orų reiškiniais. Turimi omenyje bombų tornadai JAV rytinėje pakrantėje arba uraganas Ianas Floridoje 2022 m. rugsėjį – viena stipriausių kada nors JAV siautusių audrų. Panašiai ir 2023 m. sausio mėn. rekordiniai potvyniai, kuriuos sukėlė po išskirtinės sausros Kaliforniją užklupusios pakartotinės atmosferos upių audrų bangos.
Kinija ir, žinoma, Billas Gatesas
2018 m. Kinijos žiniasklaida pranešė, kad valstybinė Šanchajaus kosminių skrydžių technologijų akademija pradėjo vykdyti didžiulį geoinžinerijos projektą “Tianhe”, kuris verčiamas kaip “dangaus upė”. Tikimasi, kad šis projektas, kuris, kaip pranešama, bus vykdomas Tibeto plynaukštėje, iš kurios išteka kai kurios didžiausios pasaulio upės, perkels didžiulius vandens kiekius iš lietaus gausių pietų į sausringą šiaurę. Jėgainė turėtų pradėti veikti 2020 m., tačiau nuo to laiko jokia informacija nebuvo paskelbta.
Šiuo metu daug diskutuojama apie Billo Gateso ir Harvardo fiziko Davido Keitho projektą, kuriuo siekiama aukštai virš žemės išleisti kalcio karbonato daleles, kad būtų imituojamas saulę blokuojančių ugnikalnių pelenų poveikis, arba apie naujausius “Make Sunsets” eksperimentus, kuriais siekiama iš Meksikos Baja valstijos paleisti meteorologinius balionus su sieros dioksidu, kad būtų blokuojama saulė. Engdahl mano, kad šie projektai yra tik priedanga, kuria siekiama nuslėpti, kaip toli pažengęs geoinžinerinis orų valdymas.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. sausio 19 d. pavadinimu “Ungewöhnliche Wetterereignisse – verursacht von Geoengineering?” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją.
Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
