Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. spalio 20 d. svetainėje tkp.at.
Thomas H.. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Skelbimai apie civilizacijos žlugimą ir retorika apie neišvengiamą klimato katastrofą dabar mus sveikina dažniau nei garsusis švilpikas. Dabar, kai liūdnai pagarsėję klimato lūžio taškai mainstream’e tesulaukė menko populiarumo, o planetos ribos niekada nebuvo rimtai įtikinančios, jų autoriai žengia dar toliau.
Pasak naujos žinomų apokaliptikų ataskaitos, naujausias šauksmas turėtų būti planetos gyvybiniai požymiai. Šioje replikoje į šią ataskaitą atskleidžiamas selektyvus realių ekologinių problemų vaizdavimas ir autorių naudojama katastrofistinė retorika.
Pasak autorių grupės, kuriai priklauso tokie žymūs veikėjai kaip Stefan Rahmstorf, Johan Rockström, Michael Mann ir dezinformacijos eksperte save vadinanti Naomi Oreskes, planetai Žemei artėja pavojingi laikai. Jau pirmosios eilutės atskleidžia publikacijos nemoksliškumą. [1]
“Esame ant negrįžtamos klimato katastrofos slenksčio. Tai neabejotina pasaulinė nepaprastoji padėtis. Didelė dalis pačios gyvybės Žemėje struktūros yra pavojuje. Žengiame į naują kritinį ir nenuspėjamą klimato krizės etapą.” (orig. angl. We are on the brink of an irreversible climate disaster. This is a global emergency beyond any doubt. Much of the very fabric of life on Earth is imperiled. We are stepping into a critical and unpredictable new phase of the climate crisis.)
Pirmiausia apžvelgsime selektyvų tariamų faktų pasirinkimą ir iškreiptą jų pateikimą dviejuose pagrindiniuose skyriuose, kuriais autoriai piešia katastrofos paveikslą, remdamiesi realiomis ekologinėmis ir klimato problemomis. Po to analizuosime retoriką, kuria persmelktas leidinys, ir parodome, kokia veikla vykdoma už jos ribų.
1 skirsnis – mastelių ir iliustracijų problematika
Kai kurie pirmajame skyriuje pateikti vadinamieji „gyvybiniai ženklai“ (2 ir 3 pav. [1]) Naujausios planetos gyvybinių ženklų tendencijos iš tikrųjų yra vidutinės pasaulinės gerovės parametrai, pavyzdžiui, pasaulio gyventojų skaičius, vidutinis gimstamumas, pasaulio bendrasis vidaus produktas arba pasaulio energijos suvartojimas.
Tie parametrai, kuriuos neabejotinai galima laikyti didėjančios gerovės poveikiu aplinkai, pateikiami tik labai trumpam laikotarpiui. Tai, pavyzdžiui, įvairių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija ir vidutinė paviršiaus temperatūra nuo 1980 m., o vandenynų šiluma ir poliarinio ledo masė – tik nuo 2000 m. Tokiais trumpais laikotarpiais, kurių ašys artimos pradinių ir galutinių verčių minimumui ir maksimumui, pokyčius galima parodyti labai staigiai ir šokiruojančiai. Tai tiesiogiai matyti toliau pateiktame 1 paveiksle.
1 pav. 1. Planetos gyvybingumo požymiai, parinkta (Ripple ir kt., 2024 m.)
Kai kuriems iš šių grafikų skirtos pastraipos, tačiau jose žodžiais aprašoma tik tai, kas ir taip matoma. Nėra jokio papildomo konteksto, susijusio su istorija ar mastais.
Be to, šiame pirmajame skyriuje išvardyti naujesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Geriausias būdas paneigti tokius pateikimus kaip tariamai beprecedentę situaciją yra naujausia IPCC ataskaita (1 darbo grupė, 2021 m.). Nuo 1761 puslapio pateikiama apibendrinamoji lentelė, kurioje matyti, kad ir tam tikrų ekstremalių orų reiškinių pasireiškimas, ir žmogaus „pirštų atspaudas“ gerokai skiriasi nuo šioje ataskaitoje pateiktų duomenų. Išskyrus karščio reiškinius, abiejų duomenų patikimumas apskritai yra nuo mažo iki vidutiniško. [2]
Šis neatitikimas tarp to, ką teigia TKKK (IPCC), ir to, kas kartais pasirodo mokslinėje literatūroje, žinoma, nėra naujiena. Ekstremalių orų ekspertas Rodžeris Pielkė jaunesnysis (Roger Pielke Jr.), kuris nepelnytai diskredituotas kaip vadinamasis „klimato neigėjas“, šią temą nuolat nagrinėja savo Substack’e. [3]
2 skirsnis – Prožektoriai arba dūminės granatos
Antrajame „Klimato prožektorių“(Climate Spotlight) skyriuje pirmiausia kalbama apie masinį koralų nykimą, kuris neteisingai ir retoriškai gėdingai tapatinamas su koralų išblukimu. Australijos Didysis barjerinis rifas (GBR) nurodomas kaip pavyzdys. Pastaraisiais metais jis iš tiesų smarkiai sumažėjo.
Tačiau neužsimenama, kad maždaug nuo 2019-2020 m. stebėtinai padaugėjo, o tai iš esmės kompensavo sumažėjimą. Tai užfiksuota Australijos jūrų mokslo instituto (AIMS) 2020/21 m. metinėje ataskaitoje. [4] Toliau pateiktame 2 paveiksle parodytas šiaurinės GBR dalies aprėpties pavyzdys. Toje pačioje ataskaitoje centrinis ir pietinis regionai pasižymi panašiu dėsningumu.
2 pav. 2. Koralų padengimo GBR pavyzdys (AIMS, 2021 m.)
Tolesnėse ataskaitose augimas turi tendenciją stabtelėti, tačiau nepaprastas koralų atsikūrimo gebėjimas neginčijamas. Be to, AIMS pateikiamas išsamesnis koralams ir kitai jūrų gyvūnijai kylančių pavojų sąrašas. Be pernelyg aukštos temperatūros, prie jų priskiriami atogrąžų ciklonai, dygliuotosios žvaigždės ir įvairūs aplinkos teršalai.
Toliau autoriai pateikia aplinkos taršos atvejį, nors ir netiesiogiai sukeltą numanomo nuolatinio Arkties amžinojo įšalo tirpimo. Patikėsite ar ne, bet tėra lygiai viena publikacija, kurioje nurodoma metalų ir sulfatų (sieros rūgšties anijonų) koncentracija bei ekosistemoms nepalankios pH vertės keliose JAV Aliaskos valstijos upėse. [5] Jei nekreipsime dėmesio į atsitiktinį nuspalvinimą toliau pateiktame 3 paveiksle, tikrai galima atpažinti padidėjusias vertes. Tačiau apie paradigmos pasikeitimą, kuris pasmerktų ekosistemas pražūčiai, čia negali būti nė kalbos.
3 pav. Geležies tarša trijuose Aliaskos upėse (O’Donnell ir kt., 2024)
Tyrime analizuojamas laikotarpis tęsiasi iki 2022 m.; šių eilučių autoriui nėra žinoma jokių naujesnių duomenų. Tačiau galima lažintis, kad parodytas krūvis yra laikinas ir paveiktos sistemos atsigaus – analogiškai kaip pirmiau pateiktame GBR ir kitų ekosistemų, kurios, oponuodamos įvairioms pražūties pranašystėms, vis dar gyvuoja.
Skyriaus pabaigoje pateikiami privalomieji klimato lūžio taškai. Juos taip pat galima lengvai išdėstyti minėtos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitos kontekste. 106 puslapyje pateikiama santrauka, kurioje, nors ir patvirtinama, kad šie lūžio taškai egzistuoja ir gali kelti problemų, taip pat sąžiningai pripažįstama, kad yra didelis netikrumas dėl padarinių atsiradimo laiko ir masto. [2] Be to, reikėtų paminėti naują publikaciją, kurioje, vėlgi darant prielaidą, kad klimato lūžio taškai iš tikrųjų egzistuoja, išvedamas labai didelis neapibrėžtumas dėl to, kada jie įvyks. [6]
Be to, šiame skyriuje pateikiama švelni geoinžinerijos kritika, kuri yra teoriškai pagirtina, bet nesuprantama atsižvelgiant į kontekstą. Skeptiškas požiūris į rizikingus technologinius metodus iš pat pradžių atrodo protingas. Tačiau kodėl jie nėra sveikintini, kai tame pačiame kontekste piešiamas precedento neturinčios katastrofos ir grėsmės žmonijos civilizacijai paveikslas, galima tik spėlioti.
Įprastą pesimistinių nuomonių šia tema rinkinį ir bandymą paversti klimato kaitą DEI (įvairovė, lygybė ir įtrauktis, geradarių ideologijos, vadinamos wokeness, aspektas) galima drąsiai ignoruoti. Autoriai teisūs bent jau dėl didesnio pažeidžiamumo ekstremalių orų reiškinių pasekmėms skurdo atveju. Tačiau ir vėl jie nenori nieko žinoti apie akivaizdų sprendimą – aprūpinti pasaulio skurstančiuosius energija už prieinamą kainą.
Retorika ir propaganda
Ypač krinta į akis autorių pasirinkti terminai. Jau cituotoje TKKK ataskaitoje 173 puslapyje trumpas skyrius skirtas klimato kaitos vaizdavimui žiniasklaidoje. Joje netiesiogiai pabrėžiamas mokslinės ir žiniasklaidos kalbos skirtumas. [2]
Be to, kai kurios žiniasklaidos priemonės pastaruoju metu perėmė ir propaguoja terminus ir frazes, stipresnius už neutralesnius „klimato kaita“ ir „visuotinis atšilimas“, pavyzdžiui, „klimato krizė“, „visuotinis atšilimas“ ir „klimato ekstremalioji situacija“. (Also, some media outlets have recently adopted and promoted terms and phrases stronger than the more neutral ‘climate change’ and ‘global warming’, including ‘climate crisis’, ‘global heating’, and ‘climate emergency’.)
Pirmiau minėti katastrofistiniai terminai minimi vienintelį kartą visoje TKKG ataskaitoje. Tačiau, kita vertus, kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, šioje ataskaitoje „Gyvybiniai ženklai“ jų apstu. Šie atvejai susiję su einamuoju tekstu; be abejo, neatsižvelgiama į atvejus cituojamos literatūros pavadinimuose.
1 lentelė. Katastrofistinių terminų skaičius Ripple ir kt., 2024 m.
Ne mažiau veiksmingas ir pavojingas propagandos metodas yra iš retorikos žinomas klaidinimas argumentem ad misericordiam (apeliavimas į užuojautą). Čia žmogaus kančia parodoma sodriais vaizdais, kaip toliau pateiktame 4 paveikslėlyje.
4 paveikslas. Katastrofų padariniai (Ripple ir kt., 2024)
Tarp eilučių skamba žinutė: tu esi kaltas! Todėl kiekvienas, kuris nepritaria menamam argumentui ir jo išvadoms, laikomas blogu žmogumi, moraliai prastesniu, kaltu dėl kitų žmonių kančių. Šio klaidinimo perfidiškumas slypi tame, kad tokios priemonės, kaip bausmės, šmeižtas, nevaldomi įžeidinėjimai ir neapykantos kalbos prieš kritikus, atrodo teisėtos. Juk tai tariamai blogi žmonės, kurių nubaudimas visų pirma įgalina tariamą tariamų aukų išgelbėjimą. Visai nesvarbu, ar kritika susijusi su neveiksmingomis priemonėmis, retorika, problemos mastu ar kuo nors kitu. Kaip ypač akivaizdu iš kovinio termino „klimato neigėjas“ vartojimo, visi kritikai yra vienodai paliesti.
Apokaliptikai šiuo atžvilgiu jau seniai nerodo didelio santūrumo. Tai ypač gerai iliustruoja neseniai įvykęs bendraautoriaus Michael Mann nukrypimas. M. Mannas nesikuklina kritikus (prieš savo nemažą sekėjų būrį) vadinti tarakonais.
5 pav. Vampyrai ir tarakonai (Mann/X, 2024)
Be nepriimtino elgesio, ironiška ir tai, kad M. Mannas yra vienas iš pagrindinių „ ClimateGate“ skandalo, kuris, be kita ko, atskleidė klimato kartelio įtaką ekspertams ir ištisiems moksliniams žurnalams, dalyvių. Iš tiesų, į priešiškumą ir užsibarikadavimo mentalitetą, su kuriuo ginamas savasis pasakojimas apie klimato katastrofą, taigi ir į patį Manną, krito garsioji šviesa. Šią istoriją trumpai ir aiškiai galima perskaityti naujausioje mokslo žurnalisto Axelio Bojanowskio knygoje.[7]
Paspartinta pražūtis
Šių eilučių autoriaus nuomone, paskutinė antrojo skyriaus pastraipa, kuri dar nebuvo aptarta, yra groteskiškas pranešimo kulminacinis taškas. Ji taikliai užvadinta „Visuomenės žlugimo rizika“ (Risk of Societal Collapse). Pasaulinis atšilimas, aplinkos naikinimas ir biologinės įvairovės nykimas sudaro “polikrizę”. Viskas kartu paėmus tai reikštų žmonijos civilizacijos žlugimą. Ir net jei šis žlugimas neįvyktų, autoriai prognozuoja daug milijonų papildomų mirčių apie 2050 m.
Įdomu suprasti, ką šiame kontekste gali reikšti žodis „daug“. Šiuo metu pasaulyje kasmet miršta apie 60 mln. žmonių. [8] „Daug“ milijonų daugiau gali reikšti maždaug dvigubą padidėjimą, o tai jau labai arti civilizacijos žlugimo per kelerius metus. Iki šiol buvo numatyta, kad klimato katastrofos apraiška įvyks XXI a. pabaigoje. Čia autoriai be ceremonijų perkelia šią katastrofą į amžiaus vidurį. Abejotina, ar tai padarys įspūdį tiems, kurie dar nepasidavė pražūties dienos retorikai arba yra jai abejingi.
Išvada
Šia replika į Ripple’o ir kitų autorių pražūtingas vizijas siekiama paaiškinti esminius iškreipto vaizdavimo ir propagandinės retorikos aspektus. Tai ne pirmas tokio pobūdžio apokaliptinis pranešimas ir tikrai ne paskutinis.
Gera žinia ta, kad šie metodai vargu ar gali būti toliau tobulinami. Todėl lengviau pasirengti, perprasti juos ir greičiau reaguoti į būsimas publikacijas ir jų nekritišką perėmimą pagrindinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, būtent šią ataskaitą nekritiškai ir besąlygiškai patikliai traktuoja ORF. [9]
Tegul ši replika bus indėlis į kovą su apokaliptika ir neapykantos retorika, kad rimtam mokslui ir rimtoms diskusijoms vėl būtų suteikta vietos. Ir kad tikrosios žmonijos ir gamtos problemos bei jų sprendimai vėl būtų suvokiami prasminga prioritetine tvarka.
Nuorodos
[1] Ripple W et al. 2024 m. klimato būklės ataskaita: Pavojingi laikai Žemės planetoje. BioScience, biae087, 2024. DOI: https://doi.org/10.1093/biosci/biae087
[2] Masson-Delmotte V et al (eds). Climate Change 2021: The Physical Science Basis (2021 m. klimato kaita: fizikinių mokslų pagrindai). Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštosios vertinimo ataskaitos I darbo grupės indėlis. Cambridge University Press, Jungtinė Karalystė/ JAV. DOI: 10.1017/9781009157896
[3] Pielke R. Ką TKKK iš tikrųjų sako apie ekstremalius orus. Substack, 2023. internete: https://rogerpielkejr.substack.com/p/what-the-ipcc-actually-says-about.
4] Anoniminis: [4] Anonimas. Long-Term Monitoring Program – Annual Summary Report of Coral Reef Condition 2020/21. Australian Institute of Marine Science, 2024. internete: https://www.aims.gov.au/reef-monitoring/gbr-condition-summary-2020-2021.
[5] O’Donnell J et al. Metal mobilisation from thawing permafrost to aquatic ecosystems is driving rusting of Arctic streams. Commun Earth Environ 5, 268, 2024. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1038/s43247-024-01446-z.
[6] Ben-Yami M et al. Uncertainties too large to predict tipping times of major Earth system components from historical data. Sci Adv, 10(31), 2024. DOI: https://doi.org/10.1126/sciadv.adl4841
[7] Bojanowksi A. What you always wanted to know about the climate. Westend Verlag GmbH, 2024 m. ISBN: 978-3-86489-461-9
[8] Anonimas: „Klimato kaita“ (angl. Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės 2024 m. Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas, 2024 m. Prieiga per internetą: https://population.un.org/wpp/Graphs/DemographicProfiles/Line/900.
[9] Anonimas: „Gyventojų skaičiaus didėjimas“ (angl. Anonymous). „Planetos gyvybiniai rodikliai“ blogėja. Austrijos transliavimo fondas pagal viešąją teisę, 2024 m. Interneto prieiga: https://science.orf.at/stories/3227031.
Šiame straipsnyje išsakytos nuomonės nebūtinai atspindi fiksuotą TKP autorių požiūrį. Teisės ir atsakomybė už turinį tenka autoriui.
Thomas H. yra mokslininkas ir informatikas. Jo tapatybė TKP žinoma.
Saulės neigėjų baimės dėl klimato nuo 1980 iki 2024 m.
Klimato kaita: nuo 2007 m. ledo Arktyje daugėja
Klimato kaita: dėl didėjančio ledo laivyba Arktyje baigiasi anksčiau laiko
Helene ir Miltonas: Ar uraganų padaugėjo dėl klimato kaitos?
Pasiektas Saulės aktyvumo maksimumas 11 metų Švabės cikle
Temperatūra nuo 2000 m. padidėjo dėl to, kad dėl mažesnio debesuotumo daugiau saulės, bet ne dėl CO2
Šis tekstas pasirodė 2024 m. spalio 20 d. pavadinimu “Apokalyptiker und Visionen der Klimakatastrophe – Replik auf Ripple et al.“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
