Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. vasario 4 d. svetainėje “apollo-news”.
Pauline Schwarz. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Jungtinė Karalystė tampa naujuoju translyčių aktyvistų priešu. Kadaise čia buvę pionieriais, dabar jie priešinasi tam, kas pagal apsisprendimo aktą laukia Vokietijoje. Už to slypi svarbios įžvalgos.
“Pavėluota translyčių asmenų lygybė nebus pasiekta kitų asmenų sąskaita”, – tokį pažadą visai neseniai per pirmąjį Savarankiško apsisprendimo akto svarstymą Bundestage davė buvęs Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas. Savo įstatymo projekte mūsų teisingumo ministras ir jo kolegė, federalinė šeimos reikalų ministrė Lisa Paus, šį teiginį pagrindžia, be kita ko, remdamiesi neva teigiama kitų šalių, įskaitant Argentiną, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Čilę ir Urugvajų, patirtimi. Tačiau nereikia žvelgti taip toli kaip į Pietų Ameriką, kad pamatytume, kokios iš tikrųjų gali būti “geresnio statuso” pasekmės. Užtenka pažvelgti į Angliją.
Jau daugelį metų Jungtinė Karalystė vykdo daug pažangesnę lygybės politiką nei Vokietija, todėl iš tikrųjų turėtų būti – ar veikiau buvo – pavyzdys Vokietijos politikams. Taip yra todėl, kad šiuo metu Jungtinė Karalystė iš pavyzdinės valstybės virsta tikru neapykantos objektu translyčiams aktyvistams. Pernai buvusi Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon netgi apkaltino vyriausybę Londone, kad ji naudoja “translyčius žmones kaip politinį ginklą”. Mat Jungtinė Karalystė pasinaudojo savo veto teise, kad Škotijoje nebūtų priimtas įstatymas, kuris leistų kiekvienam asmeniui oficialiai pasikeisti lytį – labai panašus į Vokietijos “apsisprendimo įstatymą” – žodžiu (t. y. tik žodiniu pareiškimu).
Tačiau šį istorinį žingsnį jie žengė ne veltui: britai jau skaudžiai pajuto skaudžias savo transseksualams palankios politikos pasekmes. Jie žino, kur veda kelias, kuriuo šiuo metu agresyviai žengia Vokietija ir Škotija. Štai kodėl jie užblokavo šį įstatymą. Ir būtent todėl jie šiuo metu keičia savo lygybės politikos kryptį.
„I should have been told to wait”
“Man turėjo būti pasakyta palaukti”. Skandalas dėl Tavistoko klinikos Londone buvo vienas iš įspėjamųjų ženklų Didžiosios Britanijos gyventojams. Vienintelė Britanijoje transseksualų klinika nuo pat jos įkūrimo 1989 m. “gydė” daugiau kaip 9 000 vaikų ir jaunuolių, turinčių lytinės tapatybės sutrikimų, – jie buvo gydomi lytinio brendimo blokatoriais, hormonais ir lyties keitimo operacijomis. Ir visa tai – net nesigilinant į jaunuolių, kurie dažnai kentėjo nuo psichologinių problemų, tokių kaip depresija, autizmas, traumos ir seksualinės prievartos patirtis, translytiškumo pageidavimus. Metams bėgant slaugytojos, gydytojai ir psichoterapeutai ne kartą pasisakė įspėdami apie pasekmes savo jauniesiems pacientams, tačiau jie buvo ignoruojami, o kartais net nutildyti grasinant drausminėmis nuobaudomis.
Tik tada, kai kilo tikra darbuotojų atsistatydinimo banga, kai pirmieji pacientai ir jų artimieji kreipėsi į visuomenę ir padavė kliniką į teismą, pagaliau buvo imtasi veiksmų. Po smerkiančios ataskaitos, kuri parodė, kad visiškai nekritiškai buvo gydomi vos 10 metų vaikai, Nacionalinė sveikatos tarnyba nusprendė kliniką uždaryti iki 2023 m. pavasario. Tai įvyko per vėlai tūkstančiams vaikų ir jaunuolių, kurie tapo progresyvios klinikos politikos, kuriai didelę įtaką darė translyčių lobistų grupės, aukomis.
Vienas iš šių vaikų yra Keira Bell, kuriai dabar 27 metai. Ji buvo priimta į kliniką būdama 16 metų – tuo metu, kai, pasak jos pačios, buvo “sunkiai psichiškai nesveika”. Tačiau Tavistoko klinika visiškai nekreipė dėmesio į sunkią depresiją ir nerimą, kurie Bell išsivystė gyvenant su psichiškai nesveika motina alkoholike ir nesimokančiu tėvu. Užuot pripažinusi, kad mergaitė kenčia nuo sunkių nepilnavertiškumo kompleksų ir tiesiog nori pabėgti nuo senojo gyvenimo, 16 metų jai buvo skirti brendimą stabdantys vaistai, o 17 metų – testosteronas. Būdama 20 metų Keira Bell galiausiai pašalino krūtis – tai buvo negrįžtamas sprendimas, dėl kurio ji šiandien labai gailisi.
Ji suprato, kad niekada netaps vyru ir kad jos psichologinės problemos buvo tikroji priežastis, dėl kurios ji norėjo pakeisti lytį – įgyti naują tapatybę. Tai turėjo pripažinti gydytojai ir psichologai. Tačiau jie nusprendė visiškai ignoruoti jaunos merginos kančias. Dėl to Keira dabar tikriausiai yra nevaisinga, neteko krūtų, vietoj jų jai liko atrofuoti lytiniai organai, visam laikui pasikeitė balsas ir veido plaukuotumas. Štai kodėl ji galiausiai kreipėsi į teismą, o Aukštasis teismas teisingai nusprendė, kad paaugliai “labai mažai tikėtina, kad gali suprasti lytinio brendimo blokatorių vartojimo pasekmes ir riziką bei duoti sutikimą”.
“Moterys pasidavė ir nebegrįžo”
Tačiau progresyvi translytiškumo politika daro visiškai negrįžtamą ir pražūtingą poveikį ne tik žmonėms, kovojantiems su savo tapatybe, bet ir visoms kitoms visuomenės grupėms. Pavyzdžiui, neseniai paskelbta moterų teisių organizacijos “Fair Play Woman” ataskaita parodė, kad vis daugiau moterų ir jaunų merginų atsisako sporto. Daugiau nei 28 puslapiuose nukentėjusiosios ir artimieji iš 35 skirtingų sporto šakų aprašo, kaip translytės moterys, t. y. biologiniai vyrai, verčia jas pasitraukti ne tik iš profesionalaus sporto, bet ir iš įprastų sporto klubų. Jos pasitraukia, nes neturi jokių šansų įveikti savo transseksualių konkurenčių. Nes sportuodamos jos kartais patiria rimtų sužalojimų arba joms grasinama, o tada jos verčiamos apie visa tai tylėti.
“Sulaukiau grasinimų mirtimi ir siaubingų patyčių, nes pasisakiau už sąžiningą ir saugų sportą moterims”, – sako, pavyzdžiui, viena lengvosios atletikos sportininkė, kuri dėl savo kritikos transseksualų gairėms neteko darbo. Kita moteris pasakoja apie kolegę, kuri buvo pašalinta iš savo bėgimo klubo vien už tai, kad vilkėjo marškinėlius su šūkiu “Išsaugokime moterų sportą”. Daugelio apklaustų moterų teigimu, egzistuoja “tylos kultas”. Pasipriešinimas vyrų dalyvavimui prilygsta “socialinei savižudybei”. Tačiau nieko nedaryti taip pat nėra išeitis.
Anot pranešimo, iš moterų ne tik atimami sportiniai nuopelnai, jos pralaimi fiziškai pranašesniems vyrams ir nebegauna vietų sąrašuose, nes jas užima translytės moterys. Jos taip pat rizikuoja savo sveikata. Pavyzdžiui, jaunos dziudo pasaulio prizininkės tėvas pasakoja, kaip jo dukra ant kilimo netikėtai susidūrė su 1,80 m ūgio vyru. Jis “vienai moteriai išsuko pirštą, o kitai – petį”. Jo dukrą translytė moteris mėtė kaip “terjeras su žiurke burnoje”. Tą dieną mergaitė visam laikui atsisakė sporto.
Tai tik vienas iš daugelio atvejų, kai moterys patyrė rimtų sužalojimų nuo savo varžovų rankų. Ir tai ne vienintelė fizinė grėsmė: iš viso dvylika nukentėjusiųjų iš teniso, ledo ritulio, lakroso, plaukimo, dviračių sporto ir kitų sporto šakų pasakoja, kad vyrai juos užpuolė persirengimo kambariuose ir jie bijojo eiti į dušą. Pavyzdžiui, viena irkluotoja pasakoja, kad paauglės mergaitės turėjo persirengti tualetuose, nes suaugęs vyras – transseksualas – “daug laiko praleisdavo moterų persirengimo kambariuose”. Kita aprašo jausmą – baimę ir pyktį – kai duše priešais ją staiga atsistoja “moteris” su peniu. Kitos sportininkės, kadaise tapusios seksualinės prievartos auka, priežastis nustoti eiti į persirengimo kambarius ir dušus.
“Neteisinga, nepagarbu ir nesaugu”
Tačiau ne tik sportininkės susiduria su tokiais jų privatumo ir saugumo pažeidimais. Visai neseniai (apie tai pranešėme) Didžiosios Britanijos policijos ministras Krisas Filipas (Chris Philip) kreipėsi į visuomenę ir paragino atšaukti dabartines policijos gaires dėl elgesio su transseksualiais darbuotojais – nes jos yra “neteisingos, nepagarbios ir nesaugios”. Šiuo metu vyrams, teigiantiems, kad jie tapatinasi su moterimis, leidžiama policijos areštinėse sulaikytoms moterims atlikti intymias ir striptizo apžiūras. Be to, moteris, kuri atsisako, kad vyras apžiūrėtų jos lytinius organus, yra kalta dėl “diskriminacijos”, t. y. “neapykantos nusikaltimo”. Tas pats taikoma ir policijos pareigūnei moteriai, kuri yra priversta atlikti translytės moters intymią apžiūrą, t. y. biologinio vyro lytinių organų apžiūrą.
Viena policininkė, kuri dėl apribojimų turi likti neįvardyta, iš nevilties kreipėsi į moterų teisių grupę “Woman Right Network”. Ji klausia: “Ką turėtume dėl to daryti?” Ji negalėjo pasakyti “ne”, nes tada prarastų karjerą, dėl kurios sunkiai dirbo, pajamas ir galbūt net namus – “žinote, mes neturime kito pasirinkimo”. Tačiau vyriausiasis konsteblis Filipas būtent tai ir nori pakeisti. Progresyvią politiką policijos veikloje norima sustabdyti taip pat, kaip tai buvo padaryta Jungtinės Karalystės kalėjimų tarnybų atžvilgiu.
Priešingai nei nuolat teigiama šioje šalyje, JK moterų kalėjimuose ne kartą buvo užfiksuoti rimti išpuoliai, kuriuos įvykdė vyrai, teigiantys, kad save identifikuoja kaip moteris. Pavyzdžiui, teigiama, kad pedofilas seksualinis nusikaltėlis Džonas Stivenas Diksonas (John Stephen Dixon) seksualiai prievartavo ne tik kalines, bet ir prižiūrėtojas moteris. Serijinis seksualinis nusikaltėlis Katana Paris taip pat užpuolė dvi prižiūrėtojas Mančesterio moterų kalėjime – sugriebė jas už tarpkojo. Kitais pranešimais, taip pat ir iš JAV, taip pat atskleidžiami išžaginimo atvejai. Siekdamas užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje, teisingumo ministras Dominikas Raabas (Dominic Raab) 2023 m. kovo mėn. paskelbė, kad bus įvesta nauja taisyklė, draudžianti moterų kalėjimuose laikyti biologinius vyrus. Ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, ar kalinys turi oficialų pažymėjimą, pripažįstantį jo naują lytinę tapatybę, ar ne.
Jungtinėje Karalystėje išsipildė viskas, ko visuomet bijojo apsisprendimo akto ir lyčių lygybės politikos kritikai: Tūkstančiai vaikų ir jaunuolių buvo priversti priimti negrįžtamus sprendimus, moterys praranda saugias erdves ir yra išstumiamos iš joms skirtų sričių, pavyzdžiui, moterų sporto varžybų. Tačiau mūsų Vokietijos vyriausybė į visa tai žiūri pro pirštus. Užuot pasimokę iš mūsų kaimynų britų patirties, jie mieliau remiasi abejotinais pranešimais iš Pietų Amerikos. Arba remiasi tariamai teigiama Suomijos patirtimi, neatsižvelgdama į tai, kad ši Skandinavijos šalis kai kuriose srityse jau pasitraukė į priekį, pavyzdžiui, dėl brendimą stabdančių priemonių.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. vasario 4 d. pavadinimu “Die Trans-Kehrtwende” svetainėje “apollo-news”.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
