Ką Peteris Bichelis bando man pasakyti? Sinchroniškumo pėdsakų ieškojimas.
Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. kovo 26 d. svetainėje Freischwebende Intelligenz, Lichtblicke
Milosz Matuschek. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Iš principo norėjau parašyti apie karą, taiką, beprotnamį, kuris yra Vokietijos Bundestagas, rinkimų klastojimą, BSW, demokratijos laužymą naujos krizės skerdynėse… ir tekstas kada nors pasirodys, pažadu, kaip ir daug kitų šios krypties tekstų. Ir mes taip pat paleisime dar daug taikos balandžių!
Iš principo. Nes tuomet atėjo Peteris Bichselis. Tiksliau: jis išėjo. Atėjo žinia apie Peterio Bichselio mirtį. Autoriaus, kurio niekada nieko nesu skaitęs, bet kurio pavardę esu girdėjęs anksčiau. Reklamoje ir Vikipedijoje perskaičiau, kad jis yra arba buvo vienas svarbiausių šveicarų rašytojų, veikiau kairiųjų pažiūrų.
Aš, kaip tikras flaneur vagabond, kuriuo turiu būti vien dėl savo darbo, nuolat naršau po skaitytų knygų knygynus Šveicarijoje, ir tikrai nėra nieko neįprasto, kad Liucernos naudotų knygų knygyne (nors mano jau gerai apžiūrėtą, bet, žinoma, jo čia neatskleisiu, nes šioje vietoje esu panašus į ne vieną grybautoją), randu Peterio Bichselio, kuris, kaip dabar žinau, yra vienas svarbiausių šveicarų rašytojų, knygą. Taigi galiausiai nusipirkau Peterio Bichselio knygą minėtame naudotų knygų knygyne, tikriausiai pritrauktas pavadinimo arba tos dažnai nenumaldomai neklystančios magnetinės jėgos, kuri mane vilioja nusipirkti ne vieną knygą, ištikimą šūkiui: žinau, kai pamatau. Net jei vėliau jos ir neskaitau. Arba ne iš karto. Arba kada nors.
Ir retas pasisveikinimas iš namų biuro (nuotrauka: privati)
“Apie Paryžiaus miestą. Suhrkamp istorijos.”
Ką Peteris Bichelis galėtų man pasakyti apie Paryžių, kuriame man teko praleisti septynerius svarbius metus, kuriame galėjau tęsti mokslus, kurti save, kurį pažinau, vertinu ir myliu, net jei jo kas anras šaligatvis dvelkia šlapimu?
Man Paryžius yra miestų, kuriuose man teko gyventi, „grande dame“: bien maquillée, vieille, mystérieuse. Išmokau atrasti šį miestą visiškai naujomis akimis, susiradau meistrą, kuris mane vedžiojo, pagyvenusį poną, kuris buvo Luvro architektas ir parodė man kalbą, kuria šis miestas gali su tavimi kalbėti. Prisimenu, kaip verkiau palikdamas Paryžių ir išvažiuodamas beprotiškai prigrūstu, žemai nuleistu automobiliu. Na gerai, verkiau brangiame „Porsche 924 S“ (taip pat šiek tiek dėl užstato, kurį turėjau palikti) – bet verkiau. To nepadariau net Berlyne, kurį kadaise labai mylėjau ir kuriam kadaise prisiekiau amžiną ištikimybę, kol la Svizzera atvėrė man duris.
Taigi ką Peteris Bichselis nori man papasakoti apie Paryžių? Taip, man nostalgija dėl Paryžiaus. Taip, aš notoriškai perku mirusių žmonių knygas, kurias paskui skaitau per retai. Pastaruoju metu taip pat perku dar gyvų, bet staiga mirusių žmonių knygas. Taigi jų skaitau nepakankamai, bet vaizduojuosi, kad tam tikru mastu sugeriu jų dažnius vien būdamas jų apsuptyje. Mintys, sakiniai, galiausiai viskas yra dažnis.
Aš vis mažiau aktyviai skaitau grožinės srities kūrinius. Bet kartais nežinau, ką rašyti, arba vengiu bjauraus teksto, ir tada perskaitau kelis aforizmus arba Jüngerį, militaristą, tapusį pacifistu, arba Sloterdijko užrašus, arba kokį kvailą romaną, kuris vis dėlto pasirodo ne toks jau kvailas. O tada miršta Peteris Bichselis ir į mano rankas patenka ši knyga, kurią jau buvau pamiršęs, kad turiu. O ji gulėjo sau ir klajojo nuo vienos sofos ant kitos, vis dar nepaliesta, paskui ant stalo, paskui ant sofos prie židinio ir kažkuriuo metu aš ją atsiverčiau ir perskaičiau, nes iš pradžių atėjo Peteris Bichselis, paskui išėjo, paskui vėl atėjo, vėl ėmė klajoti, kol aš pasigailėjau, atsiverčiau knygą ir ją perskaičiau.
Dedikacija.
Pasirašyta Peter Bichsel. Dedikacija CVP politikei, už kurią jis būtų balsavęs, nors jis pats socialistas. Socialistu tapęs Liucernoje… Iš esmės pirmoji graži žinutė: mes esame dviejose stovyklose, bet vis tiek man patinkate kaip asmenybė. Asmenybė pranašesnė už partiją. Individas pranašesnis už kolektyvą. Tiesą sakant, tai taikos žinia. Nes padalijimas į dvi stovyklas taip rimtai ima reikštis tik dabar, po koronos varžtų. Ir tuomet tie, kurie užduoda kritiškus klausimus, tampa nebe tik Putino apologetais, bet ir teroristais. Ačiū, Peter Bichsel. Ir liūdna, kad iš gyvenimo pasitraukė dar vienas toks pat kairysis.
Nusiperku knygą, autorius miršta, randu tai, ką buvau pamiršęs, atsiverčiu ją ir pradedu skaityti.
Nesupraskite klaidingai. Aš taip pat galėjau jo ir neskaityti. Galėčiau parašyti tekstą apie karą ir taiką, beprotybę, koronos lableaką ir biologinius ginklus, o gal ir turėčiau (o gal tu to nori? Tuomet tai bus Taikos balandis: milosz@pareto.space, tai vadinama Citizen journalism – pilietine žurnalistika).
Tačiau man šis susitikimas su Peteriu Bichseliu yra vienas iš klasikinių sinchroniškumų, su kuriais pastaraisiais metais susiduriu vis dažniau ir dažniau; sutankėję įvykiai, dviejų laiko gijų persidengimas mano erdvėje, kurių iš pradžių negaliu kategorizuoti, bet kurie iki šiol visada mane atvesdavo prie kažko prasmingo. Kur mane nuves Peteris Bichselis? Pakeliui į mano ilgesio miestą? Į kokią nors temą? Į suvokimą? Ką jis norės man pranešti? Ir: ar mes su juo galbūt užmegsime pokalbį?
Aš pranešiu apie tai. Tikriausiai nereguliariai, nes yra nemažai darbo.
Knygos pradžioje yra šis tekstas:
“Ementalio mieste Langnau buvo krautuvė. Jos pavadinimas buvo „Zur Stadt Paris“.
Taigi Peterio Bichselio Paryžiaus knyga pavadinta pagal krautuvėlę Langgau in Emmental mieste. Socialistas susižavi krautuve. Apie Langnau galima gerai pasivažinėti motociklu. Pirmasis pėdsakas.
Toliau tekstas tęsiamas:
„Įdomu, ar tai istorija?“
Ar turite patirties su sinchroniškumais? Ką jums reiškia Peteris Bichselis? Tačiau saugokitės: nuo šiol bet kokia jūsų pateikta informacija taps sinchroniškumo dalimi. Ar verčiau rašyti tekstą apie karą ir taiką? O gal vis dėlto jūs norėtumėte? milosz@pareto.space
Šis tekstas pasirodė 2025 m. kovo 26 d. pavadinimu „Ob das eine Geschichte wird?” svetainėje Freischwebende Intelligenz.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: geralt, pixabay Ir retas pasisveikinimas iš namų biuro (nuotrauka: privati)
