Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. balandžio 11 d. svetainėje “off-guardian”.
Kit Knightly. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Vakar grupė vyresnio amžiaus moterų iš Šveicarijos laimėjo vadinamąją svarbią žmogaus teisių bylą dėl klimato kaitos.
Strasbūre vykusiame posėdyje Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Šveicarijos vyriausybė pažeidė moterų žmogaus teises, nes “nesiėmė pakankamų priemonių” kovai su tariamu žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikiu.
Reuters praneša, kad tai “sprendimas, kuris sukurs precedentą būsimiems ieškiniams dėl klimato kaitos”:
“Tikimasi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, palankus daugiau nei 2 000 bylą iškėlusių šveicarių, atsilieps teismų sprendimams visoje Europoje ir už jos ribų […] Vyresnės nei 64 metų šveicarės, vadinamos KlimaSeniorinnen, teigė, kad dėl vyriausybės neveiklumo klimato srityje joms gresia mirtis per karščius. Jos teigė, kad dėl savo amžiaus ir lyties yra ypač pažeidžiamos tokio klimato kaitos poveikio.”
Toliau ataskaitoje priduriama [paryškinta mano]:
“Nuosprendis Šveicarijos byloje, kuris negali būti apskųstas, turės tarptautinį atgarsį, kuris labiausiai pasireikš tuo, kad sukurs privalomą teisinį precedentą visoms 46 šalims, pasirašiusioms Europos žmogaus teisių konvenciją.”
Ši byla toli gražu nėra pavienis pavyzdys. Tai dalis vykstančios ir plačiai paplitusios teisinės kampanijos, kuria žmogaus teisės siejamos su melaginga klimato kaitos darbotvarke.
Kaip žinoma, grupė Portugalijos paauglių jau daugelį metų bando iškelti bylą 32 šalims (anksčiau jų buvo 33, bet, kai tapo tikslinga, iš atsakovų sąrašo jie išbraukė Ukrainą).
Atrodo, kad nei portugalų paaugliai, nei Šveicarijos senjorai neatspindi tikro pilietinio aktyvizmo (angl. grassroots activism). Juos aktyviai remia korporacijų remiamos NVO, tokios kaip Avaaz, Climate Litigation Network ir kitos. Ir tai savaime pasakoja istoriją.
Strasbūre EŽTT jau nagrinėja dar šešias “klimato kaita prieš žmogaus teises” bylas (neskaitant Portugalijos paauglių bylos, kuri neseniai buvo atmesta dėl techninio aspekto).
Panašių bylų savo nacionaliniuose teismuose nagrinėja ir kitos šalys – nuo Brazilijos iki Pietų Korėjos ir Australijos.
Praėjusią savaitę Indijos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad Indijos piliečiai turi “teisę būti laisvi nuo neigiamo klimato kaitos poveikio” – tai išties keista išvada, kuri atrodo pavojingai miglota.
Tai tik dabartinės bylos, o po šio Strasbūro sprendimo galime tikėtis naujų bylų lavinos, nes, kaip pastebi agentūra Reuters, tai “paskatins daugiau bendruomenių kelti bylas prieš vyriausybes dėl klimato kaitos“.
Nesunku suprasti šios teisinės kampanijos tikslą.
Apskritai viršvalstybiniai teismai, priimantys teisinius sprendimus, darančius poveikį daugeliui šalių, yra būdas kurti kvaziglobalius teisės aktus.
Pavyzdžiui, kaip pažymi “Reuters”, ši vienintelė teismo byla, kurioje atstovaujama vos 2000 žmonių iš vienos nedidelės šalies, veiksmingai privertė sukurti “privalomą teisinį precedentą” (angl. “binding legal precedent”) visose 46 Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) pasirašiusiose šalyse, kurių bendras gyventojų skaičius viršija 700 milijonų.
Tiksliau tariant, susiedamos klimato kaitą su žmogaus teisėmis, vyriausybės gali pateisinti vis griežtesnės klimato kaitos politikos vykdymą, kartu sudarydamos įspūdį, kad teismai verčia jas veikti.
Dabar jos gali veiksmingai teigti: “Privalote persėsti į elektromobilį, nes kitaip pažeidžiate kitų žmonių žmogaus teises”, bet taip pat: “Nekaltinkite mūsų, mūsų rankas surišo teisėjai”.
Tai taip pat leidžia vykdyti propagandinę kampaniją, kurios metu eskaluojamos skaldančios kalbos, atspindinčios “pandemijos” metu vykdytą skiepytų ir neskiepytų asmenų priešpriešą.
Prisimenate, kaip mums buvo sakoma, kad “neskiepytieji užpildo intensyviosios terapijos skyrius ir didina dar vieno uždarymo tikimybę”? Na, ateityje tai taps “klimato kaitos neigėjai pažeidžia jūsų žmogaus teises, atsisakydami naudotis išmaniuoju skaitikliu”.
Bene labiausiai nerimą keliantis šios bylos aspektas yra ši visur kartojama frazė [paryškinta autorės]:
“Žmogaus teisės pažeidžiamos dėl Šveicarijos neveiklumo klimato kaitos srityje.”
Anksčiau teisių pažeidimai paprastai buvo laikomi aktyviais, o ne pasyviais. Idėja, kad galima pažeisti kieno nors teises “neveikimu“, sukuria precedentą, kad teismai gali – ir turėtų – priversti imtis veiksmų kitų asmenų teisėms “apsaugoti“.
Labai slidus kelias. Galų gale, jei valstybės ir vyriausybės gali būti priverstos veikti, taip pat gali būti priversti asmenys.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. balandžio 11 d. pavadinimu “Climate Change Court Cases are on the rise. Here’s why” svetainėje “off-guardian”.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
