Didžiosios Britanijos konservatorių vyriausybė ryžosi negirdėtam dalykui.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugsėjo 23 d. reitschuster.de.
Dirk Maxeiner. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Ministras pirmininkas Rišis Sunakas užvakar ištarė tiesą gedulo balsu, bet ryžtingai šiuo klausimu. Britų rinkėjai, sakė Sunakas, sukils prieš planus iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį, jei politikai nebus sąžiningesni ir “realistiškesni” dėl susijusių išlaidų.
Dėl šios priežasties jis paskelbė visą katalogą korekcijų ekologiškai planuojamai ekonomikai, kuri ir Jungtinėje Karalystėje išsikrausto iš rankų, štai tik svarbiausios iš jų: draudimą parduoti naujus benzininius automobilius jis nukėlė iš 2030 m. į 2035 m., draudimą parduoti naujas šildymo sistemas, naudojančias alyvą, – iš 2026 m. į 2035 m. Jis taip pat pažadėjo neįvesti naujų mokesčių, kad būtų sunkiau valgyti mėsą ar skraidyti, ir atmetė įsakymus dėl vairuotojų įpareigojimo tik bendrai važiuoti automobiliu (angl. carpool).
Tai tikrai nėra kontrrevoliucija; Jungtinės Karalystės “grynojo nulio” tikslai iš esmės lieka nepaliesti. Tačiau tai bent jau realybės pripažinimas: Didžiosios Britanijos gyventojai nebesutinka stebėti, kaip jie kasdien skursta dėl neskaidrios klimato ideologijos. Sunakas, matyt, suprato, kad laikytis dabartinės klimato politikos būtų politinė savižudybė, atsižvelgiant į kitais metais vyksiančius rinkimus. Dienraštis “The Daily Telegraph” rašo: “Rinkos jėgos ir mokslo pažanga turėtų sukurti ekologiškesnį pasaulį. Šio tikslo nepasieksime skurdindami Britaniją ir atstumdami rinkėjus”.
Reikia pasiruošti kovai su žaliųjų lobistais
Toliau “The Telegraph” aprašo nuotaiką Britanijoje, kuri tikrai primena Vokietiją:
“Jei pasekmės bus pernelyg brangios, o milijonai namų ūkių patirs papildomų išlaidų dėl neaiškios naudos, kodėl kas nors turėtų rinktis perėjimą? Visuomenės skepticizmą stiprina tai, kad kai kurios didžiausios pasaulio teršėjos, regis, ir toliau nesnaudžia, o mes savo išmetamą CO2 kiekį perkeliame į kitas šalis, pavyzdžiui, Kiniją ir Indiją.
Bet kuri vyriausybė, vykdanti politiką, kuri sukelia tokias dideles sąnaudas ir poveikį, privalo su savimi pasiimti ir šalį. Tam reikia įtikinamų argumentų, realistiško tvarkaraščio ir plataus pritarimo, kad tai ką nors pakeis. J. Sunakas visiškai teisus, kai atkreipia dėmesį į šiuos visuotinius nuogąstavimus ir ragina užtikrinti “daugiau aiškumo ir mažiau emocijų”, tačiau jis turi būti pasirengęs kovai su žaliųjų lobistais.”
Bulvarinis laikraštis “The Sun”, kuris net pradėjo atitinkamą kampaniją, teigia gana panašiai:
“The Sun” pradėjo kampaniją “Give Us A Brake”, nes žinojome, kad skubotai, savavališkai ir nerealiai nustatyti klimato terminai, kuriuos jis paveldėjo iš savo pirmtakų, pakenks mūsų skaitytojams. Jo pirmtakai neįsivaizdavo, kaip kas nors galėtų sau leisti jų skubotą siekį pasiekti grynąjį nulinį [išmetamųjų teršalų] kiekį, ir, atrodo, jiems tai nerūpėjo.
Nebuvo nei sąžininga, nei išmintinga primesti visuotinius pokyčius be visuomenės sutikimo. Šio premjero protingi ir kuklūs pokyčiai atspindi tikrovę, o ne žaliųjų fantazijas ir norus. Vis dėlto jų buvo gerokai per daug įnirtingai hiperventiliuojantiems ekologiniams apsėstiesiems.”
Iš tiesų ekologinis pramoninis kompleksas jaučia pavojų savo politiniam pranašumui ir atitinkamai reaguoja. Dar kartą The Sun:
“Senasis Itono multimilijonierius Zacas Goldsmithas juokingai pareiškė, kad jo paties partija “nusigręžė nuo pasaulio ir ateities kartų”. “Nešališka” BBC, džiaugdamasi nauju frontu prieš savo nekenčiamą vyriausybę, pasitelkė torių relikviją Džoną Gummerį (John Gummer), kuris pasmerkė premjero “kvailumą”. Savanaudžiai verslo lyderiai piktinosi. Londono meras leiboristas be proto kartojo jo klišes.
Energetikos bendrovė “E.on” teigė, kad mūsų miestai “užkimšti nešvariu oru”. Tikrai? Sostinės oras toks švarus nebuvo šimtmečius. Bet tai yra beprotiškas, faktais nepagrįstas fanatizmas, prieš kurį dabar kovoja J. Sunakas. Susivokti. Turtingi dorybės sergėtojai, skirtingai nei milijonai kitų, niekada neturės sunkumų įsigyti akumuliatorinį automobilį ar elektrinę šildymo sistemą.”
Net “The Times”, iš esmės laikydamasis zeitgeistinės klimato linijos, teigia:
“Atsitraukimas nuo žaliosios darbotvarkės, kurią dabar remia visi Vakarai, būtų trumparegiškas politinio cinizmo aktas, jau nekalbant apie ekonominę savigraužą. Bet kuris, tinkamai perskaitęs J. Sunako kalbą, turi pripažinti, kad vakar vakare jis nieko panašaus nepadarė. Vietoj to jis kalbėjo apie tiesą, kurią visų partijų politikai ignoruoja, teikdami pirmenybę madingam radikalizmui: Kai dirbantiems žmonėms užkraunate “grynojo nulio” kainą, pakertate visuomenės pritarimą, kuris yra toks svarbus siekiant sutarimo aplinkosaugos klausimais.”
Žinomas dienraščio “Daily Telegraph” ekonomikos apžvalgininkas Allisteris Heathas teigia:
“Sunakas elgiasi pragmatiškai ir realistiškai: uždrausti per šešerius su puse metų naudoti tik benzinu varomus automobilius yra pavojinga utopinė politika, kuri garantuotų chaosą, masinį nuskurdimą, elektros energijos tiekimo nutraukimą ir visuotinę revoliuciją. Tas pats pasakytina ir apie kitas priemones, kurias Sunakas atidėlioja, įskaitant naujų naftos ir dujų katilų draudimą.”
Vokietija kenčia nuo lygiai tokių pačių beprotiškų planų
Tiek partijos viduje, tiek institucijose ir tose įmonėse, kurioms iš principo nesvarbu, ar jos gyvena iš kliento, ar yra ekologiškai subsidijuojamos valstybės, dabar kilo didžioji panika. Todėl į pagalbą pasitelkiami visi turimi ginklai: Britų automobilių gamintojų asociacija (SMMT) įspėja, kad valstybė ir pramonė investavo milijardus į e. mobilumą, o dabar bijo, kad klientai ir toliau rinksis vidaus degimo automobilius. Netgi valdančiojoje Konservatorių partijoje Sunako pareiškimas sulaukė griežtos kritikos – tai, kaip spėja “Tagesschau”, “galbūt gali lemti torių skilimą”.
Mūšis dėl interpretacijos suverenumo elektroninių automobilių, šilumos siurblių ir vėjo turbinų atžvilgiu yra pačiame įkarštyje. Jei Riši Sunakas išgyvens savo žingsnį už daugiau sveiko proto politikoje, tai gali būti dar vienas dabartinės Vakarų klimato isterijos pabaigos ženklas. Juk Europa, ypač Vokietija, kenčia nuo lygiai tokių pat beprotybės priepuolių, o politikai ir piliečiai labai atidžiai stebės, kas toliau vyks Jungtinėje Karalystėje. JAV galinga 12 700 narių vienijanti Jungtinė automobilių darbininkų sąjunga (United Autoworkers) paskelbė streiką, kuriame, be kita ko, pasisakė prieš vyriausybės vykdomą elektroninių automobilių politiką, dėl kurios prarandama daug darbo vietų. Neseniai Emmanuelio Macrono išsakytas raginimas klimato apsaugos srityje padaryti “reguliavimo pauzę” taip pat atitinka tai, ką dabar daro Sunakas. Pažiūrėkime, kada tai bus suprasta Berlyne, jei apskritai kada nors bus.
Didžiausias ryžtas tęsti dabartinę gerovės naikinimo programą neabejotinai yra Vokietijoje, matyt, genetiškai įgimtas noras atkakliai dirbti, arba, kaip kadaise turėjo pasakyti Richardas Wagneris: “Būti vokiečiu – tai daryti dalykus dėl jų pačių”. Šioje šalyje svarbiausia yra principai, ir jie jų laikosi tol, kol niekas kitas nebepadeda. Tokių ženklų vis daugėja: “Volkswagen” jau paskelbė apie sutrumpintą darbo laiką savo gamykloje Emdene, kuri buvo pertvarkyta į elektromobilių gamyklą, ir pradėjo atleidinėti darbuotojus Cvikau mieste.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugsėjo 23 d. pavadinimu “Der erste große Rückschlag für die Klima-Ideologen” svetainėje reitschuster.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
