Prasidėjo pasaulio irklavimo atgal čempionatas. Tačiau iki tikrojo suverenumo dar toli.
Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. sausio 12 d. svetainėje Freischwebende Intelligenz.
Milosz Matuschek. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Viskas veikia! Ar ne? Trumpo inauguracija iš anksto meta savo šešėlį ir gimdo pirmuosius didelius susvyravimus. Meta/Facebook atšaukia faktų tikrintojų guvernančių būrį ir ateityje nori pasikliauti (kaip ir X) bendruomenės komentarais. Wokistanas yra atšaukiamas. Dabar M. Zuckerbergas prisistato kaip žodžio laisvės gynėjas ir skelbia „grįžimą prie principų“.
Kas patikės: Zuckerbergas yra oportunistas, kuris be didesnio pasipriešinimo pasidavė Bideno administracijai ir jos reikalavimams atšaukti informaciją, nesvarbu, ar tai buvo susiję su kaukėmis, ar vėliau su „skiepais“. Jo Kanosos ėjimas pas Roganą nekeičia fakto, kad jis išdavė savo paties principus ir ištrynė milijonus kritiškai nusiteikusių profilių, kanalų ir grupių, įskaitant grupes, kuriose „Facebook“ naudotojai diskutavo apie skiepų žalą. Kur tie profiliai? Ar jie sugrąžinti? Zuckerbergas vaidino Tiesos ministeriją, dabar cituoja Orwellą ir seka Musko liniją. Būtent taip atrodo valdomas žmogus, o ne įsitikinimų vedinas žmogus. Mainstream’as vaizduoja esąs šokiruotas ir jau klijuoja „Facebook“ etiketę kaip naujam neapykantos portalui. O kada gi pasipils kaltinimai antisemitizmu?

Ups, tai kaip čia dabar: cenzūra visgi buvo? (Ekrano nuotrauka @thebabylonbee/X)
„Musk“ efektas
Visa tai – pasidavimo naujajam viešosios nuomonės valdovui Elonui Muskui gestai. Jam priklauso didžiausias laisvo žodžio tinklas, jis pats yra didžiausias jo influenceris ir iš naujo kalibruoja tai, ką galima sakyti viešai. Jo pirmasis pameistrio kūrinys buvo D. Trumpo pergalė rinkimuose. Politinių nuotaikų pakeitimas pasaulyje gali tapti jo šedevru.
Reikia pripažinti, kad ilgą laiką jis tai darė itin meistriškai. Jis tviteryje rašė apie „giliąją valstybę“, Sorosą ir Gatesą, gyventojų skaičiaus mažėjimą, privalomą skiepijimą ir t. t. ir susigyveno su kritikų sluoksniais, kurių dalis pernelyg nuolankiai bando atpažinti jame savo naująjį mesiją. Muskas meta savo žiniasklaidos prožektorių šviesą į temas, apie kurias laikraščiai tyli, ir suteikia forumą politikams, nepakankamai atstovaujamiems mainstream’e, tokiems kaip Alice Weidel.
Muskas ne kartą į žiniasklaidos akiratį iškėlė Epsteino bylą ir pedofilijos skandalus, pavyzdžiui, Anglijoje (Roterhame, Oksforde). Ten pakistaniečių gaujos daugelį metų prievartavo nepilnamečius ir vaikus; kiekvienam, skaitančiam teismo sprendimą, prireiks stiprių nervų. Austrijoje ką tik išteisinamuoju nuosprendžiu baigėsi teismo procesas dėl 12 metų mergaitės grupinio prievartavimo. Teisėjai mano, kad ji pati to norėjo. Teismo proceso metu kaltinamasis nukentėjusiosios advokatui ant stalo paklojo šimtinę – taip atrodo pašiepianti „kompensacija“. O tuo tarpu „mūsų demokratinėje“ Vokietijoje nuosprendžiai už absurdiškus „politikų įžeidimus“ skelbiami praktiškai kasdien.



Apibrėžti komunizmą à la Solženicynas
Muskas de facto yra galingiausias žmogus pasaulyje (palydovai, „SpaceX“, Marsas, „Tesla“, mRna skiepų takai, Pentagono ryšiai, X…,). Kur tokia didelė galia, netoli ir iki didybės manijos. Jo veiksmai vis labiau grubėja.
Šiuo metu jis visiems akivaizdžiai patvirtina klišę, kad politika iš esmės yra pramonės pramogų skyrius. Juk ir „mūsų demokratijoje“ pasaulio bosai visada rinkosi savo politinius generolus, kurie yra pakeičiami. Billo Gateso, George’o Soroso ir sūnaus ir t. t. atveju vykdomoji valdžia buvo woke nomenklatūra iki pat ES. Musko atveju tai yra tiesiog naujoji dešinioji konservatyvioji nomenklatūra.
Muskas glamonėja Melonį, ima interviu iš Alice Weidel, dalyvauja Faradžo atrankoje (ir vėl ją atšaukia: „neturi to, ko reikia“). Interviu su Weidel neabejotinai buvo būtinas dabartinės žiniasklaidos asimetrijos korekcijos elementas (ir niekas neturėtų atimti prieigos prie informacijos šaltinio). Neabejotina, kad antra pagal stiprumą partija Vokietijos pagrindinėje žiniasklaidoje neturi sąžiningų galimybių perteikti savo turinį. Pokalbių laidos, jei į jas apskritai kviečiami AFD politikai, yra vieši inkvizicijos renginiai su raginimais savikritikai.
Tačiau Musko ir Weidel pokalbis taip pat nebuvo žurnalistika. Tai buvo viešas kastingo renginys, savotiškas “Apprentice” on X. O gal kur nors matėte žurnalistą? Platformos operatorius ir politikė truputį vienas kitą apčiūpinėjo ir vienas kitą patvirtino. Visa tai jau iššaukia ES į sceną, Thierry Bretonas jau mosuoja galimu rinkimų anuliavimu Vokietijoje. Oligarchas demaskuoja ES oligarchiją ir abu nori tai padaryti dėl demokratijos, kas tai per pasaulis…
„Kurio paršiuko norėtumėte?”
To klausė Robertas Lembke televizijos laidoje “Was bin ich?” (liet. “Kas aš?”): ir būtent tai dabar turėtų būti mūsų pasirinkimas: pasirinkti savo mėgstamiausią oligarchą arba kitą vergvaldį. Galų gale, kiekvienas didžiųjų technologijų verslo modelis pagrįstas reklama ir duomenų gavyba. Zuckerbergas, Muskas ir Co. parduoda tapatybę, draugystę, prisiminimus ir galiausiai jūsų turinį. Twitter taip pat norėjo įsigyti Substacką ir gavo „Revue“. Reklamos pramonei parduodamas klientas (kitaip tariant – produktas), o Zuckerbergas pažįsta kiekvieną savo vartotoją, potencialiai iki pat jo slapčiausių charakterio bruožų (nežinomų net pačiam vartotojui) (www.applymagicsauce.com).
Kaip ir 80-ųjų filme su Arniu, tai savotiškas „Running Man“, gladiatorių žaidimas priešais susirinkusią pasaulinę auditoriją. Tas, kuris laimi dėmesį sau (ir platformai), atgauna nedidelę dalį laisvės ir netgi kažką uždirba. Muskas neseniai pakeitė savo X vardą į „Kekius Maximus“ (po to tuoj pat atsirado to paties pavadinimo memecoinai, kiekvienam valdovui sava valiuta), primenantys gladiatorių Maksimą iš to paties pavadinimo Ridley Scotto filmo. Gladiatoriaus šeimininkas jam sako: „ Laimėk minią ir laimėsi savo laisvę“. Nuo senovės Romos laikų nedaug kas pasikeitė. Būdamas didžiausią pasiekiamumą pasaulyje turintis memu kūrėjas, Muskas taip pat daro didžiausią įtaką visuomenės nuotaikoms. Joks turinys nėra labiau plintantis ir įsimintinesnis už memus. Čia laimi tas, kurio replikavimo lygis yra didžiausias. Būtent tai ir daro Muskas.

Šiuo metu stebimi pokyčiai yra tik pradžia – tiek teigiami, tiek (galimai) neigiami. Pirmasis efektas jau matomas: Wokistanas pasitraukia iš platformų, kurios nėra ideologiškai kuruojamos. Bijodami būti apkaltinti turėję kontaktų, jie paklusniai puola nuo artimiausios uolos ir savanoriškai riboja savo pasiekiamumą; paskutinis pavyzdys – „ Watson“, žurnalistiškai pienburniška sąrašų ir paspaudimų medija chai latte gurkšnotojams iš Berno ir Ciuricho. Ar po „X-itus“ seks didysis „Facebook“ pasitraukimas iš draugų? Nelabai kas ir liks, „Tiktok“ irgi tiksi į dešinįjį ritmą pagal jų standartus (jei tik tai nėra nukreipta prieš Kiniją). Kita „Woke“ malonės užuovėja vadinasi „Bluesky“, kur nėra nei neapykantos, nei agitacijos, tiesa?

Kada Grimme premiją už „pilietinę drąsą“? (Ekrano nuotrauka/Bluesky)
Dabar visiems turi būti akivaizdu: išlaisvinimas kitų pagalba niekada nebūna laisvė, o tik nauja priklausomybė. Tai, kas neiškovota mūsų pačių, visada yra neofeodalizmo ir (virtualios) baudžiavos tęsinys kita forma. Įrankiai laisvei atgauti jau seniai yra mūsų rankose. Tai, kas mus skiria nuo laisvės, galiausiai yra tik komfortas.
Knyga “Suverenus individas“ neseniai išversta į vokiečių kalbą. Ji buvo parašyta daugiau nei prieš 25 metus.
Paskaitykite ją!
Šis tekstas pasirodė 2025 m. sausio 12 d. pavadinimu „Musk, Trump & Co.: Die falschen Befreier auf Zeit” svetainėje Freischwebende Intelligenz.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: Aš juos skiepysiu, aš juos čipuosiu, kartu kovosime su elitu (Meme: @newmemesorder)