KNYGOS – KARANTINE, O BIBLIOTEKA – ANT LAUŽO

Demokratija

Pasaulyje, kuriame liko tik viena problema ir visuotinai aprobuoti sprendimo būdai, kuriame laisva valia ir pasirinkimo galimybės vis labiau tampa anachronizmu, mąstyti nebereikia.

Kauno apskrities viešoji biblioteka – puikus to pavyzdys. Lankausi šioje bibliotekoje jau koks 20 m. ir, kaip dauguma lankytojų, žinau, kad didžiulėse salėse niekados nebūdavo daug žmonių – ten vienam žmogui likdavo greičiausiai net ne 10, o koks 15 kv. m.

Tačiau dabar visos salės uždarytos, neveikia kompiuteriai, negalima naudotis skaityklomis, apskritai negalima būti … ilgiau nei 5 min.Sausakimšuose prekybos centruose galima būti nors pusę dienos, mažesnės parduotuvės prašo užtrukti ne ilgiau 15 min., o bibliotekoje reikalaujama ne ilgiau 5 – ių. Antsnukiu ir pirštinėmis “apsišarvavusi” darbuotoja už plastikinės vitrinos net neima į rankas skaitytojo pažymėjimo – tik paklausia numerio. Drąsiai galite imti knygas draugų ir kaimynų vardu (jiems to net nežinant). Pamačiusi sudominusią knygą, padėtą į didelį lovį šalia registratūros, paimu ją į rankas ir tuoj pat išgirstu grėsmingą perspėjimą “nelieskite knygų, jos iš – svetimų namų, bus karantinuojamos”.

Jie karantinuos knygas!

Maximoje aš galiu tokias pat knygas ne tik liesti, bet net aplaižyti ir jokių “karantinavimų”, knygynai uždaryti apskritai, o bibliotekose galima “išsirinkti” knygas ne ilgiau kaip per 5 min. ir tik po to, kai jas “karantinuoja”. Kokios stebuklingai skirtingos taisyklės iš esmės tam pačiam dalykui, ar ne?Į minėtą biblioteką visados eidavau kaip į tam tikrą šventovę – knygų, šviesos ir vilties. Vilties, kad žmogus, kuris nori būti kuo nors daugiau, gali būti kuo nors daugiau. Kad pro aukštus vitrininius langus krentanti šviesą apšviečia ir žmogaus protą. Ir kad knygos yra tas tikrasis kelias į gražesnį gyvenimą.Bet šiandien tai nebe biblioteka su didžiulėmis salėmis, eilėse išdidžiai pūpsančiomis knygomis, kompiuterių salėmis senjorams ir parodomis visiems tiems, kurių dvasia kyla aukščiau.

Šiandien tai – tik absurdiškai užbarikaduotas, persigandusių kaukėtų būtybių prižiūrimas knygų išdavimo punktas su loviuose “karantinuojamomis” knygomis, be daugumai senų žmonių ir vargingiau gyvenančių vaikų taip reikalingos galimybės pasinaudoti kompiuteriu ar skaitykla.Pasaulyje, kuriame vis tirščiau skleidžiasi tamsa, bibliotekos deginamos ant egzekucijos laužų.

Lidžita Kolosauskaite

Šaltinis: facebook, 2021-02-07

Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.