Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 10 d. tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Tyrimų apie skiepijimo “Corona” poveikį ir žalą yra labai daug. Tačiau didelė jų dalis atlikta taikant neteisingus ir abejotinus metodus, kurie neturi jokios mokslinės vertės. Kaip rodo naujas tyrimas, į iki 2019 m. galiojusius mokslinius metodus buvo neatsižvelgta.
Žurnale “Journal of Vaccines & Vaccination” paskelbtame moksliniame straipsnyje Tomažo Makoveco ir kt. straipsnyje “COVID-19 vakcinacijos efektyvumo analizė” (Analysis of COVID-19 Vaccination Effectiveness) išryškinamos rimtos daugelio publikacijų metodologinės klaidos ir, remiantis JAV duomenimis, analizuojamas skiepijimo kampanijų ir mirtingumo ryšys.
Iš duomenų paaiškėja:
“Mūsų tyrimai patvirtino, kad po intensyvaus skiepijimo seka didesnio mirtingumo pertekliaus laikotarpiai. Mūsų ankstesni tyrimai taip pat patvirtino, kad po intensyvaus skiepijimo su stiprinančiais skiepais mirtingumas padidėja. Mūsų taikytas metodas yra reikšmingas, nes jis patvirtina, kad dėl intensyvaus skiepijimo padidėjo mirtingumo rodikliai”.
Kaip rezultatų pavyzdį pateikiame JAV Kentukio valstijos grafiką:
Kairėje – skiepijimų skaičius per tam tikrą laiką, dešinėje – mirtingumo duomenys. Pirmoji juoda rodyklė kairėje rodo intensyvų skiepijimą 2021 m. rugpjūčio mėn. Pirmoji raudona rodyklė dešinėje rodo didelį mirtingumą nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. Antroji juoda rodyklė dešinėje rodo intensyvų skiepijimą 2021 m. gruodžio mėn. Antroji raudona rodyklė dešinėje rodo per didelio mirtingumo laikotarpį nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. vasario 15 d. Žalia rodyklė abiejose pusėse yra 2021 m. spalio 27 d. Raudona rodyklė abiejose pusėse yra 2022 m. kovo 21 d., rodanti intensyvios vakcinacijos pabaigą ir per didelio mirtingumo pabaigą.
Netinkamų skiepijimo tyrimų metodų kritika
Santraukoje autoriai kritikuoja nemokslinius metodus, taikomus siekiant gauti preparatų patvirtinimą ir vėliau teigti apie jų veiksmingumą:
“Pasauliniuose COVID-19 vakcinacijos efektyvumo tyrimuose naudojami metodai, kurie klaidina mokslo bendruomenę ir viešąją nuomonę. Medicinoje galioja pagrindinis standartas: Norint įvertinti eksperimentinio vaisto veiksmingumą, reikia turėti dvi grupes. Grupę, kuri vartos vaistą, ir grupę, kuri vaisto nevartos. Keletą mėnesių stebėsime abiejų grupių sveikatos būklę ir gausime objektyvius rezultatus. Tai vienintelė tinkama metodika naujo vaisto veiksmingumui patikrinti. Cituotuose 1-5 straipsniuose nebuvo naudojamas pagrindinis standartas. Juose kuriamos įvairios metodikos, kurios visos neturi statistinio reikšmingumo.
Remdamiesi savo metodikomis, jie daro išvadą, kad COVID-19 vakcinos turi teigiamą poveikį visuomenės sveikatai.
Palyginę skiepijimo intensyvumo ir mirtingumo lygio grafikus, matome, kad po intensyvaus skiepijimo laikotarpio seka didesnio mirtingumo pertekliaus laikotarpis. Pagrindiniai statistiniai duomenys patvirtina, kad COVID-19 vakcinos padidino mirtingumą.”
Išvadose pakartojama tai, ką rodo visi moksliniais metodais įvertinti duomenys:
“COVID-19 vakcinacija visame pasaulyje buvo vykdoma itin skubotai, siekiant sumažinti COVID-19 viruso sukeltą perteklinį mirtingumą. Laukiamo rezultato nebuvo pasiekta, o statistiniai duomenys įrodo priešingai. Visuomenės sveikatos specialistai turėtų laikytis įprastų mokslinių procedūrų – pirmiausia išbandyti naują vaistą su ribota žmonių grupe ir, jei esame tikri, kad jis gerai veikia, manome, kad tikslinga jį naudoti visame pasaulyje. Visuose tyrimuose, kuriuose padaryta išvada, kad skiepijimas COVID-19 buvo sėkmingas ir sumažino mirtingumą, taikyti netinkami metodai ir nesiremta pagrindinių statistinių duomenų analize, rodančia, kad skiepytų kohortų mirtingumas buvo didesnis nei neskiepytų kohortų.
Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad COVID vakcinose naudojama spygliuotų baltymų technologija daro didelę žalą žmonių sveikatai. Jos naudojimas žmonėms buvo per ankstyvas ir neapsaugojo visuomenės sveikatos. Buvo pasiekta priešingų rezultatų.”
Akivaizdžiai melagingi teiginiai apie veiksmingumą
Tam tikrą šlovę pelnė tyrimas, kuriame teigiama, kad buvo išgelbėta 14,4 mln. gyvybių.
“Išanalizavome straipsnių, kuriuose teigiama, kad COVID vakcinos išgelbėjo gyvybes, tyrimo metodus. 2022 m. žurnale paskelbtame straipsnyje “Global impact of the first year of COVID-19 vaccination: a mathematical modelling study” (“Pasaulinis pirmųjų COVID-19 vakcinacijos metų poveikis: matematinio modeliavimo tyrimas”) teigiama, kad COVID vakcina išgelbėjo 14,4 mln. gyvybių visame pasaulyje: “COVID-19 vakcinacija reikšmingai pakeitė pandemijos eigą ir išgelbėjo dešimtis milijonų gyvybių visame pasaulyje. Tačiau nepakankamas vakcinų prieinamumas mažas pajamas gaunančiose šalyse apribojo poveikį šiose šalyse, todėl pabrėžiama būtinybė užtikrinti visuotinį vakcinų teisingumą ir aprėptį.”
…… Skiepijant visa populiacija, A grupė, buvo suskirstyta į du pogrupius – paskiepytus ir nepaskiepytus, žr. 1 paveikslą. Autoriams rūpi tik “paskiepytas pogrupis”.”
Šios procedūros absurdiškumas straipsnyje kritikuojamas taip:
“Visame straipsnyje autoriai visiškai vengia paaiškinti, kaip “neskiepytieji” susidorojo su COVID-19 virusu. Jie padalijo žmonių populiaciją į dvi dalis ir todėl daro išvadas abiem dalims. Pagal Watsono ir kt. kiekybinį modelį galima teigti, kad visame pasaulyje buvo išgelbėta 14,4 mln. gyvybių, neįtraukiant į skaičiavimus neskiepytos žmonių populiacijos dalies. Moksle galioja bendra taisyklė, kad negalima daryti išvadų apie tai, ko neįtraukėte į savo tyrimą. Tyrėjai neįtraukė neskiepytos žmonių populiacijos dalies. Bent jau kai kuriose neskiepytų žmonių grupėse gali būti, kad ši dalis dėl natūralaus imuniteto geriau susidorojo su COVID-19 virusu ir nenukentėjo. Šią galimybę, kurią reikėjo apsvarstyti, autoriai automatiškai atmetė. Jie paprasčiausiai daro prielaidą, kad paskiepytoji populiacijos dalis buvo geriau apsaugota nei neskiepytoji, neturėdami jokių duomenų savo hipotezei pagrįsti.”
Toliau straipsnyje cituojama visa eilė ankstesnių tyrimų, įrodančių skiepijimo kampanijos žalą sveikatai. Visą tyrimą verta perskaityti čia.
Štai keletas svarbiausių teiginių:
“Diskusija, kad šios vakcinos sveikatai daro daugiau žalos nei naudos, yra klaidinga, nes nebuvo atlikta jokių įtikinamų klinikinių tyrimų, kurie įrodytų, kad šios vakcinos veiksmingai saugo sveikatą, kaip, pavyzdžiui, ivermektino atveju [10]. Kodėl PSO nerekomendavo ivermektino, lieka atviras klausimas. Tačiau aišku viena: organizacija, kurios 80 proc. akcijų priklauso privatiems asmenims, negali atstovauti pasaulio visuomenės sveikatos interesams.”
Apie metodus ir duomenų svarbą:
“Dėl COVID krizės medicinos mokslas prarado empirizmo dvasią. Skelbiami straipsniai apie vakcinų veiksmingumą, kuriuose nėra atitinkamo matematinio modelio ir neatsižvelgiama į tai, kad skiepų veiksmingumą gali įrodyti tik kontrolinė neskiepytos populiacijos dalies grupė. Naudodamiesi pradinių klasių matematika, galime apskaičiuoti paskiepytos populiacijos dalies mirtingumą ir palyginti jį su neskiepytos populiacijos dalies mirtingumu.”
Štai kaip atrodo pasaulinis mirtingumo perviršis:
“Koks yra COVID vakcinų veiksmingumas pasauliniu mastu? Remiantis “Our World in Data” duomenimis, 2019 m. mirė 57,94 mln. žmonių. 2020 m. šiame Žemės rutulyje mirė 63,17 mln. žmonių, 2021 m. – 69,25 mln. žmonių, o 2022 m. – 67,10 mln. žmonių [32]. 2020 m. COVID-19 virusas nužudė didžiulį skaičių žmonių visame pasaulyje, todėl 2020 m. mirė 5,23 mln. žmonių daugiau nei 2019 m. 2021 m. pagaliau atsirado vaistas ir prasidėjo masinė vakcinacija. 2021 m. mirė 6,08 mln. žmonių daugiau nei 2020 m. Kur pasislėpė 14,4 mln. gyvybių, kurias išgelbėjo “Corona” vakcinos (3 lentelė)?”
Jei tiesiog leisite kalbėti faktams, rezultatas akivaizdus: skiepijimas C19 vakcina kenkia sveikatai.
Visa tai nestebina ir buvo prognozuojama mokslininkų ir tikrų gydytojų jau nuo XX a. vidurio, žinant apie naudojamą technologiją.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugpjūčio 10 d. pavadinimu “Studie über Mortalitäts-Daten: Corona-Impfung verfrüht und hat Menschen geschadet” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją.
Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: pixabay
