Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. rugsėjo 7 d. svetainėje Berliner-Zeitung.
Friedrichas Pürneris. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Bandymai sumenkinti Federalinio ligų prevencijos ir kontrolės centro RKI protokolus oficialiai žlugo, teigia mūsų autorius. Dabar Federalinis Konstitucinis Teismas turi įvertinti Roberto Kocho instituto nesėkmę. Tai suteikia vilties.
Osnabriuko administracinis teismas šią savaitę pateko į laikraščių antraštes. Remdamasis RKI protokolais, teismas nusprendė, kad pandemijos metu įvestas reikalavimas skiepyti įstaigose prieštarauja Konstitucijai.
Tai teikia vilties. Vilties, nes dabar teisėjai drįsta sąžiningai ir be pagražinimų kalbėti apie tai, kaip buvo elgiamasi koronaviruso laikais. Yra rūmai, kuriuose dirba trys profesionalūs teisėjai, t. y. puikūs teisininkai, manantys, kad įstaigoje nustatytas skiepijimo reikalavimas prieštarauja Konstitucijai. Prieš metus vien dėl to būtų kilęs skandalas, o teisėjai būtų virtę „sąmokslo teoretikais“. Jei šie teisėjai apskritai būtų išdrįsę priimti tokį sprendimą. Tačiau dabar RKI protokolai pagaliau pasiekė teisėjų ir kitų teisininkų pasaulį. Pradinės abejonės turėjo būti įveiktos.
Vilties teikia ir tai, kad Federalinis Konstitucinis Teismas dabar vėl turi spręsti šį klausimą. Tai puiki galimybė. Jei jis bus pakankamai sumanus, teismas pagaliau išsilaisvins nuo bet kokios politinės įtakos ar jos regimybės, atgaus gyventojų pasitikėjimą ir pademonstruos praktikuojamą nepriklausomybę bei profesionalumą.
Galiausiai – ir tai reikėtų laikyti ypatinga sėkme – RKI protokolai pagaliau ištraukiami iš purvino kampo ir sulaukia pripažinimo, kurio nusipelnė. Jie liudija apie institucijos nesėkmę. Jie liudija apie aukštų valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų nesėkmę bendraujant su politikais. Protokolai yra įrodymas, kaip piktnaudžiaudami politikai kišosi į Federalinio ligų prevencijos ir kontrolės centro reikalus ir pavertė jį savo interesų švyturiu. Taigi daugelio politikų ir kai kurių žiniasklaidos priemonių bandymai sumenkinti skandalą, susijusį su RKI protokolų reikšme, oficialiai žlugo. Federalinis Konstitucinis Teismas dabar gali tapti pakartotinio vertinimo arena.
Ši kritiška diskusija taip pat turi nešlovingą istoriją. Priešingai, nei gali atrodyti iš Osnabriuko sprendimo, galimybė kreiptis į Federalinį Konstitucinį Teismą, žinoma, nėra nieko neįprasto. Į aukščiausiąjį teismą su konstituciniu skundu gali kreiptis bet kas ir gintis nuo teisės normų, pvz. Taip numatyta Pagrindiniame įstatyme (vok. Konstitucija).
Būtent taip kai kurie žmonės pasielgė įvedus prievolę skiepyti įstaigose, todėl Federaliniam Konstituciniam Teismui teko spręsti Infekcijų apsaugos įstatymo (IfSG) 20a straipsnio, kuris buvo taikomas nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. pabaigos, konstitucingumo klausimą. Savo 2022 m. balandžio 27 d. sprendime teismas padarė išvadą, kad įstatymas, kuris buvo užginčytas teisme, atitinka Konstituciją.
Sprendimas, turėjęs toli siekiančių pasekmių ir sukėlęs daug kančių bei nesupratimo: juo buvo remiamasi kaip pagrindimu daugelyje teismo sprendimų. Tai, ką nusprendžia Federalinis Konstitucinis Teismas, turi svorį ir atrodo neginčijama.
Tai, kas tikriausiai iš esmės nežinoma visuomenės suvokime: Teisėjai turi savo konstituciškai reglamentuotą galimybę teikti įstatymus Federaliniam Konstituciniam Teismui, kad šis juos iš naujo kritiškai išnagrinėtų. Tai vadinama teisminiu kreipimusi -vok. “Richtervorlage”- ir yra reglamentuota Pagrindinio įstatymo (Vokietijos Konstitucijos) 100 straipsnyje.
Teisminis kreipimasis pateikiamas, kai teismas turi spręsti teisinį ginčą ir prieina prie išvados, kad įstatymas, turintis lemiamą reikšmę sprendimui, prieštarauja Konstitucijai. Tokiu atveju teismas pateikia šį įstatymą Federaliniam Konstituciniam Teismui, kad šis priimtų sprendimą. Specializuotiems teismams neleidžiama patiems spręsti dėl įstatymų konstitucingumo. Tai gali daryti tik Federalinis Konstitucinis Teismas – ypač federalinių įstatymų atveju. Kol teismas priims sprendimą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir laukia sprendimo.
Rugsėjo 3 d. Osnabriuko administracinis teismas pasinaudojo šia praktika. Slaugytojos padėjėjai buvo uždrausta atvykti ir dirbti 2022 m. remiantis Infekcijų apsaugos įstatymo (IfSG) 20a straipsniu, nes ji nepateikė skiepijimo ar pasveikimo įrodymų. Ji tai apskundė Osnabriuko administraciniam teismui.
RKI prezidentas Larsas Schaade Osnabriuke buvo iškviestas kaip liudytojas.IPON/imago
Administracinio teismo buvo prašoma nuspręsti, ar šis draudimas buvo teisėtas. Tai įvyko tuo metu, kai RKI protokolai jau buvo paskelbti viešai.
Teismas paskyrė posėdį, iškvietė liudytoju RKI pirmininką Prof. Dr. Schaade ir prieš posėdį išplatintame pranešime spaudai nurodė, kad liudytojas bus apklaustas apie RKI protokolų ištraukas. Todėl nutekintais RKI protokolais buvo teisingai pasinaudota kaip žinių šaltiniu, o ne atmesti keliais sakiniais kaip grynai vidiniu susirašinėjimu, į kurį galima nekreipti dėmesio. Osnabriuko administracinio teismo 3-ioji kolegija tikriausiai pripažino RKI protokolus tokiais, kokie jie yra, t. y. rezultatų protokolais, ir buvo labai gerai pasiruošusi bei gilinosi į RKI protokolus.
Komentaras sapereaude
Labai rekomenduotiną straipsnį apie toli siekiančias Osnabriuko teismo sprendimo pasekmes rasite čia:
Šis tekstas pasirodė 2024 m. rugsėjo 7 d. pavadinimu “Steilvorlage für die Corona-Aufarbeitung: Richter in Osnabrück würdigen RKI-Protokolle“ svetainėje Berliner-Zeitung.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: pixabay, Endzeiter.
Tai Open-Source straipsnis. Berlyno leidykla suteikia galimybę visoms suinteresuotoms šalims siūlyti atitinkamo turinio ir profesionalios kokybės standartus atitinkančius tekstus.
