Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. liepos 9 d. rt.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Vokietija tampa vis labiau represyvi. Dabar “Amnesty” atliktas tyrimas patvirtino tai, ką subjektyviai jaučia daugelis piliečių. Ataskaitoje nepaminėtos netgi daugybė represijų formų, kurios Vokietijoje tapo įprastu reiškiniu. Ji tik brūkšteli ledkalnio viršūnę.
Žmogaus teisių organizacija “Amnesty International” kaltina Vokietiją rimtais pagrindinių teisių pažeidimais. Visų pirma organizacija mano, kad Vokietijoje kyla grėsmė teisei į susirinkimų ir saviraiškos laisvę. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje organizacija palaiko teoriją, kad Vokietija vėl vis labiau virsta represyvia, autoritarine valstybe, kuri vis labiau tolsta nuo pagrindinių laisvos ir atviros visuomenės principų.
Ataskaitoje teigiama, kad protestuotojai dažnai stigmatizuojami. Federalinė vyriausybė ir jos atstovai diskredituoja jų susirūpinimą, protestuotojus įvardydami kaip ekstremistus, užsienio įtakos agentus ar teroristus.
Ataskaitoje minimas neproporcingas policijos jėgos naudojimas Vokietijoje, taip pat taikių demonstrantų įkalinimas. Siekdama numalšinti taikius protestus, Vokietija taiko įstatymus, kurie iš tikrųjų skirti kovai su terorizmu. Amnesty pripažįsta akivaizdų pavojų, kad Vokietijoje pažeidžiamos pagrindinės teisės, motyvuojant tuo, kad reikia saugoti nacionalinį saugumą. Žmonės nutildomi drastiškomis priemonėmis.
Ataskaitoje aiškiai minimi įvykiai, susiję su Palestinos kongresu Berlyne, kaip represinių priemonių ir nuomonės laisvės slopinimo pavyzdys. Balandžio mėn. tiek buvusiam Graikijos finansų ministrui Yanis Varoufakis, tiek Didžiosios Britanijos medicinos profesoriui Abu Sittahui buvo uždrausta atvykti į šalį ir naudotis žodžio laisve. Abu jie turėjo kalbėti Berlyne vykusiame kongrese ir abu yra laikomi Izraelio vyriausybės veiksmų Gazoje kritikais. Draudimu buvo siekiama užkirsti kelią jiems viešai pateikti savo argumentus. Draudimas įvažiuoti į šalį aukšto rango politikui iš kitos ES šalies yra precedento neturintis atvejis.
Ataskaitoje paminėtos net ne visos priemonės, kurių dabar imamasi prieš kritikus. Vokietijoje sukurta persekiojimo sistema. Žurnalistai ir mokslininkai, kurie nesilaiko oficialios federalinės vyriausybės ir federalinei vyriausybei artimos žiniasklaidos linijos, turi tikėtis neigiamų profesinių pasekmių. Žurnalisto Patricko Baabo ir politologės Ulrike Guérot atvejai yra to pavyzdžiai. Baabas rengė reportažus apie referendumus Donbase, o Guérot atsidūrė dėmesio centre kaip koronaviruso priemonių kritikė. Ji taip pat pasisakė už konflikto Ukrainoje sprendimą derybomis. Abu buvo atleisti iš dėstytojų pareigų Vokietijos universitete. Baab pavyko laimėti darbo teisme, o Guérot – ne.
Kritikus taip pat nuolat viešai plūdo provyriausybinė spauda ir rengė šmeižikiškus reportažus, kuriais buvo siekiama juos diskredituoti kaip asmenis. Be to, dabar gausu pranešimų apie sąskaitų uždarymus, kurie būtų neįsivaizduojami be politinės įtakos, o ypač tokio masto. Ypač nukentėjo žurnalistai ir alternatyvioji žiniasklaida. Akivaizdu, kad taip siekiama užkirsti kelią tolesniam finansavimui ir taip bent jau apsunkinti tolesnį darbą. RT DE banko sąskaita taip pat buvo panaikinta be jokio paaiškinimo.
Be to, daugėja požymių, kad kritikų prašymai išduoti oficialius dokumentus, pavyzdžiui, pasus ir gero elgesio pažymėjimus, yra vilkinami ir neproporcingai dažnai “pametami”.
Nuomonė: Saviraiškos laisvė Rusijoje ir Vakaruose – verta palyginti
Amnesty savo ataskaitoje kalba apie rasizmą ir stigmatizuojančius stereotipus Vokietijoje. Organizacija daugiausia dėmesio skiria arabų kilmės asmenims, kurie susiduria su Vokietijos politikų kurstomomis klišėmis ir apibendrinimais. Tačiau ataskaitoje neminima, kaip Vokietijoje elgiamasi su rusų kilmės asmenimis, kurie, prasidėjus specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, susidūrė su padidėjusiomis represijomis ir išpuoliais. Pavyzdžiui, Rusijos ambasada Berlyne įsteigė savo karštąją liniją, į kurią gali kreiptis nuo rusofobijos ir antirusiškos agresijos nukentėję asmenys.
Politikų įkaitintas socialinis klimatas Vokietijoje kartu su didėjančiomis represijomis verčia vis daugiau žmonių palikti Vokietiją. Kaip tik praėjusį mėnesį Rusijoje prieglobsčio ieškojo taikos aktyvistė Jelena Kolbasnikova ir Hamburgo AfD politikė Olga Petersen. Baiminamasi autoritarinio posūkio Vokietijoje, kuri, argumentuodama noru saugoti demokratiją ir laisvę, griauna viską, kas sudaro demokratiją ir pilietinę laisvę.
Daugiau šia tema – Kolbasnikovos byla: Apie cenzūros punktą ir Vokietijos istorijos pasikartojimą
Šis tekstas pasirodė 2024 m. liepos 9 d. pavadinimu „Amnesty International wirft Deutschland Repression vor” svetainėje rt.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: planet_fox, pixabay
