Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. lapkričio 18 d. svetainėje Andrew Korybko’s Newsletter.
Andrew Korybko. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kol kas neaišku, ką galiausiai padarys V. Putinas, tačiau nuo to, kokį sprendimą jis priims, priklausys tolesnė šio konflikto eiga. Arba tolesnis eskalavimas, arba galimas kompromisas.
Sekmadienį pasirodė pranešimų, kad JAV pagaliau patenkino Ukrainos prašymą dislokuoti tolimojo nuotolio ATACMS raketas prieš taikinius (iki 2014 m. buvusiose) Rusijos ribose. Po to netrukus buvo pranešta, kad jų pavyzdžiu pasekė ir Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Šiuo metu raketos dar nėra naudojamos, tačiau vėliau tą pačią dieną V. Zelenskis grėsmingai užsiminė, kad tai gali įvykti labai greitai. Tiesos akimirka atėjo todėl, kad V. Putinas anksčiau įspėjo, jog tai prilygtų tiesioginiam NATO įsitraukimui į konfliktą.
Tuo metu Putinas buvo labai aiškus, be to, šiuo tikslu buvo atnaujinta ir branduolinė doktrina. „Bet kurios nebranduolinės valstybės, bet dalyvaujančios ar remiamos branduolinės valstybės, agresija prieš Rusiją bus laikoma jų bendru puolimu prieš Rusijos Federaciją“, – tuomet sakė V. Putinas. Jei Ukraina paleis į Rusiją tolimojo nuotolio raketas, tai bus laikoma NATO ataka prieš Rusiją. Todėl eskalacijos rizika yra didelė.
Priežastis, kodėl JAV tik dabar uždegė žalią šviesą Ukrainos prašymui, yra aiški. Kadenciją baigianti valdančioji J. Bideno administracija nori sudaryti sąlygas D. Trumpui arba tęsti konfliktą, arba leisti jam paaštrėti. Po jo istorinės pergalės rinkimuose buvo baiminamasi, kad jis visiškai nutrauks pagalbą Ukrainai, taip suteikdamas Rusijai maksimalią pergalę, kurios ji norėjo, o tai tada reikštų didžiausią strateginį JAV pralaimėjimą. Tačiau čia, čia ir čia buvo paaiškinta, kad jis visada buvo labiau linkęs „eskaluoti, kad deeskaluoti“.
Siekiama per ateinančius du mėnesius iki D. Trumpo atstatydinimo eskaluoti konfliktą, kad jis paveldėtų daug sudėtingesnę padėtį nei dabar. Tai greičiausiai paskatins jį užimti griežtesnę poziciją konflikto atžvilgiu.
Tačiau realiai viskas, kas gali įvykti iki tol, yra tai, kad Rusija surengs tolesnius raketų smūgius kariniams taikiniams Ukrainoje. Nesitikima nieko ypatingo, pavyzdžiui, spėjamo taktinių branduolinių ginklų panaudojimo ar NATO bombardavimo. Daugiausia Rusija galėtų sugriauti pagrindinį tiltą per Dnieprą arba suduoti „lemiamus smūgius“, tačiau net ir tai mažai tikėtina.
Putinas nenori eskaluoti situacijos, nes rimtai baiminasi, kad viskas gali tapti nekontroliuojama ir sukelti trečiąjį pasaulinį karą. Praeities pavyzdžiai ne kartą įrodė, kad jis padarys viską, kad išvengtų šio blogiausio scenarijaus. Pavyzdžiui, jis atsisakė smarkiai eskaluoti padėtį po to, kai Ukraina subombardavo Kremlių, Rusijos išankstinio perspėjimo sistemas, strateginius aerodromus, Krymo tiltą, naftos perdirbimo gamyklas ir gyvenamuosius rajonus bei daugelį kitų taikinių. Todėl nėra pagrindo tikėtis, kad jis pakeis savo strategiją ir padėtis po to smarkiai paaštrės.
Tačiau kartais net ir kantriausi žmonės praranda kantrybę. Visada gali būti, kad V. Putinui užteks ir jis nuspręs padaryti tai, ko nuo pat pradžių norėjo daugelis jo šalininkų. Tai gali pasireikšti tuo, kad imituos JAV bombardavimo kampaniją „Šok ir baimė“, nebesirūpins civilių aukomis ir tiesiogine prasme pribaigs Ukrainą. Kitaip tariant, Rusija galėtų imti pavyzdį iš Izraelio strategijos, o tai padidintų jos galimybes pasiekti maksimalią pergalę.
Jei ji išlaikys savo kursą ir neeskaluos po to, kai Ukraina iki 2014 m. dislokavo vakarietiškas ilgojo nuotolio raketas prieš taikinius pačioje Rusijoje (iki 2014 m. buvusiose ribose), tai galėtų būti vertinama kaip dar vienas „geros valios gestas“, kuriuo siekiama palengvinti D. Trumpui tarpininkauti sudarant taikos susitarimą. Tačiau neigiama pusė yra ta, kad kai kurie aplink jį esantys „vanagai“ gali jį įtikinti tai interpretuoti kaip silpnumą, o tai paskatintų jį „eskaluoti deeskalaciją“ ir lemtų rimtus alternatyvius kaštus Rusijai.
Šiuo atveju, žvelgiant iš laiko perspektyvos, Rusijai būtų buvę geriau eskaluoti vos žemiau Kubos konfrontacijos krizės lygio (angl. Cuban-like brinksmanship) – tiek, kad būtų galima užtikrinti kuo daugiau savo interesų, bet ne taip toli, kad išprovokuotų Vakarų „perteklinę reakciją“, galinčią lemti tiesioginį konflikto įšaldymą (angl. to freezing the conflict pronto). Kol kas neaišku, ką galiausiai padarys V. Putinas, tačiau nuo to, kurį iš šių dviejų sprendimų jis priims, priklausys tolesnė šio konflikto eiga – arba tolesnis eskalavimas, arba galimas kompromisas.
Pastaba sapereaude.lt: Papildydami tai, primename 2024 m. rugsėjo 12 d. V. Putino pareiškimą.
Biden and Kamala are expected to launch WW3 this weekend and authorize attacks deep in Russian territory.
— Wall Street Mav (@WallStreetMav) September 12, 2024
Sec of State Blinken will announce tomorrow that the US has given Ukraine the greenlight to strike deep inside Russia using Western made missiles.
pic.twitter.com/Q5As9yS5et
“Tikimasi, kad Baidenas ir Kamala šį savaitgalį pradės Trečiąjį pasaulinį karą ir suteiks leidimą pulti Rusijos teritoriją.
Rytoj valstybės sekretorius Blinkenas paskelbs, kad JAV suteikė Ukrainai žalią šviesą smogti giliai į Rusijos teritoriją, naudojant vakarietiškas raketas.”
Žurnalistas: „Pastarosiomis dienomis matėme ir girdėjome diskusijas aukščiausiu lygiu Jungtinėje Karalystėje ir JAV apie tai, kad Kijevo režimas gali prasiskverbti giliai į Rusijos teritoriją su vakarietiškomis tolimojo nuotolio raketomis. Ir panašu, kad šis sprendimas arba neišvengiamas, arba, matyt, jau priimtas. Ir šis dalykas, žinoma, yra nepaprastas. Norėjau paprašyti pakomentuoti, kas vyksta“.
Putinas: „Bandoma pakeisti sąvokas, nes kalbama ne apie tai, ar leisti, ar uždrausti Kijevo režimui smogti visoje (Rusijos) teritorijoje. Jis jau dabar smūgiuoja naudodamas bepiločius lėktuvus ir kitas priemones. Tačiau kai kalbama apie didelio tikslumo, vakarietiškų tolimojo nuotolio ginklų naudojimą, viskas atrodo visai kitaip. Jau minėjau, ir bet kuris ekspertas patvirtins, kad Ukrainos kariuomenė tiek mūsų šalyje, tiek Vakaruose nėra pajėgi smogti šiuolaikinėmis vakarietiškomis tolimojo nuotolio precizinėmis sistemomis. Ji to padaryti negali. Ji tai gali padaryti tik naudodamasi palydoviniais duomenimis, kurių Ukraina neturi. Šie duomenys gaunami tik iš ES palydovų arba iš Jungtinių Valstijų. Paprastai tai būna tikslūs NATO palydovai. Tai pirmas dalykas.
Antrasis punktas ir labai svarbus, galbūt esminis, yra tas, kad tik NATO kariai iš tikrųjų gali įvesti šių raketų sistemų skrydžio instrukcijas. Ukrainos kariai to daryti negali. Taigi kalbama ne apie leidimą Ukrainos režimui pulti Rusiją šiais ginklais ar ne.
Kalbama apie sprendimą, ar NATO šalys tiesiogiai dalyvauja kariniame konflikte, ar ne. Jei šis sprendimas bus priimtas, tai reikš ne ką kitą, o tiesioginį NATO šalių, Europos šalių ir Jungtinių Valstijų įsitraukimą į karą Ukrainoje. Tai yra tiesioginis jų dalyvavimas, ir, žinoma, tai labai keičia konflikto esmę, pobūdį. Tai reikštų, kad NATO šalys, Europos šalys ir Jungtinės Valstijos kariauja su Rusija. O jeigu taip yra, tuomet keičiasi konflikto pobūdis. Priimsime atitinkamus sprendimus, atsižvelgdami į mums kylančias grėsmes.“
Šis tekstas pasirodė 2024 m. lapkričio 18 d. pavadinimu “The Moment Of Truth: How Will Russia Respond To Ukraine’s Use Of Western Long-Range Missiles?” svetainėje Andrew Korybko’s Newsletter.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Paveikslėlio „Russia NATO flags“ autorius Mailtoanton turi CC BY-SA 3.0 licenciją.
Šiame straipsnyje išreikštos nuomonės nebūtinai atspindi sapereaude.lt nuomonę. Teisės ir atsakomybė už turinį tenka autoriui.
Andrew Korybko yra Maskvoje gyvenantis amerikiečių politikos analitikas, besispecializuojantis pasaulinio sisteminio perėjimo prie daugiapoliškumo srityje. Jis skelbia publikacijas anglų kalba savo tinklaraštyje „Substack“.
