Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. sausio 12 d. svetainėje tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
“Visas visuotinio atšilimo klausimas yra visiškai niekinis“, – sakė daktaras Willie Soonas Tuckeriui Carlsonui. Jis įsitikinęs, kad klimato kaitą sukelia ne anglies dioksidas, o saulė, ir kad klimato carai yra tokie bepročiai, jog klaidina visuomenę. 2023 m. gruodį vienas iš CERES-Science įkūrėjų ir Harvardo-Smitsono astrofizikos centro profesorius daktaras Vilis Soonas (Dr. Willie Soon) buvo pakviestas pasikalbėti su Tukeriu Karlsonu (Tucker Carlson) apie energetikos politiką, klimato kaitą ir mokslinį požiūrį.
“Aš tikrai manau, kad visa visuotinio atšilimo problema yra visiškai niekinė, o tai reiškia, kad neturėtume nieko dėl jos daryti. Tiesiog gyventi toliau ir prie jo prisitaikyti”.
Visas interviu, trukęs 48 minutes, apėmė įvairias temas. Interviu buvo paskelbtas 2024 m. sausio 9 d. Interviu galima peržiūrėti Tukerio Karlsono svetainėje, esančioje šioje nuorodoje, arba X / Twitter.
Čia pateikiamas visas vaizdo įrašas:
Kada apie ką kalbama:
00:01:49 Iškastinis kuras kosmose
00:14:27 Pasaulinis atšilimas per visą istoriją
00:25:31 Išorinė įtaka žlugdo mokslą
Pirmoje interviu dalyje Tukeris Karlsonas uždavė daktarui Soonui keletą klausimų apie galimybę, kad angliavandenilius (dujas, naftą ir anglis) galima pagaminti “abiogeniniu būdu”, t. y. nereikalaujančiu biologinio šaltinio.
Dujos, nafta ir anglis paprastai vadinamos “iškastiniu kuru”. Šis terminas grindžiamas idėja, kad visi šie angliavandeniliai susidarė prieš milijonus metų, kai priešistoriniai augalai ir gyvūnai žuvo ir palaipsniui buvo palaidoti uolienų sluoksnių. Tai reiškia, kad jie visi tariamai susidarė suspaudus biologinėms “fosilijoms”, kurios milijonus metų buvo palaidotos po žeme.
Dr. Soon atkreipė dėmesį, kad yra daug įrodymų, jog tai nėra vienintelis būdas, kuriuo gali susidaryti angliavandeniliai:
- Kolesnikovas su kolegomis 2009 m. žurnale Nature Geoscience išspausdintame straipsnyje parodė, kad metano dujos gali virsti trumpos grandinės angliavandeniliais esant labai dideliam slėgiui ir aukštai temperatūrai (TKP straipsnis apie tai).
- Kitas jų aptartas pavyzdys – skystas metanas ir mažos grandinės angliavandeniliai randami Saturno mėnulyje Titane – žr. straipsnį Mastrogiuseppe ir kolegos (2019), Nature Astronomy; Hayes (2016). Annual Review of Earth and Planetary Sciences.
- Tuo tarpu policiklinių aromatinių angliavandenilių taip pat rasta Titano atmosferoje – žr. 2018 m. Zhao ir kolegos (2018), Nature Astronomy.
- Jie taip pat paminėjo, kad marsaeigis “Curiosity” Marse rado keletą chlorintų angliavandenilių – žr. 2015 m. Freissinet ir kolegos (2015), Journal of Geophysical Research: Planets.
- Galiausiai keli tyrimai parodė, kad PAH (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) gali susidaryti ir tarpžvaigždinėje erdvėje (t. y. gilioje erdvėje tarp žvaigždžių). Pvz. Dorian S. N. Parker ir kolegos (2011), Proceedings of the National Academy of Sciences.
Tačiau ką visa tai reiškia?
Dr. Soono požiūriu, tai reiškia, kad turėtume būti atsargūs ir nemanyti, jog visi Žemėje esantys angliavandeniliai yra “iškastinis kuras”. Dar nežinome, kokia dalis Žemėje esančių angliavandenilių susidarė iš biologinių fosilijų, o kokia dalis – iš nebiologinių (“abiogeninių”) procesų.
Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tai nebūtinai reiškia, jog mūsų prieinami angliavandenilių ištekliai yra neriboti. Dr. Soon atkreipė dėmesį, kad sąlygos, kuriomis Kolesnikovas su kolegomis (2009) įrodė, kad angliavandeniliai gali susidaryti abiogeniniu būdu, yra labai giliai po žeme – mažiausiai 80-160 km gylyje. Tuo tarpu iki šiol giliausi naftos ar dujų gręžiniai buvo tik 10-13 kilometrų gylyje.
Dr. Soon taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartiniais gręžiniais neįmanoma išgauti 100 proc. naftos ir dujų atsargų – kuo daugiau naftos ar dujų išgaunama, tuo didesnio slėgio reikia norint išgauti dar daugiau, kol galiausiai jų nebeįmanoma išgauti (naudojant dabartines technologijas, įskaitant frackingą).
Taigi praktinei dujų, naftos ir anglies paieškai tikriausiai nėra didelio skirtumo, kaip buvo išgauti žinomuose telkiniuose esantys angliavandeniliai. Be to, dauguma anglių, naftos ir dujų bendrovių skiria nemažai finansinių išteklių naujiems ištekliams žvalgyti. Tai rodo, kad ekonominiu požiūriu daugiausia į esamus išteklius investuojančios bendrovės aktyviai ieško naujų potencialių gręžinių.
Kita vertus, kaip vėliau paaiškino daktaras Soonas, plačiai paplitusios diskusijos apie “ribotus išteklius” ir “atsinaujinančiąją energiją” dažnai yra nemokslinės ir nerealistinės.
“Žaliosios energijos” prasmingumas
Soonas taip pat nagrinėja klausimą, ar “žalioji energija” yra naudinga aplinkai. Taip yra todėl, kad viena iš svarbiausių priemonių, kurias skatina JT ir ES kovai su klimato kaita, yra “perėjimas nuo energijos šaltinių, pasižyminčių dideliu energijos tankiu (iškastinio kuro), prie vadinamosios “žaliosios energijos”. Žalioji energija paprastai reiškia “vėjo ir saulės energiją”. Branduolinė energija, hidroenergija ir net biomasė dažnai atmetamos kaip “nepakankamai geros”.
Palikime nuošalyje visuotinio atšilimo priežasčių klausimą: Ar šis “vėjas ir saulė” yra gera idėja? Ar “žaliosios energijos” politika pasiekia savo tikslą – “energetikos perėjimą”?
“Žaliosios energijos” politika reiškė, kad aštuonerių metų laikotarpiu nuo 2011 iki 2018 m. pasaulis klimato kaitos projektams išleido 3 660 milijardų JAV dolerių. 55 proc. visų 2011-2018 m. pasaulio klimato kaitos išlaidų buvo išleista saulės ir vėjo energijai – iš viso 2 000 mlrd. Ir vis dėlto 2018 m. vėjo ir saulės energija vis dar sudaro tik 3 proc. viso pasaulyje suvartojamo energijos kiekio, o iškastinis kuras (nafta, anglis ir dujos) pagamina apie 85 proc. energijos.
Žr. recenzuojamą mokslinį straipsnį ÓhAiseadha , C.; Quinn, G.; Connolly, R.; Connolly, M.; Soon, W. Energy and Climate Policy-An Evaluation of Global Climate Change Expenditure 2011-2018. Energies 2020, 13, 4839.
Be to, nėra tokio dalyko kaip “švari energija”. Žaliosios energijos technologijoms reikia 10 kartų daugiau naudingųjų iškasenų gavybos, palyginti su elektros energija, gaunama iš iškastinio kuro. Vos 50 mln. iš maždaug 1,3 mlrd. pasaulio automobilių pakeitus elektra varomomis transporto priemonėmis, metinė metinė kobalto, neodimio ir ličio gavyba pasaulyje padvigubėtų ir būtų sunaudojama daugiau nei pusė dabartinės metinės vario gavybos pasaulyje.
Saulės ir vėjo jėgainėms reikia 100 kartų didesnio žemės ploto nei iškastiniam kurui. Tokie žemės naudojimo pokyčiai gali turėti pražūtingą poveikį biologinei įvairovei.
Bioenergijos poveikis biologinei įvairovei yra dar didesnis, o didėjantis tokių augalų, kaip palmių aliejus, naudojimas biokurui jau dabar prisideda prie atogrąžų miškų ir kitų natūralių buveinių naikinimo.
Išvados dėl “žaliosios” ir tikrosios energetikos politikos
Nėra tokio dalyko kaip “švari energija” – norint iškepti omletą, reikia sudaužyti kiaušinius. Vis dėlto XX a. energetikos politika, kuri daugiausia buvo grindžiama anglimi, dujomis ir nafta (su keliomis branduolinėmis ir hidroelektrinėmis), nebuvo tobula, bet bent jau veikė.
Vyriausybės, manančios, kad gali panaikinti veikiančią energetikos politiką, naiviai tikėdamos, kad taip kažkaip “sustabdys” klimato kaitą, nesuvokia, kokią žalą daro pasauliui – ir žmonijai, ir aplinkai, kuriai, kaip klaidingai mano, padeda.
Dabartinės “žaliosios energetikos politikos” pasekmės yra šios: energijos nepriteklius, ekosistemų naikinimas, nacionalinių elektros tinklų nestabilumas, kuro trūkumas. Ir jie net nesumažina išmetamo CO2 kiekio!
JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vaidmuo klastojant klimato kaitos priežastis
Nuo XX a. vidurio kompiuteriniai modeliuotojai prognozavo, kad didėjantis žmogaus veiklos sukeltas CO2 kiekis sukelia “visuotinį atšilimą”. Nuo XX a. ketvirtojo iki septintojo dešimtmečio pasaulinė temperatūra neatitiko modeliavimo prognozių. Tuo metu susirūpinimą dėl klimato kaitos kėlė baimė, kad artėja dar vienas mažasis ledynmetis.
Devintajame dešimtmetyje pasaulio temperatūra ėmė atitikti prognozes, ir kompiuteriniai modeliuotojai pareiškė, kad yra išteisinti.
Todėl JT nusprendė, kad kompiuterinių modeliuotojų teiginys apie “žmogaus sukeltą visuotinį atšilimą” yra įrodytas dėl didėjančio CO2 kiekio ir kad atėjo laikas tarptautiniu mastu vykdyti išsamią visuomenės reformą. Jie pamiršo patikrinti, ar kompiuteriniai modeliai buvo teisingi. Tačiau, praėjus daugiau nei 40 metų, šis modeliais paremtas tikėjimas vis dar egzistuoja.
Kodėl JT teigia, kad klimato kaitą sukėlė žmogus ir kad būtina skubiai keisti politiką? JT pasitelkia organizaciją, vadinamą Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija (TKKK), kad pagrįstų savo teiginius tuo, ką sako “mokslas™”. TKKK, rengdama savo įtakingas “vertinimo ataskaitas”, remiasi daugeliu žymių mokslininkų. Tačiau jie laikosi labai hierarchinio, “konsensusu pagrįsto” požiūrio į klimato kaitos mokslo “vertinimą”.
Mokslo neturėtų lemti konsensusas ar politika. Mokslininkai, kurie iš tiesų stengiasi vadovautis mokslu, o ne politika, dažnai prieina prie mokslinių išvadų, prieštaraujančių IPCC propaguojamam “mokslui”.
Iki šiol TKKK paskelbė 6 vertinimo ataskaitas: AR1 (1990 m.), AR2 (1995 m.), AR3 (2001 m.), AR4 (2007 m.), AR5 (2013 m.), AR6 (2021 m.).
Jų ikoninis teiginys: bent nuo 1950-ųjų stebimas visuotinis atšilimas daugiausia vyksta dėl žmogaus veiklos, be to, jis yra beprecedentis. Dauguma žmonių, kurie kalba apie “mokslinį konsensusą” dėl klimato kaitos, netiesiogiai arba aiškiai remiasi TKKG teiginiais.
Taigi kaip TKKK priėjo prie savo išvadų? Ar jos yra moksliškai pagrįstos? Pavyzdys, pasak Willie Soono, yra nepatogių darbų “ignoravimas”: yra 1000 tyrimų, iš kurių galima rinktis, todėl skyriaus autoriai gali tiesiog ignoruoti nepatogius tyrimus.
IPCC AR6 teigia:
- Vadinamoji “urbanizacijos problema” sudaro mažiau nei 10 proc.
- Nuo AR5 (2013 m.) nebuvo paskelbta nė vieno dokumento, kuriame būtų ginčijamas šis teiginys.
“Nebuvo paskelbta jokios naujausios literatūros, kuri pakeistų AR5 išvadą, kad mažai tikėtina, jog dėl kokių nors nekoreguotų urbanizacijos […] arba žemės naudojimo ar žemės dangos pokyčių […] pasaulinės sausumos paviršiaus oro temperatūros (LSAT) tendencijos padidėjo daugiau nei 10 %, nors kai kuriuose konkrečiuose regionuose, ypač sparčiai urbanizuojamose teritorijose, pavyzdžiui, Rytų Kinijoje, aptikta didesnių signalų […]” IPCC AR6, 2 skyrius, p. 43-44 (Masson-Delmotte et al. 2021).
Miesto karščio sala (angl. urban heat island, UHI) žinoma nuo XIX amžiaus:
- Miestai didėja, o UHI taip pat didėja.
- Miestų teritorijos vis dar sudaro tik 3-4 % sausumos ploto ir mažiau nei 2 % planetos ploto.
- Tačiau daugiau nei 75 % meteorologijos stočių yra įsikūrusios teritorijose, kurios dabar yra urbanizuotos.
- Nuo 2011 m. daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Tai reiškia, kad daugumai žmonių didžiausias vietinis klimato pokytis, kurį jie patiria, yra atšilimas miestuose. Apie tai yra atlikta daugybė tyrimų, kai kurie iš jų aprašyti ir TKP (čia, čia ir čia).
Ką iš tikrųjų žinome apie klimato kaitą
IPCC analizėje yra dvi pagrindinės klaidos:
Jie daro aiškią prielaidą, kad urbanizacijos įtaka yra mažesnė nei 10 proc. atšilimo, todėl į ją galima nekreipti dėmesio.
2. Atsižvelgiama tik į du “natūralius veiksnius” – a) Saulės spinduliuotės pokyčius ir b) ugnikalnių išsiveržimus. Be to, jų pateikti saulės spinduliuotės pokyčių įverčiai buvo kruopščiai atrinkti (iš daugybės mokslo bendruomenės naudojamų įverčių) taip, kad į juos būtų įtrauktas nereikšmingas saulės vaidmuo.
Astrofizikas paaiškina du poveikius, kaip Saulė keičia klimatą, t. y. per Saulės aktyvumo pokyčius ir Saulės ir Žemės atstumo pokyčius.
Kas būtų, jei TKKK būtų pasirinkusi kitokius Saulės duomenis ir neįtraukusi miesto duomenų?
- Viršutiniame skydelyje parodytas rezultatas, gautas naudojant IPCC pasirinktus duomenis.
- Saulės aktyvumas negali paaiškinti atšilimo nuo XX a. vidurio. Todėl TKKK daro išvadą, kad visuotinį atšilimą daugiausia lemia žmonės.
- Apatiniame paveikslėlyje neįtraukti miestų duomenys ir naudojamas vienas iš saulės energijos kiekio įverčių, į kurį IPCC “neatsižvelgė”.
- Jame teigiama, kad 98 % planetos, kuri nėra urbanizuota, atšilimas daugiausia yra natūralus.
Pagrindinių punktų santrauka
▶️ Energetikos politiką reikia skubiai atsieti nuo klimato politikos ir nuo kai kurių ideologinio tikslo grąžinti visuomenę į viduramžius. Ironiška, bet toks tikslas būtų ypač pražūtingas miestų gyventojams, kurie, regis, yra didžiausi šios utopijos entuziastai.
▶️ TKKK gerai vykdo savo įgaliojimus “teikti visų lygių vyriausybėms mokslinę informaciją, kurios joms reikia klimato politikai formuoti”. Tačiau šis tikslas prieštarauja mokslo tikslams.
▶️ Siekdama išlaikyti savo naratyvą, kad atstovauja “moksliniam konsensusui dėl klimato kaitos”, TKKK aktyviai slopina visus prieštaringus mokslinius įrodymus ir menkina tuos mokslininkus, kurių išvados prieštarauja jos naratyvui.
▶️ Mūsų nuomone, TKKK įrodymai, kad visuotinį atšilimą “daugiausia sukelia žmogus”, yra pseudomokslas, t. y. jie atstovauja “Mokslui™”, o ne tikrajam mokslui.
Išsamesnės informacijos apie kai kuriuos aptartus klausimus rasite šiame pagrindiniame pristatyme pdf formatu:
Tuckerio Karlsono interviu pagrindinę medžiagą
Šis tekstas pasirodė 2024 m. sausio 12 d. pavadinimu „Astrophysiker Willie Soon zerlegt Klima-Narrativ bei Tucker Carlson” svetainėje tkp.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
